- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-20
- Bylos Nr.
- I-1843-189/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00709-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Skaistei Lazdauskaitei ir Ingridai Večerskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. M. skundą Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą išmokėti iš jo darbo užmokesčio nepagrįstai išskaičiuotus 6 procentus sveikatos draudimui, kurie buvo išskaičiuojami iš jo darbo užmokesčio laikotarpyje nuo 2009 m. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad vidaus tarnybos pareigūnai privalomai draudžiami pensijų socialiniu ir nedarbo socialiniu draudimais, t. y. šis įstatymas nenumato, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai yra privalomai draudžiami sveikatos, ligos ir motinystės bei nuo nelaimingų atsitikimų draudimais. Be to, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomos sveikatos, ligos ir motinystės bei nuo nelaimingų atsitikimų draudimų Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumato, o šios socialinės garantijos reglamentuojamos Vidaus tarnybos statutu.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b.l. 8–9) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo 2009-01-01 pasikeitus įstatymams ir pareigūnų atžvilgiu pradėjus taikyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatas dėl darbo užmokesčio apmokestinimo, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašant pateikti išaiškinimą dėl sveikatos draudimo mokesčio išskaičiavimo. 2009-03-10 Valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (18.26-31-1)-R-2351 pateikė išaiškinimą dėl sveikatos draudimo mokesčio išskaičiavimo iš statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir šiuo išaiškinimu departamentas turi vadovautis.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 16–17) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iki 2008-12-31, t. y. prieš įsigaliojant Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, statutiniai valstybės tarnautojai privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokėjo tokiu būdu: 30 procentų Valstybinei mokesčių inspekcijai pervestos pajamų mokesčio sumos, išskaičiuotos iš statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, Valstybinė mokesčių inspekcija skirdavo privalomojo sveikatos draudimo įmokoms ir periodiškai šias sumas pervesdavo į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Tačiau nuo 2009-01-01 įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, privalomojo sveikatos draudimo įmokos tapo savarankiškomis įmokomis. Statutiniai valstybės tarnautojai nėra įvardinti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 7 dalyse, todėl jiems taikomos šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos, t. y. jiems įstatyme yra numatyta prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o šių asmenų draudėjams neatsiranda prievolė mokėti papildomai 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) statutiniu valstybės tarnautoju (b.l. 10). Nuo 2009-01-01 Departamentas mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį iš jo išskaitė 6 proc. sveikatos draudimo įmoką (b.l. 10). Pareiškėjas 2009-03-09 kreipėsi į Departamentą (b.l. 4), prašydamas išaiškinti, kodėl nurodytas mokestis yra išskaitomas iš jo darbo užmokesčio. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo paklausimą, 2009-03-20 raštu Nr. (20/1.16)S-334 (b. l. 4) informavo, kad sveikatos draudimo įmokos iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 rašte Nr. (18.26-31-1)-R-2351 pateiktais išaiškinimais.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiavo 6 proc. sveikatos draudimo įmokas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Sveikatos draudimo įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Atsakovas sprendimo vykdyti ginčijamas išskaitas pagrįstumą ir teisėtumą grindžia Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų, išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu, privalomasis sveikatos draudimas yra privalomas visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie arba patys moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, priklausomai nuo gaunamų pajamų, arba jie yra draudžiami valstybės lėšomis.
Apdraustųjų asmenų, kurie draudžiami valstybės lėšomis, sąrašas įtvirtintas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Į šį sąrašą pareiškėjas kaip statutinis valstybės tarnautojas nepatenka, todėl turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžiai yra nustatyti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje. Teismas nustatė, kad pareiškėjo mokėtinos privalomo sveikatos draudimo įmokos dydis yra įtvirtintas nurodyto straipsnio 8 dalyje, kaip pagrįstai nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, nes pareiškėjo gaunamos pajamos nepatenka į Sveikatos draudimo įstatymo 1–6 dalis, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus statutiniai valstybės tarnautojai nėra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai vykdo 6 proc. išskaitą iš pareiškėjo apskaičiuoto darbo užmokesčio sveikatos draudimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti pareiškėjo G. M. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.