Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo (subrogacijos tvarka), –

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. S. 910,95 Eur žalos (subrogacijos tvarka) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. 2018-06-24 iš E. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Aplietosios patalpos buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu (draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 910,95 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui (-ei);

1.2. Išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, nuotraukų, NTR išrašo, PVM sąskaitų faktūrų, sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akto, paklausimų, pranešimų dėl išmokų, prašymo-sutikimo, pranešimo, pretenzijos, pakartotinės pretenzijos kopijos;

1.3. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino;

1.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 str. 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens;

1.5. CK 6.263 str. 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-204/2014).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškinio priedais pateikė UAB „Remeks“ 2018-07-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad UAB „Saulėtekio klinika“ už remonto darbus UAB „Infranet“ iki 2018-08-19 turėjo apmokėti 910,95 Eur (su PVM) sumą. Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „Saulėtekio klinika“ yra draustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo draudimu (draudimo vieta (duomenys neskelbtini)). Ieškovo 2018-08-01 pranešime Nr. S04-760705, adresuotame UAB „Infranet“ nurodyta, kad užregistruotos žalos Nr. (duomenys neskelbtini) reguliavimas yra baigtas, suskaičiuota draudimo išmoka 910,95 Eur, draudimo išmoka artimiausiu metu bus pervesta į UAB „Infranet“ nurodytą sąskaitą. Ieškovo 2018-08-01 pranešime Nr. S04-760706, adresuotame draudėjui UAB „Saulėtekio klinika“ nurodyta, kad pranešame, kad jūsų užregistruotos žalos Nr. (duomenys neskelbtini) reguliavimas yra baigtas, suskaičiuota draudimo išmoka 910,95 Eur. Nurodyti rašytiniai irodymai patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas atlygino 910,95 Eur žalą (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėti įrodymai nenurodo, kas yra atsakingas už ieškinyje nurodytoms patalpoms (Saulėtekio klinika, patalpos esančios – (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas pateikė pranešimą 2018-06-29 Nr. S04-751169, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „Prašome atsakyti į užduotus klausimus ir užpildytą pranešimą pateikti artimiausiam Gjensidige skyriui arba atsiųsti el. paštu zalos@gjensidige.lt. Kilus klausimams prašome kreiptis trumpuoju telefono numeriu 1626. <...> Jūsų atsakymai: ...“, laukai 1), 2), 3) skirti atsakymams neužpildyti, šis rašytinis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybės dėl už žalą atsakingo asmens (atsakovės).

Ieškovas pateikė pranešimą apie įvykį (įvykio Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio registravimo data 2018-06-25), kuriame nurodyta, kad: įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (ranka prirašyta (duomenys neskelbtini)), nukentėjęs asmuo Saulėtekio klinika, papildoma informacija – 2018-06-23 buvo apipiltos patalpos iš 3 aukšte esančių patalpų. Minėtame pranešime nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad už žalą atsakingas asmuo yra atsakovė (patalpos aplietos iš atsakovės buto).

Ieškovas pateikė AB „Swedbank“ 2018-06-26 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: apžiūrimo turto adresas – (duomenys neskelbtini), „2018.06.24 d, apie 10 val ryte 1 butas buvo aplietas, iš viršaus. Manoma, kad 5-tame bute įvyko vandentiekio gedimas <...> Nustatyta, kad virš yra 6-7 butai į kurias patekti nepavyko.“. Ieškovo pateiktame (fotonuotrauka) Pranešime dėl įvykio, adresuotame buto Nr. 5 savininkui nurodyta: žalos Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio data 2018-06-23, nukentėjusiojo (neįskaitoma) Nr. 33, (neįskaitoma) savininkas UAB „Saulėtekio klinika“, nurodyti rašytiniai įrodymai, taip pat nepatvirtina, kad už žalą atsakingas asmuo yra atsakovė (aplietos Saulėtekio klinikos patalpos buvo iš atsakovės buto).

Ieškovas pateikė 2019-07-12 Pakartotinę pretenziją adresuotą atsakovei, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad „2018.06.24 buvo aplietas minėtas turtas. Remiantis turimais duomenimis, minėtas užpylimas įvyko iš Jums priklausančio buto.

Remiantis žalos dydį įrodančiais dokumentais, ADB „Gjensidige“ išmokėjo 910,95 Eur draudimo išmoką dėl minėto apliejimo. Vadovaujantis LR CK 6.266 str., 6.1015 str., ADB „Gjensidige“ turi į Jus (buto iš kurio įvyko užliejimas savininką) ir kitus buto bendrasavininkus subrogacijos teisę 910,95 Eur sumai“. Ieškovas nepateikė pirminės pretenzijos siųstos atsakovei, kuri tikėtina turėjo būti išsiųsta po 2018-08-01 pranešimo Nr. S04-760705, adresuoto UAB „Infranet“ kuriame nurodyta, kad užregistruotos žalos Nr. (duomenys neskelbtini) reguliavimas yra baigtas, suskaičiuota draudimo išmoka 910,95 Eur, draudimo išmoka artimiausiu metu bus pervesta į UAB „Infranet“ nurodytą sąskaitą. Ieškovas nedetalizavo, kodėl byloje pateikta tik 2019-07-12 Pakartotinė pretenzija.

