Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą ((duomenys neskelbtini) str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad šalys 2020-06-03 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 56486, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,97 procentai. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą nustatytu laiku ir mokėti sutartines įmokas, tačiau jis laiku įmokų nemokėjo, nors buvo raštu ieškovės ragintas tai padaryti. Ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – kas mėnesį įmokų nemokėjo, į ieškovės pretenzijas nereagavo ir liko skolingas ieškovei.

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, nors Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, tačiau įvertinus Sutarties sąlygas pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus nenustatyta, kad kuri nors Sutarties sąlyga pažeistų sąžiningumo reikalavimą ar iš esmės pažeistų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginus Sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis, Sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti kurią nors Sutarties sąlygą ar jų visumą nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnis numato, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Ieškovė suteikė kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė – kredito negrąžino ir kitų mokesčių nesumokėjo. Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205 straipsnių, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais. Todėl paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 549,64 Eur skola, kurią sudaro 476,84 Eur kreditas, 70,68 Eur palūkanos, 2,12 Eur delspinigiai (tai patvirtina pridedama skolos detalizacija) (CK 6.256 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 74,97 procentus sutartinių palūkanų nuo 476,84 Eur vartojimo kredito sumos, skaičiuojant nuo 2021-03-15 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte numatyta, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos už kiekvieną naudojimosi kreditu dieną, nurodytos Sutartyje esančios įsipareigojimų lentelės skiltyje „Dienos palūkanų norma (proc.)“; suėjus Sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui toliau skaičiuojami tik delspinigiai, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje nurodė, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos suma yra mokėjimo (pelno) palūkanos, o pasibaigus sutarties terminui kaip ir nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį negali būti skaičiuojamos suėjus Vartojimo kredito sutartyje nurodytam paskolos grąžinimo terminui (Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad kreditas ir mokėjimo palūkanos turi būti sumokėtos iki 2022-06-03. Bylos duomenimis ieškovė nenutraukė Sutarties, todėl laikytina, kad ji turi teisę į 74,97 proc. pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 476,84 Eur kredito sumos už laikotarpį nuo 2021-03-15 iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022-06-03. Pažymėtina, kad teismas neteikia pelno palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo 2021-03-15 iki 2022-06-03, kadangi atsakovas įsiskolinimą gali sumokėti ir anksčiau, o atsižvelgiant į ieškovės suformuluotą reikalavimą, palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį iki 2022-06-03, reikštų teismo išėjimą už ieškinio reikalavimo ribų ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 85,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“. 2021-03-10 UAB „SE7“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1633, kurią ieškovė apmokėjo. P. V. kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 85,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą, atmestinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovas privalo ieškovei mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 549,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (87 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį: 13,05 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 549,64 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 64 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 549,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,05 Eur (trylikos eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą už akių priėmusiam teismui (duomenys neskelbtini) straipsnio 2,3 dalyse nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.