- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- ATP-213-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00227-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria paliktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo E. V. 2015 m. sausio 7 d. nutarimas nepakeistas ir A. M. skundo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo E. V. 2015 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN-1-(22.24) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189³ straipsnio 1 dalį 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio bauda už statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį jo skundą tenkinti, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo E. V. 2015 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Apeliantas mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde nurodo, kad jis padavė skundą dėl to, jog bylą, kurią Statybos skyriaus vedėjas turėjo nagrinėti 2015 m. sausio 8 d., jis išnagrinėjo 2015 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi bylą, nusprendė, kad byla iš tiesų buvo išnagrinėta 2015 m. sausio 8 d., o sausio 7 d. įrašyta per apsirikimą. Pasak apelianto, tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Statybos skyriaus vedėjo E. V. ir D. K. parodymus, Statybos skyriaus paaiškinimą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įtraukimo į duomenų bazę AVILYS, savivaldybės pastato lankytojų žurnalą. Apelianto teigimu, pagal šiuos duomenimis, o iš esmės pagal suinteresuotų asmenų, kurių vienas surašė protokolą, kitas nutarimą skundžiamojoje byloje, paaiškinimus, teismas nusprendė, kad jo teisės nebuvo pažeistos. Tačiau teismas, apelianto nuomone, akivaizdžiai leido savivaldybei operuoti įrodymais ir tais įrodymais pagrindė savo nutartį, nors tokie įrodymai negali būti laikomi teisėtais ir susijusiais įrodymais tokio pobūdžio byloje.
ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo data yra būtinas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje elementas ir kad to elemento liudytojų parodymais nustatyti negalima. Apelianto teigimu, administracinėje ir konstitucinėje teisėje laikomasi principo, kad valstybės pareigūnui galima tik tai, kas jam tiesiogiai leista teisės aktais, o piliečiui leidžiama viskas, kas tiesiogiai teisės aktais neuždrausta. Tokia įgalinimų takoskyra ypač griežtai turi būti akcentuojama ten, kur valstybės pareigūnai priima administracinius – tvarkomuosius aktus atskirų asmenų atžvilgiu. Tada, kai pareigūnai įstatymo vardu turi apriboti teisėtus privačių asmenų interesus, negalima nukrypti nuo teisėtumo principo - pareigūnas turi vykdyti tokias procedūras, kurias nustato įstatymas, o ne kurias pats sugalvoja. Šiuo atveju, jei ATPK 286 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo data turi būti nurodyta nutarime reiškia, kad bylos nagrinėjimo data yra tokia, kokia ji nurodyta nutarime. Nagrinėjamu atveju nutarime nurodyta – 2015 m. sausio 7 d. Taigi, įrodyti kitos datos buvimą liudytojų parodymais ar šalutiniais dokumentais negalima, nes tai bus neteisėta, kadangi įstatymas įsakmiai nurodo, jog ši aplinkybė gali būti įrodyta tik įrašu administracinio teisės pažeidimo nutarime.
Apeliantas teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo jį nuo pareigūnų savivalės, tačiau šiuo atveju, kai bylos nagrinėjimo data įrodoma ne įstatyme nustatytais įrodymais, įrašu nutarime, o liudytojų parodymais, yra akivaizdi valdininkų savivalė jo atžvilgiu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama 2015 m. sausio 8 d. 15 val. Nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą apeliantas neatvyko, nepateikė prašymo perkelti bylos nagrinėjimo laiką, todėl byla, vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui. Išnagrinėjus bylą, spausdinant nutarimą Nr. ATPN-1-(22.24) dėl žmogiškojo faktoriaus buvo padaryta techninė klaida - atspausdinta neteisinga nutarimo Nr. ATPN-1-(22.24) priėmimo data. Pažymi, kad, jeigu apeliantas būtų atvykęs į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nurodytu laiku, t. y. 2015 m. sausio 8 d. 15 val., būtų įsitikinęs, kad byla buvo nagrinėjama paskirtu laiku. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas asmuo N. U. į Statybos skyrių atvyko tik 2015 m. sausio 12 d. atsiimti nutarimo Nr. ATPN-1-(22.24) kopijos. Iki minėtos dienos nei apeliantas, nei jo atstovas į Statybos skyrių nebuvo atvykęs.
ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokia būtina informacija turi būti užfiksuota nutarime. Tačiau apeliantas vienašališkai interpretuoja šios dalies nuorodas, teigdamas, kad šios informacijos liudytojų parodymais nustatyti (patvirtinti ar paneigti) negalima. Pateikdamas skundą Šiaulių apygardos teismui apeliantas taip pat nurodo, kad nesutinka su Statybos skyriaus pateiktais įrodymais, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. išrašais iš dokumentų valdymo sistemos AVILYS ir leidimų - elektroninės kortelės išdavimų žurnalo. Iš dokumentų valdymo sistemos AVILYS išrašo matyti, kad nutarimas Nr. ATPN-1-(22.24) registruotas 2015 m. sausio 8 d. 16.31 val. t. y. po administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, o išrašas iš leidimų - elektroninės kortelės išdavimų žurnalo patvirtina, kad apeliantas neatvyko į bylos nagrinėjimą nustatytu laiku.
Apeliantas savo skunde taip pat teigia, kad jo nuomone vienintelis, teisėtas įrodymas, nutarime Nr. ATPN-1-(22.24) yra nurodyta data. Tačiau su šiuo teiginiu sutikti negalima, nes kilus teisminiam ginčui, tik pateikti minėtų dokumentų išrašai bei kiti teismo priimti įrodymai padėjo įrodyti, su bylos nagrinėjimu susijusias faktines aplinkybes, kurias apeliantas nuo pat ginčo kilimo dienos neigė. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas pateiktas Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. sausio 13 d. buvo grindžiamas tuo, kad nutarimas Nr. ATPN-1-(22.24) buvo priimtas jam nežinant ir nedalyvaujant, todėl priimtas neteisėtai, grubiai pažeidžiant jo teises, tačiau bylos Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjimo metu pripažino, jog 2015 m. sausio 8 d. 15 val. bylos nagrinėjimo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo įgaliojęs kitų asmenų jį atstovauti. Dėl padarytos techninės klaidos, surašant nutarimą Nr. ATPN-1-(22.24), nebuvo pažeista apelianto teisė bylos nagrinėjimo metu gintis pačiam ar per savo atstovus. Apeliantas neatvyko į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą numatytu laiku, todėl ir nepasinaudojo galimybe gintis pats ar per savo atstovą.
Mano, kad įvykusi klaida, spausdinant nutarimo Nr. ATPN-1-(22.24) datą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neturėtų būti pagrindas panaikinti nutarimą Nr. ATPN-1-(22.24) bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes šios priežastys nepanaikina administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, įvykio ir esmės, taip pat nepažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės gintis pačiam ar per savo atstovus. Kuris nesąžiningai, pasinaudodamas įvykusia klaida, siekia panaikinti skirtą baudą ir administracinės teisenos procesą nutraukti, taip siekdamas išvengti atsakomybės dėl savo prievolės vykdyti pastatų, dėl kurių nepriežiūros buvo skirta administracinė bauda, priežiūrą, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, statinio naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Apeliantas daugelį metų neatlieka minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pareigų – nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ir normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Nors taikomos administracinio poveikio priemonės – baudos, tačiau padėtis iki šios dienos nepakitusi, į pastatus, ant jų stogų ir kitų nesaugių konstrukcijų per išdaužytas ir išlaužytas pastatų angas (langus, duris) patenka pašaliniai asmenys, kurių sveikatai ir gyvybei dėl tokios pastatų būklės kyla realus pavojus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, joje nustatytas aplinkybes ištyrė laikydamasis proceso reikalavimų, padarytas išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. tiek skundą apylinkės teismui, tiek apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo E. V. 2015 m. sausio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas, nes buvo išnagrinėtas 2015 m. sausio 7 d., o ne 2015 m. sausio 8 d.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Remdamasis šiomis nuostatomis pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apie skunde nurodomas aplinkybes apklausė kaip liudytojus E. V. ir D. K., išsireikalavo ir ištyrė savivaldybės dokumentų valdymo sistemos AVILYS duomenis, Šiaulių miesto savivaldybės leidimų – elektroninės kortelės – išdavimo lapą, kadangi šie duomenys yra reikšmingi pagrįsti ar paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytas aplinkybes. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad šie duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla ar jais remtasi buvo nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo E. V. 2015 m. sausio 7 d. nutarime nurodant datą buvo padaryta techninė klaida, A. M. administracinio teisės pažeidimo byla iš esmės buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku – 2015 m. sausio 8 d. 15 val. ir tokią išvadą pagrindžia pirmosios instancijos teismo objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirta byloje surinktų įrodymų visuma.
ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad vertinant teisės normose suformuotas nuostatas jas būtina vertinti viso teisės akto normų kontekste. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, jog nutarimo data gali būti įrodinėjama tik nutarime užfiksuotomis aplinkybėmis prieštarauja ATPK 256 straipsnio nuostatoms, todėl yra nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. teisės administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ar tyrimo metu buvo pažeistos.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2015 m. kovo 26 d. nutartį A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundo, todėl naikinti šią teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti A. M. apeliacinio skundo ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.