Ieškovas pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad patalpų lubos buvo aplietos, aplietos ties viduriu ir arčiau krašto, sienos ties lubų kraštu neaplietos, tikėtina nuotraukos darytos keliose skirtingose patalpose. Iš pateiktų nuotraukų negalima identifikuoti kokiu tiksliai adresu jos buvo padarytos ir kokiame aukšte randasi patalpos.

Ieškovas taip pat pateikė plano fragmentą be rekvizitų nurodančių kokių ir kur esančių patalpų tai planas. Sprendžiant iš markiruotės, tai yra, tikėtina Saulėtekio klinikų patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Nekilnojamo turto registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), buto esančio (duomenys neskelbtini) (su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 6, 7-1 (1/2 iš 10,24 kv. m.) t. y. 5,12 kv. m.) savininkas nuo 2011-04-04 yra atsakovė E. S., butas randasi 3 aukšte, namas 4 aukštų yra 15 butų.

Ieškovas nedetalizuoja ieškinyje, kaip būtent iš 3 aukšto buvo aplietos patalpos, esančios 1 aukšte, konkrečiai iš buto esančio (duomenys neskelbtini) aplietos patalpos esančios (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iš pateiktų nuotraukų aplietos patalpos ties viduriu ir link lubų krašto, pateiktose nuotraukose patalpų sienos neaplietos, kadangi ieškovas nedetalizavo, o iš pateiktų nuotraukų nėra aišku kokiu būdu iš trečio aukšto (buto) per antrą aukštą (butą) buvo aplietos patalpos pirmame aukšte, todėl nėra aišku konkrečiai iš kurio buto 3 aukšte aplietos patalpos. AB „Swedbank“ 2018-06-26 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, be kita ko, nurodyta, kad „2018.06.24 d, apie 10 val ryte 1 butas buvo aplietas, iš viršaus. Manoma, kad 5-tame bute įvyko vandentiekio gedimas“. Ieškovo pateiktame Pranešime dėl įvykio, adresuotame buto Nr. 5 savininkui nurodyta: žalos Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio data 2018-06-23, nukentėjusiojo (neįskaitoma) Nr. 33, (neįskaitoma) savininkas UAB „Saulėtekio klinika“.

Be to, iš ieškovo pateiktos nuotraukos matyti, kad 3 aukšte yra 6 ir 7 butai, tas nurodyta ir AB „Swedbank“ 2018-06-26 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, remiantis Nekilnojamo turto registro išrašu 6 ir 7 butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turi 10,24 kv. m. bendro naudojimo patalpą, po 5,12 kv. m. kiekvienam butui, byloje nėra duomenų ar minėtoje bendro naudojamo patalpoje yra vandentiekis. AB „Swedbank“ 2018-06-26 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte žalų eksperto V. S. nurodyta, kad „Nustatyta, kad virš yra 6-7 butai į kurias patekti nepavyko“, t. y. virš buto esančio (duomenys neskelbtini), yra ir 6, ir 7 butas, tačiau ieškovas ieškinyje niekaip nedetalizavo, kodėl apliejimas įvyko būtent iš 6 buto, o ne iš 7, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina fakto, kad apliejimas įvyko būtent iš 6 buto ((duomenys neskelbtini)). CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ir nurodė ieškovas kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Nagrinėjamu atveju, kaip ir buvo minėta, ieškovo pateikti įrodymai, nepatvirtina fakto, kad 1 buto ((duomenys neskelbtini)) apliejimas įvyko konkrečiai iš 6 buto ((duomenys neskelbtini)), dėl ko buvo aplietos patalpos esančios (duomenys neskelbtini), t. y. ar apliejimas įvyko būtent taip.

Ieškovas ieškinyje konstatuoja faktą, kad Saulėtekio klinikos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), aplietos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo pateikta įrodymų visuma neleidžia teigti, kad labiau tikėtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės egzistuoja nei, kad neegzistuoja. Pažymėtina, ir tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 str.). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), taip pat ir teikti ar neteikti įrodymus patvirtinančius faktiniame ieškinio pagrinde nurodytas aplinkybes bei pagrindžiančius ieškinio reikalavimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, todėl aukščiau nurodytais motyvais ir aplinkybėmis ieškovo ieškinys atmestinas.

4. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

5. Kadangi ieškinys buvo atmestas ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nepateikė prašymo bei jokių įrodymų patvirtinančių, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 8,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Atmetus ieškinį, ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, į valstybės biudžetą 8,70 Eur (aštuonis Eur 70 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.