Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-03-24 · Administracinė byla Nr. I-660-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
I-660-602/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Roma Sabina
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybai
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A63 – 1149/2011Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienes (pranešeja) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,atsakovo atstovui Egidijui Radzeviciui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos G. I. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 10 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos G. I. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybai, treciajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškeja G. I. (toliau – ir pareiškeja) skundu (b. l. 2 –4) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos (toliau – ir atsakovas, STT) nepagristai atskaiciuota ir jai nesumoketa darbo u˛mokescio dali – 4 707,63 Lt.

Pareiškeja nurode, kad vadovaujantis Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalimi, tarnybos pareigunai privalomuoju sveikatos draudimu draud˛iami valstybes lešomis. Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ivardytos viešojo administravimo valstybes tarnautoju, tarp ju ir STT pareigunu, pajamos. Konstitucinis Teismas ne karta yra pa˛ymejes, kad konstitucinis visu asmenu lygybes principas nepaneigia to, kad istatyme gali buti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikru asmenu kategoriju, esanciu skirtingose padetyse, at˛vilgiu. Apmokejimas u˛ darba negali buti ma˛inamas tik atskiroms darbuotoju, kuriems u˛ darba apmokama iš valstybes biud˛eto ar savivaldybes biud˛eto lešu, kategorijoms. Pareiškejos nuomone, privalomojo sveikatos draudimo imoku išskaiciavimas iš darbo u˛mokescio nuo 2009 m. sausio 1 d. pa˛eid˛ia teisetu lukesciu apsaugos principa. Pa˛ymejo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priemes sprendimus, kuriais tenkino statutiniu valstybes tarnautoju skundus del iš darbo u˛mokescio nepagristai išskaiciuotu privalomojo sveikatos draudimo imoku priteisimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-1838-171/2009, 2009 m. rugsejo 18 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-1841-281/2009).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyba atsiliepimu i skunda (b. l. 7 – 8) praše ji atmesti kaip nepagrista.

Atsakovas nurode, kad pareiškeja yra statutine valstybes tarnautoja, o pagal Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkta ir 3 straipsnio 1 ir 3 punktus, STT pareigunai privalomai draud˛iami pensiju socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu. Pagal Sveikatos draudimo istatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkta, privalomuoju sveikatos draudimu draud˛iami Lietuvos Respublikos pilieciai ir u˛sienieciai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. I šio istatymo 6 straipsnio 4 dalyje itvirtinta apdraustuju, kurie draud˛iami valstybes lešomis, saraša, statutiniai valstybes tarnautojai nera itraukti. 2009 m. sausio 1 d. isigaliojus Sveikatos draudimo istatymo pakeitimo ir papildymo istatymui, pasikeite privalomojo sveikatos draudimo imoku teisinis reglamentavimas. STT pareigunai, kaip statutiniai valstybes tarnautojai, nera nurodyti Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 – 7 dalyse (redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.), todel jiems taikomos 8 dalies nuostatos, numatancios, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1 – 6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kuriu Gyventoju pajamu mokescio istatymo nustatyta tvarka turi buti išskaiciuotas ir (ar) sumoketas gyventoju pajamu mokestis, nuo šiu pajamu, išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybes draudimo ar pensiju kaupimo sutarti, moka 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imokas. STT, nuo 2009 m. sausio 1 d. iš darbo u˛mokescio atskaiciuodama 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imoka, vadovaujasi Valstybines mokesciu inspekcijos 2009 m. sausio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. (18.26-31-1)-R-248, kuriame nurodyta, kad statutiniai valstybes tarnautojai, kuriu statusas reglamentuotas atitinkamuose teises aktuose, privalomojo sveikatos draudimo imokas moka vadovaudamiesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Valstybes institucija, kaip A klases pajamas išmokantis asmuo, 6 proc. nuo statutiniu valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio išmokos privalomojo sveikatos draudimo imoka apskaiciuoja, išskaiciuoja ir perveda i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Atsakovas pa˛ymejo, kad šiuo klausimu teismu praktika yra nevienoda (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-1843-189/2009).

Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepimu i pareiškejos skunda (b. l. 22) praše ji atmesti kaip nepagrista.

Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija nurode, kad STT, kaip draudejas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalimi, 18 straipsnio 6 dalimi, pagristai priskaiciavo, išskaite iš pareiškejos darbo u˛mokescio privalomojo sveikatos draudimo imokas ir jas pervede i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Valstybine mokesciu inspekcija, atsi˛velgdama i tai, kad 2008 m. gruod˛io 22 d. priimtas Sveikatos draudimo istatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniu pakeitimo istatymas, 2009 m. sausio 12 d. pateike paaiškinima apie statutiniu valstybes tarnautoju privalomojo sveikatos draudimo imoku mokejimo tvarka. Šiame informaciniame pranešime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos statutiniai valstybes tarnautojai, kuriu statusas yra reglamentuotas atitinkamuose teises aktuose, privalomojo sveikatos draudimo imokas moka vadovaudamiesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalimi. Vadinasi, valstybes institucija, kaip A klases pajamas išmokantis asmuo, 6 proc. nuo statutiniu valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio išmokos privalomojo sveikatos draudimo imoka apskaiciuoja, išskaiciuoja ir perveda i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita. Jeigu tokia išmoka išmokama iki atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, išskaiciuota imoka privaloma sumoketi i biud˛eta iki to paties menesio 15 dienos, o nuo išmoku, išmoketu po atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, išskaiciuota imoka turi buti sumoketa iki to paties menesio paskutines dienos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegu˛es 10 d. sprendimu (b. l. 34 – 37) pareiškejos skunda atmete kaip nepagrista.

Teismas, remdamasis bylos med˛iaga, nustate, kad pareiškeja dirba STT statutine valstybes tarnautoja. Nuo 2009 m. sausio 1 d. STT iš pareiškejos darbo u˛mokescio išskaiciuoja ir Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Finansu ministerijos perveda 6 proc. dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imoka. Nustatyta, kad STT nuo pareiškejai priskaiciuoto darbo u˛mokescio u˛ laikotarpi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkricio 30 d. pervede i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita 4 712 Lt privalomojo sveikatos draudimo imoku. Gincas tarp šaliu kilo del to, ar pagristai ir teisetai atsakovas iš pareiškejos darbo u˛mokescio išskaiciavo 6 proc. sveikatos draudimo imokas. Teismas remesi Valstybinio socialinio draudimo istatymo (2005 m. sausio 1 d. redakcija) 3 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir padare išvada, kad Specialiuju tyrimu tarnybos pareigunai Valstybinio socialinio draudimo istatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytu sveikatos draudimu privalomai nera draud˛iami, o draud˛iami tik pensiju ir nedarbo socialiniu draudimu. Teismas taip pat remesi Sveikatos draudimo istatymo (2003 m. sausio 1 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pa˛ymejo, kad privalomasis sveikatos draudimas yra privalomas visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie arba patys moka privalomojo sveikatos draudimo imokas, priklausomai nuo gaunamu pajamu, arba yra draud˛iami valstybes lešomis. Remdamasis Sveikatos draudimo istatymo 6 straipsnio 4 dalimi, nurode, kad statutiniai valstybes tarnautojai i apdraustuju asmenu, kurie draud˛iami valstybes lešomis, saraša neitraukti. Pastebejo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d., isigaliojus Sveikatos draudimo istatymo pakeitimams, privalomojo sveikatos draudimo imokos tapo savarankiškomis imokomis. Remesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 8 dalimi. Atkreipe demesi, kad iš 2008 m. gruod˛io 15 d. Aiškinamojo rašto del Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo istatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniu pakeitimo istatymo projekto matyti, kad šiais istatymu pakeitimais buvo siekiama nustatyti atskirai draudeju ir draud˛iamuju privalomuoju sveikatos draudimu imoka, jos dydi, mokestine baze, nuo kurios ši imoka mokama. Taip pat nurodoma, jog tokia sveikatos draudimo imoku paskaiciavima reglamentuojanciu nuostatu pakeitimo butinybe yra siejama del 17 straipsnyje nustatytu skirtingu privalomojo sveikatos draudimo imoku dyd˛iu bei skirtingos mokestines bazes, nuo kuriu šios imokos skaiciuojamos; nustatytas sveikatos draudimo isigaliojimo ir galiojimo terminas ir konkretus imokos dydis skatins draud˛iamuosius aktyviau rupintis savo sveikatos draudimu, kuris jiems garantuoja ivykus draudiminiam ivykiui, patirtu gydymo išlaidu (vaistu, medicinos pagalbos priemoniu) apmokejima iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud˛eto lešu. Pa˛ymejo, jog pagal 2009 m. sausio 1 d. isigaliojusio 2008 m. gruod˛io 22 d. Sveikatos draudimo istatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniu pakeitimo bei papildymo istatymo Nr. XI-98 nuostatas, Lietuvos Respublikos statutiniai valstybes tarnautojai, kuriu statusas yra reglamentuotas atitinkamuose teises aktuose (pavyzd˛iui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento tarnautojai ir kiti), privalomojo sveikatos draudimo imokas moka vadovaudamiesi Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Del to, valstybes institucija, kaip A klases pajamas išmokantis asmuo, 6 proc. nuo statutiniu valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio išmokos privalomojo sveikatos draudimo imoka apskaiciuoja, išskaiciuoja ir perveda i Valstybines mokesciu inspekcijos saskaita (imokos kodas 1951). Jeigu tokia išmoka išmokama iki atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, išskaiciuota privalomojo sveikatos draudimo imoka privaloma sumoketi i biud˛eta iki to paties menesio 15 dienos, o nuo išmoku, išmoketu po atitinkamo mokestinio laikotarpio menesio 15 dienos, išskaiciuota privalomojo sveikatos draudimo imoka turi buti sumoketa iki to paties menesio paskutines dienos. Teismo vertinimu, pareiškejos gaunamos pajamos nepatenka i Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytas pajamas, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, statutiniai valstybes tarnautojai nera draud˛iami visu rušiu socialiniu draudimu. Todel, teismo nuomone, gincijami išskaitymai pagristai daromi remiantis Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dalimi. Be to, remdamasis Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 10 dalimi, teismas pa˛ymejo, kad istatymo leidejas turejo ketinima apmokestinti statutiniu valstybes tarnautoju pajamas privalomojo sveikatos draudimo imokomis ir kad statutiniu valstybes tarnautoju per metus sumokamu privalomojo sveikatos draudimo imoku suma pagal istatyma gali buti ma˛esne nei 9 procentai 12 minimaliu menesiniu algu. Atsi˛velges i tai, kas išdestyta, teismas konstatavo, kad atsakovas teisetai ir pagristai vykdo 6 proc. išskaita iš pareiškejos gaunamo darbo u˛mokescio, todel priteisti iš pareiškejos darbo u˛mokescio išskaiciuotus 6 proc. sveikatos draudimui, kurie buvo išskaiciuojami nuo 2009 m. sausio men., nera pagrindo.

