Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. spalio 31 d. 10 val. 40 min, Kelmėje, Raseinių g. 5A, įvyko eismo įvykis, kurio metu neblaivus D. P., neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kieme stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. Č. (R. Č.) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintos transporto priemonės, padaryta turtinė žala.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. A2.6.-603-496/2012 D. P. dėl šio eismo įvykio buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos, paskirta jam galutinė nuobauda – 5 000 Lt bauda.

Eismo įvykio metu transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu uždarojoje akcinėje bendrovėje DK „PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“) (2012 m. rugpjūčio 30 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 8459927). Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė ieškovo buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ADB „Gjensidige“, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, taip pat apgadintos transporto priemonės ekspertizėmis/sąmatomis atliktais paskaičiavimais, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam nukentėjusiajam R. Č. (R. Č.) nuostolius, išmokėdamas jam 302,15 Lt, t. y. 87,51 Eur draudimo išmoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, 6.280 straipsnį ir 6.1015 straipsnį bei eismo įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę bei pasišalino iš įvykio vietos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas D. P. kitam fiziniam asmeniui turtinę žalą, kurią atlygino ADB „Gjensidige“, padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, be to, pasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti šią žalą. 2013 m. sausio 14 d. ieškovas ADB „Gjensidige“ išsiuntė atsakovui D. P. raštišką pretenziją dėl 302,15 Lt, t. y. 87,51 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau nuostoliai nebuvo atlyginti. Duomenų, kad atsakovas D. P., gavęs ieškovo raštišką pretenziją, per nustatytą terminą būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą sumą ar jos dalį, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio bei prašymo dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas nepareiškė, todėl ieškovo ADB „Gjensidige“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš atsakovo D. P. ieškovui yra priteistina 87,51 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 51 ct) žalos atlyginimo regreso teise.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo ADB „Gjensidige“ reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo D. P. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui iš atsakovo D. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,89 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ADB „Gjensidige“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 87,51 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 51 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.