- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- 2A-833-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01577-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-533-831/2023 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos V. E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. E. K., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos turėtą žemę ir ji nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Motina taip pat turėjo ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Pareiškėjo tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes neturėdamas pakankamai teisinių žinių nežinojo, kad yra pasikeitęs įstatymas ir terminas kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo sutrumpėjo nuo šešių iki trijų mėnesių. Po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi motinai priklausančiame name, todėl buvo įsitikinęs, kad tai savaime tampa jo nuosavybe.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjas nors ir gyveno tėvų name motinai mirus, tačiau palikėjos turtu tinkamai nesirūpino, pastatų būklę tik blogino, nes dalis jų sugriuvo, žemės sklypu nesinaudojo. Pareiškėjas nėra pateikęs rašytinių įrodymų, kad po motinos mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Suinteresuotas asmuo po motinos mirties per įstatymų nustatytą terminą vienintelė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai dar nėra išduotas. Pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma. Po motinos mirties pareiškėjas prašė suinteresuoto asmens leisti gyventi motinos namuose, nes po santuokos nutraukimo neturėjo kur gyventi, taip pat prašė ir finansinės paramos. Suinteresuotas asmuo paskutinį kartą tėviškėje lankėsi 2007 m., namai buvo prastesnės būklės nei motinos mirties dieną, dalis pastatų apgriuvę arba sugriuvę, elektra atjungta dėl nesumokėtų mokesčių, žemės sklypas dirvonavo. Ji vienintelė prisidėjo prie motinos laidotuvių, paminklo pastatymo, kapų sutvarkymo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. po savo motinos V. E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jos palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
5. Teismas sprendė, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog A. K. po savo motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir turtines teises taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis, kaip V. E. K. sūnus, jos turto paveldėtojas, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjai priklausiusį turtą ir turtines teises, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo motinos mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko nei pateikdama atsiliepimą, nei bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie teiktų pagrindą jo pareiškimo tenkinimui, nebuvo prašoma teisme apklausti ir galimus liudytojus, galbūt galėjusius patvirtinti pareiškėjo teikiamo pareiškimo pagrįstumą.
1.2. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog namas, kuriame gyveno jų motina ir kuriame liko gyventi pareiškėjas, tiek kiti statiniai priklausė motinai, nes šie pastatai, nes jie priklausė jų tėvo giminaičiui, kuris paliko tėvui, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Niekada minėti pastatai nebuvo / nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų apie šių statinių statybos teisėtumą. Pareiškėjas nepateikė ir duomenų apie šiems pastatams suteiktą adresą, mokėtus mokesčius po motinos mirties už elektrą, šiukšles ir kita.
1.3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė kaip rašytinius įrodymus – mokėjimo kvitus (mokėtus žemės mokesčius), sumokėtus motinos vardu, siekdamas galimai įrodyti, kad už žemės sklypą buvo mokami žemės mokesčiai. Tačiau šie mokėjimai buvo atlikti dar iki E. V. K. mirties dienos, galimai pačios E. V. K. bei jos asmeninėmis lėšomis, nes ant pateiktų kvitų nurodytos mokėjimo datos yra: 1999 m. spalio 22 d., 2004 m. spalio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d. Akivaizdu, kad pareiškėjas mokėjimų už žemės sklypą po motinos mirties neatliko.
1.4. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, priėmė neteisėtą, nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą, nes pareiškėjas nors ir gyveno name, kuriame iki mirties gyveno motina, tačiau turtu tinkamai nesirūpino, pastatų būklę tik blogino, nes dalis jų sugriuvo, žemės sklypu nesinaudojo nei iki motinos mirties, nei jai mirus, ji dirvonavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais priimamą sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).
10. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CPK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CPK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
11. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas visiškai nemotyvuotas, t. y. nėra nurodytas faktinis ir teisinis vertinimas, yra tik aprašyti byloje pateikti įrodymai ir konstatuota, kad pareiškėjas po motinos mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir turtines teises ir taip palikimą priėmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, turėjo nustatyti ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti ir apie tokių veiksmų atlikimą teismas turėjo spręsti iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio, tačiau sprendime nėra visiškai apie tai pasisakyta. Teismas sprendime nenurodė kokį konkretų turtą pareiškėjas valdė po palikėjos mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, kaip pasireiškė paveldimo turto valdymas, ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar tik kaip asmuo, neturintis ar neįgyvendinęs teisių į palikimą, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina pareiškėjo faktinį valdymą po motinos mirties, nesiaiškino suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl esminės dalies tiek pareiškėjo pareiškimo, tiek suinteresuoto asmens atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų iš viso nepasisakė, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia apeliacinės instancijos teismui atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo išvada dėl pareiškimo reikalavimų tenkinimo iš tiesų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo. Pripažintina, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.