III.

Pareiškeja apeliaciniu skundu (b. l. 44 – 45) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 10 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jos skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kadangi Specialiuju tyrimu tarnybos statutas yra pagrindinis teises aktas, reglamentuojantis STT pareiguno statusa, su juos susijusius ypatumus, STT pareigunu socialines garantijas, kiti istatymai, atsi˛velgiant i Specialiuju tyrimu tarnybos statuto paskirti, negali paneigti statute nustatytu pagrindiniu socialiniu garantiju. Teismas nepagristai neatsi˛velge ir netaike Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalyje itvirtintos teises normos.

2. Pasirinkdama tarnyba STT pareiškeja turejo ir turi teiseta lukesti tiketis, kad valstybe u˛tikrins savo pacios nustatytas pareigunu teises ir socialines garantijas, todel pagal Specialiuju tyrimu tarnybos statuta teisetai igyta ir jame nustatyta teise i privalomaji sveikatos draudima valstybes lešomis turi buti taikoma. Todel teismas, netaikydamas Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalyje itvirtintos teises normos, pa˛eide teisetu lukesciu principa.

3. Išliekant visiems tarnybos ypatumams, Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 35 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikymas be jokio kompensavimo ar teisingo atlyginimo mechanizmo ir neterminuotai reiškia tarnybos ypatumu kompensavimo principo pa˛eidima.

4. Pagal Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo 3 straipsnio 5 dali ir 13 straipsnio 13 punkta esant teises normu neaiškumams ar prieštaravimams del privalomuju sveikatos draudimo imoku mokejimo ar nemokejimo (kai draud˛iama valstybes lešomis), šie prieštaravimai ar neaiškumai turi buti aiškinami mokesciu moketojo naudai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 48 – 50) prašo ji atmesti kaip nepagrista.

