Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D., atstovaujamo advokatės Dianos Višinskienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė civilinėje byloje Nr.2-638-947/2015 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – „Klausučių kredito unija“, E. D., R. D., BAB bankas „Snoras“ ir UAB „General Finacing“, išvadas teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos ir svarstyto klausimo esmė

Kauno apylinkės teisme nuo 2014-08-18 nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1996-947/2016 (2015 metais bylos Nr. 2-638-947/2015) dėl santuokos nuraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį atsakovui A. D..

2015 m. lapkričio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pateikė prašymą paskirti teismo ekspertizę tikslu nustatyti, kokie pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai yra atlikti laikotarpiu nuo 2009 m., kokia yra to paties pastato nuo 2009 m. atliktų pagerinimo darbų, panaudotų statybinių medžiagų rinkos vertė. Ieškovas prašė ekspertizę atlikti pavesti teismo ekspertų sąraše nurodytai ekspertei Z. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinėje byloje paskyrus teismo ekspertizę turto vertei nustatyti ekspertu paskirtas teismo ekspertas V. G. ir ieškovas įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1400 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą, yra pagrįsta bei teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstosios teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskyrė turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, ją atlikti pavedė teismo ekspertui V. G., pavedė jam atsakyti į konkrečius klausimus, įpareigojo ieškovą per 5 darbo dienas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1400 Eur avansą už ekspertizės atlikimą, išaiškino ieškovui, kad teismo nustatytu terminu neįmokėjus avanso, ekspertizė nebus atliekama, bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas. Dėl šios nutarties atskirąjį skundą padavęs ieškovas prašo atskiras teismo nutarties dalis, t.y. dėl eksperto, kuriam pavesta atlikti ekspertizę, ir mokėtino už ekspertizės atlikimą užstato dydžio nustatymo, pakeisti.

CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį) paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nutartis dėl eksperto skyrimo, t.y. pavedimo atlikti ekspertizę konkrečiam ekspertui, negali būti apeliacijos objektas.

CPK taip pat nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), kuria pateikusi prašymą skirti ekspertizę šalis, skiriant ekspertizę, įpareigota sumokėti teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti avansą už ekspertizės atlikimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tai padarė nepagrįstai.

CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo specialią sąskaitą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl avanso mokėjimo pagal CPK 90 straipsnį priskyrė prie CPK IX skyriaus „Užstatas“ (CPK 101-102 straipsniai) nuostatų, reglamentuojančių užstato skyrimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010, išaiškino, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimama nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją. Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. CPK nurodyti konkretūs atvejai, kai teismas gali pareikalauti sumokėti užstatą, o būtent: kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 str. 1 d.), prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 str. 2 d.), kai ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, jeigu to prašo atsakovas – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 str. 1 d.). Praktikoje teismai pripažįsta, jog CPK 102 straipsnio 4 dalies nuostata, kad nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tikslo ir paskirties požiūriu apima tik tas teismo nutartis, kuriomis paskiriamas užstatas – kaip procesinio veiksmo atlikimo užtikrinimo priemonė, tačiau ne nustatoma bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarka. Vadinasi, teismo nutartis, kuria sprendžiami avanso, skirto CPK 90 straipsnyje numatytų procesinių veiksmų išlaidoms apmokėti, sumokėjimo klausimai, nepriskiriama prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 102 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarti, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015).

Nustačius, kad apeliacinis procesas pradėtas dėl teismo nutarties dalių, kurios pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektai, apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties dalių, kuriomis paskirtas ekspertas V. G. ir ieškovas įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1400 Eur avansą už ekspertizės atlikimą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo A. D., atstovaujamo advokatės D. V., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties