- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- I-660-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Roma Sabina
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybai
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienes (praneeja) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas),
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejos G. I. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 10 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejos G. I. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybai, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikeja G. I. (toliau – ir pareikeja) skundu (b. l. 2 –4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydama priteisti i Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos (toliau – ir atsakovas, STT) nepagristai atskaiciuota ir jai nesumoketa darbo u˛mokescio dali – 4 707,63 Lt.
Pareikeja nurode, kad vadovaujantis Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalimi, tarnybos pareigunai privalomuoju sveikatos draudimu draud˛iami valstybes leomis. Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ivardytos vieojo administravimo valstybes tarnautoju, tarp ju ir STT pareigunu, pajamos. Konstitucinis Teismas ne karta yra pa˛ymejes, kad konstitucinis visu asmenu lygybes principas nepaneigia to, kad istatyme gali buti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikru asmenu kategoriju, esanciu skirtingose padetyse, at˛vilgiu. Apmokejimas u˛ darba negali buti ma˛inamas tik atskiroms darbuotoju, kuriems u˛ darba apmokama i valstybes biud˛eto ar savivaldybes biud˛eto leu, kategorijoms. Pareikejos nuomone, privalomojo sveikatos draudimo imoku iskaiciavimas i darbo u˛mokescio nuo 2009 m. sausio 1 d. pa˛eid˛ia teisetu lukesciu apsaugos principa. Pa˛ymejo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priemes sprendimus, kuriais tenkino statutiniu valstybes tarnautoju skundus del i darbo u˛mokescio nepagristai iskaiciuotu privalomojo sveikatos draudimo imoku priteisimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-1838-171/2009, 2009 m. rugsejo 18 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-1841-281/2009).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyba atsiliepimu i skunda (b. l. 7 – 8) prae ji atmesti kaip nepagrista.
Atsakovas nurode, kad pareikeja yra statutine valstybes tarnautoja, o pagal Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkta ir 3 straipsnio 1 ir 3 punktus, STT pareigunai privalomai draud˛iami pensiju socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu. Pagal Sveikatos draudimo istatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkta, privalomuoju sveikatos draudimu draud˛iami Lietuvos Respublikos pilieciai ir u˛sienieciai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. I io istatymo 6 straipsnio 4 dalyje itvirtinta apdraustuju, kurie draud˛iami valstybes leomis, saraa, statutiniai valstybes tarnautojai nera itraukti. 2009 m. sausio 1 d. isigaliojus Sveikatos draudimo istatymo pakeitimo ir papildymo istatymui, pasikeite privalomojo sveikatos draudimo imoku teisinis reglamentavimas. STT pareigunai, kaip statutiniai valstybes tarnautojai, nera nurodyti Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 – 7 dalyse (redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.), todel jiems taikomos 8 dalies nuostatos, numatancios, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys kitas, negu io straipsnio 1 – 6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kuriu Gyventoju pajamu mokescio istatymo nustatyta tvarka turi buti iskaiciuotas ir (ar) sumoketas gyventoju pajamu mokestis, nuo iu pajamu, iskyrus imokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybes draudimo ar pensiju kaupimo sutarti, moka 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imokas. STT, nuo 2009 m. sausio 1 d. i darbo u˛mokescio atskaiciuodama 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imoka, vadovaujasi Valstybines mokesciu inspekcijos 2009 m. sausio 12 d. informaciniu praneimu Nr. (18.26-31-1)-R-248, kuriame nurodyta, kad statutiniai valstybes tarnautojai, kuriu statusas reglamentuotas atitinkamuose teises aktuose, privalomojo sveikatos draudimo imokas moka vadovaudamiesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Valstybes institucija, kaip A klases pajamas imokantis asmuo, 6 proc. nuo statutiniu valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio imokos privalomojo sveikatos draudimo imoka apskaiciuoja, iskaiciuoja ir perveda i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Atsakovas pa˛ymejo, kad iuo klausimu teismu praktika yra nevienoda (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-1843-189/2009).
Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepimu i pareikejos skunda (b. l. 22) prae ji atmesti kaip nepagrista.
Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija nurode, kad STT, kaip draudejas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalimi, 18 straipsnio 6 dalimi, pagristai priskaiciavo, iskaite i pareikejos darbo u˛mokescio privalomojo sveikatos draudimo imokas ir jas pervede i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Valstybine mokesciu inspekcija, atsi˛velgdama i tai, kad 2008 m. gruod˛io 22 d. priimtas Sveikatos draudimo istatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniu pakeitimo istatymas, 2009 m. sausio 12 d. pateike paaikinima apie statutiniu valstybes tarnautoju privalomojo sveikatos draudimo imoku mokejimo tvarka. iame informaciniame praneime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos statutiniai valstybes tarnautojai, kuriu statusas yra reglamentuotas atitinkamuose teises aktuose, privalomojo sveikatos draudimo imokas moka vadovaudamiesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalimi. Vadinasi, valstybes institucija, kaip A klases pajamas imokantis asmuo, 6 proc. nuo statutiniu valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio imokos privalomojo sveikatos draudimo imoka apskaiciuoja, iskaiciuoja ir perveda i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Jeigu tokia imoka imokama iki atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, iskaiciuota imoka privaloma sumoketi i biud˛eta iki to paties menesio 15 dienos, o nuo imoku, imoketu po atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, iskaiciuota imoka turi buti sumoketa iki to paties menesio paskutines dienos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 10 d. sprendimu (b. l. 34 – 37) pareikejos skunda atmete kaip nepagrista.
Teismas, remdamasis bylos med˛iaga, nustate, kad pareikeja dirba STT statutine valstybes tarnautoja. Nuo 2009 m. sausio 1 d. STT i pareikejos darbo u˛mokescio iskaiciuoja ir Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Finansu ministerijos perveda 6 proc. dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imoka. Nustatyta, kad STT nuo pareikejai priskaiciuoto darbo u˛mokescio u˛ laikotarpi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkricio 30 d. pervede i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita 4 712 Lt privalomojo sveikatos draudimo imoku. Gincas tarp aliu kilo del to, ar pagristai ir teisetai atsakovas i pareikejos darbo u˛mokescio iskaiciavo 6 proc. sveikatos draudimo imokas. Teismas remesi Valstybinio socialinio draudimo istatymo (2005 m. sausio 1 d. redakcija) 3 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir padare ivada, kad Specialiuju tyrimu tarnybos pareigunai Valstybinio socialinio draudimo istatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytu sveikatos draudimu privalomai nera draud˛iami, o draud˛iami tik pensiju ir nedarbo socialiniu draudimu. Teismas taip pat remesi Sveikatos draudimo istatymo (2003 m. sausio 1 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pa˛ymejo, kad privalomasis sveikatos draudimas yra privalomas visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie arba patys moka privalomojo sveikatos draudimo imokas, priklausomai nuo gaunamu pajamu, arba yra draud˛iami valstybes leomis. Remdamasis Sveikatos draudimo istatymo 6 straipsnio 4 dalimi, nurode, kad statutiniai valstybes tarnautojai i apdraustuju asmenu, kurie draud˛iami valstybes leomis, saraa neitraukti. Pastebejo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d., isigaliojus Sveikatos draudimo istatymo pakeitimams, privalomojo sveikatos draudimo imokos tapo savarankikomis imokomis. Remesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 8 dalimi. Atkreipe demesi, kad i 2008 m. gruod˛io 15 d. Aikinamojo rato del Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo istatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniu pakeitimo istatymo projekto matyti, kad iais istatymu pakeitimais buvo siekiama nustatyti atskirai draudeju ir draud˛iamuju privalomuoju sveikatos draudimu imoka, jos dydi, mokestine baze, nuo kurios i imoka mokama. Taip pat nurodoma, jog tokia sveikatos draudimo imoku paskaiciavima reglamentuojanciu nuostatu pakeitimo butinybe yra siejama del 17 straipsnyje nustatytu skirtingu privalomojo sveikatos draudimo imoku dyd˛iu bei skirtingos mokestines bazes, nuo kuriu ios imokos skaiciuojamos; nustatytas sveikatos draudimo isigaliojimo ir galiojimo terminas ir konkretus