Atsakovas remiasi iš esmes taip paciais argumentais, kurie buvo išdestyti atsiliepime i skunda pirmosios instancijos teismui, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisetas ir pagristas.

Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 51), remdamasis atsiliepime i skunda pirmosios instancijos teismui išdestytais argumentais, prašo ji atmesti kaip nepagrista.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinis gincas tarp šaliu kilo del skirtingo materialines teises normos-nuo 2009 m. sausio 1 d. isigaliojusios Sveikatos draudimo istatymo ( 2008 m. gruod˛io 22d. istatymo Nr. XI-98 redakcija) 17 straipsnio 8 dalies aiškinimo.

Pareiškeja, budama statutine valstybes tarnautoja, kreipesi i teisma nurodydama, kad atsakovas nuo 2009 m. sausio 1 d. iš jos darbo u˛mokescio nepagristai išskaito 6 procentus sveikatos draudimui pagal nuo 2009 m. sausio 1 d. isigaliojusio Sveikatos draudimo istatymo 17 straipsnio 8 dali.

Šioje teises normoje nustatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibre˛ti Gyventoju pajamu mokescio istatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1-6 dalyje nurodytos, pajamas, nuo kuriu Gyventoju pajamu mokescio istatymo nustatyta tvarka turi buti išskaiciuotas ir (ar) sumoketas gyventoju pajamu mokestis, nuo šiu pajamu moka 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imokas.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienoda administraciniu teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visiškai analogiškose bylose (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus: 2010 m. liepos 13 d. Nr. A143-1055/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr.A438-1115/2010) yra pateikes Sveikatos draudimo istatymo (2008 m. gruod˛io 22 d. istatymo Nr. XI-98 redakcija) 17 straipsnio 8 dalies aiškinima. Minetose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad iš Valstybinio socialinio draudimo istatymo (2008 m. gruod˛io 19 d. istatymo Nr. XI-93 redakcija ) 3 straipsnio matyti, kad sveikatos draudimas (reglamentuojamas Sveikatos draudimo istatymo), kaip viena iš socialinio draudimo rušiu, patenka i Valstybinio socialinio draudimo istatymo reglamentuojama sfera. Todel šio istatymo 4 straipsnis, nustatantis asmenu, draud˛iamu socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rušis, rata yra taikytinas ir Sveikatos draudimo istatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams. Taciau ši teises norma yra taikytina tiek, kiek ji neprieštarauja Sveikatos draudimo istatymo - specialiojo teises akto normoms, nustatancioms draud˛iamuju ir apdraustuju privalomuoju sveikatos draudimu asmenu rata. Tokia Sveikatos draudimo istatymo norma yra 6 straipsnis, kurio 3 dalies (2008 m. gruod˛io 22 d. istatymo Nr. XI-98 redakcijos) 1 punkte nurodyta, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, u˛ kuriuos šio istatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo imokos, nustatytos šio istatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio istatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo imokas, nustatytas šio istatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse.

Tarp asmenu, kurie Sveikatos draudimo istatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo imokas, yra nurodyti 17 straipsnio 8 dalyje aptarti asmenys, prie kuriu (pagal šioje normoje nustatytus kriterijus) priskirtina ir pareiškeja. Todel darytina išvada, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pareiškejai atsirado prievole moketi 6 procentu dyd˛io privalomojo sveikatos draudimo imokas ir atsakovas šios imokos išskaitymo iš pareiškejo darbo u˛mokescio ir pervedimo i PSD fondo biud˛eta funkcija atliko pagristai ir teisetai.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad vertinant nagrinejamai bylai aktualius teises taikymo klausimus, butina vadovautis teises aiškinimo taisyklemis, suformuluotomis jau išnagrinetose analogiškose bylose. Tokios išvados kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose, ar iš esmes panašiose bylose. Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina.

Nagrinejama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytina teisini reguliavima yra visiškai analogiška pirmiau minetoms, todel nera jokio teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, teisingai išaiškino ir pritaike materialines teises normas bei prieme teiseta ir pagrista sprendima, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Pareiškejos G. I. apeliacini skunda atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 gegu˛es 10 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis galutine ir neskund˛iama.

Teisejai Antanas AblingisRoma Sabina AlimieneVirgilijus Valancius