imokos dydis skatins draud˛iamuosius aktyviau rupintis savo sveikatos draudimu, kuris jiems garantuoja ivykus draudiminiam ivykiui, patirtu gydymo ilaidu (vaistu, medicinos pagalbos priemoniu) apmokejima i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud˛eto leu. Pa˛ymejo, jog pagal 2009 m. sausio 1 d. isigaliojusio 2008 m. gruod˛io 22 d. Sveikatos draudimo istatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniu pakeitimo bei papildymo istatymo Nr. XI-98 nuostatas, Lietuvos Respublikos statutiniai valstybes tarnautojai, kuriu statusas yra reglamentuotas atitinkamuose teises aktuose (pavyzd˛iui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento tarnautojai ir kiti), privalomojo sveikatos draudimo imokas moka vadovaudamiesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Del to, valstybes institucija, kaip A klases pajamas imokantis asmuo, 6 proc. nuo statutiniu valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio imokos privalomojo sveikatos draudimo imoka apskaiciuoja, iskaiciuoja ir perveda i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita (imokos kodas 1951). Jeigu tokia imoka imokama iki atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, iskaiciuota privalomojo sveikatos draudimo imoka privaloma sumoketi i biud˛eta iki to paties menesio 15 dienos, o nuo imoku, imoketu po atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, iskaiciuota privalomojo sveikatos draudimo imoka turi buti sumoketa iki to paties menesio paskutines dienos. Teismo vertinimu, pareikejos gaunamos pajamos nepatenka i Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytas pajamas, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, statutiniai valstybes tarnautojai nera draud˛iami visu ruiu socialiniu draudimu. Todel, teismo nuomone, gincijami iskaitymai pagristai daromi remiantis Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalimi. Be to, remdamasis Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 10 dalimi, teismas pa˛ymejo, kad istatymo leidejas turejo ketinima apmokestinti statutiniu valstybes tarnautoju pajamas privalomojo sveikatos draudimo imokomis ir kad statutiniu valstybes tarnautoju per metus sumokamu privalomojo sveikatos draudimo imoku suma pagal istatyma gali buti ma˛esne nei 9 procentai 12 minimaliu menesiniu algu. Atsi˛velges i tai, kas idestyta, teismas konstatavo, kad atsakovas teisetai ir pagristai vykdo 6 proc. iskaita i pareikejos gaunamo darbo u˛mokescio, todel priteisti i pareikejos darbo u˛mokescio iskaiciuotus 6 proc. sveikatos draudimui, kurie buvo iskaiciuojami nuo 2009 m. sausio men., nera pagrindo.
III.
Pareikeja apeliaciniu skundu (b. l. 44 – 45) prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 10 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jos skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas iais pagrindiniais argumentais:
1. Kadangi Specialiuju tyrimu tarnybos statutas yra pagrindinis teises aktas, reglamentuojantis STT pareiguno statusa, su juos susijusius ypatumus, STT pareigunu socialines garantijas, kiti istatymai, atsi˛velgiant i Specialiuju tyrimu tarnybos statuto paskirti, negali paneigti statute nustatytu pagrindiniu socialiniu garantiju. Teismas nepagristai neatsi˛velge ir netaike Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalyje itvirtintos teises normos.
2. Pasirinkdama tarnyba STT pareikeja turejo ir turi teiseta lukesti tiketis, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal Specialiuju tyrimu tarnybos statuta teisetai igyta ir jame nustatyta teise i privalomaji sveikatos draudima valstybes leomis turi buti taikoma. Todel teismas, netaikydamas Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalyje itvirtintos teises normos, pa˛eide teisetu lukesciu principa.
3. Iliekant visiems tarnybos ypatumams, Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikymas be jokio kompensavimo ar teisingo atlyginimo mechanizmo ir neterminuotai reikia tarnybos ypatumu kompensavimo principo pa˛eidima.
4. Pagal Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 3 straipsnio 5 dali ir 13 straipsnio 13 punkta esant teises normu neaikumams ar prietaravimams del privalomuju sveikatos draudimo imoku mokejimo ar nemokejimo (kai draud˛iama valstybes leomis), ie prietaravimai ar neaikumai turi buti aikinami mokesciu moketojo naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 48 – 50) prao ji atmesti kaip nepagrista.
Atsakovas remiasi i esmes taip paciais argumentais, kurie buvo idestyti atsiliepime i skunda pirmosios instancijos teismui, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas.
Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 51), remdamasis atsiliepime i skunda pirmosios instancijos teismui idestytais argumentais, prao ji atmesti kaip nepagrista.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinis gincas tarp aliu kilo del skirtingo materialines teises normos-nuo 2009 m. sausio 1 d. isigaliojusios Sveikatos draudimo istatymo ( 2008 m. gruod˛io 22d. istatymo Nr. XI-98 redakcija) 17 straipsnio 8 dalies aikinimo.
Pareikeja, budama statutine valstybes tarnautoja, kreipesi i teisma nurodydama, kad atsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. i jos darbo u˛mokescio nepagristai iskaito 6 procentus sveikatos draudimui pagal nuo 2009 m. sausio 1 d. isigaliojusio Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dali.
ioje teises normoje nustatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibre˛ti Gyventoju pajamu mokescio istatyme, gaunantys kitas, negu io straipsnio 1-6 dalyje nurodytos, pajamas, nuo kuriu Gyventoju pajamu mokescio istatymo nustatyta tvarka turi buti iskaiciuotas ir (ar) sumoketas gyventoju pajamu mokestis, nuo iu pajamu moka 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imokas.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aikinant ir taikant istatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visikai analogikose bylose (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus: 2010 m. liepos 13 d. Nr. A143-1055/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr.A438-1115/2010) yra pateikes Sveikatos draudimo istatymo (2008 m. gruod˛io 22 d. istatymo Nr. XI-98 redakcija) 17 straipsnio 8 dalies aikinima. Minetose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iaikino, kad i Valstybinio socialinio draudimo istatymo (2008 m. gruod˛io 19 d. istatymo Nr. XI-93 redakcija ) 3 straipsnio matyti, kad sveikatos draudimas (reglamentuojamas Sveikatos draudimo istatymo), kaip viena i socialinio draudimo ruiu, patenka i Valstybinio socialinio draudimo istatymo reglamentuojama sfera. Todel io istatymo 4 straipsnis, nustatantis asmenu, draud˛iamu socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo ruis, rata yra taikytinas ir Sveikatos draudimo istatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams. Taciau i teises norma yra taikytina tiek, kiek ji neprietarauja Sveikatos draudimo istatymo - specialiojo teises akto normoms, nustatancioms draud˛iamuju ir apdraustuju privalomuoju sveikatos draudimu asmenu rata. Tokia Sveikatos draudimo istatymo norma yra 6 straipsnis, kurio 3 dalies (2008 m. gruod˛io 22 d. istatymo Nr. XI-98 redakcijos) 1 punkte nurodyta, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, u˛ kuriuos io istatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo imokos, nustatytos io istatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie io istatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo imokas, nustatytas io istatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse.
Tarp asmenu, kurie Sveikatos draudimo istatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo imokas, yra nurodyti 17 straipsnio 8 dalyje aptarti asmenys, prie kuriu (pagal ioje normoje nustatytus kriterijus) priskirtina ir pareikeja. Todel darytina ivada, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pareikejai atsirado prievole moketi 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imokas ir atsakovas ios imokos iskaitymo i pareikejo darbo u˛mokescio ir pervedimo i PSD fondo biud˛eta funkcija atliko pagristai ir teisetai.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad vertinant nagrinejamai bylai aktualius teises taikymo klausimus, butina vadovautis teises aikinimo taisyklemis, suformuluotomis jau inagrinetose analogikose bylose. Tokios ivados kyla i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose, ar i esmes panaiose bylose. Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aikinimo taisykles analogikose ar i esmes panaiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai butina.
Nagrinejama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytina teisini reguliavima yra visikai analogika pirmiau minetoms, todel nera jokio teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, teisingai iaikino ir pritaike materialines teises normas bei prieme teiseta ir pagrista sprendima, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Pareikejos G. I. apeliacini skunda atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 gegu˛es 10 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis galutine ir neskund˛iama.