Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-411-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
AN2-411-810/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
E. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-411-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00774-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.5.1; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo E. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Č. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už tai, kad jis 2018 m. balandžio 27 d. apie 18.30 val. vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pagal Vyriausybės nustatytą tvarką policijos pareigūno reikalavimu nesileido, vengė patikrinimas ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiais savo veiksmais E. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai skundžiamame nutarime konstatavo, kad E. Č. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymo įrodo liudytojų A. Z., J. R., R. R. ir M. K. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Teismas taip pat pažymėjo, jog E. Č. ir jo atstovės įrodinėjamos aplinkybės apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sužalojimo faktą ir galimai neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus nepaneigia E. Č. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, bei sprendė, jog K. Č. ir A. B. parodymai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi jos aplinkybių, susijusių su patikrinimo vengimu nematė ir nestebėjo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde E. Č. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo institucijos šališkai pateiktais įrodymais, abejones keliančiais pareigūnų parodymais, faktų iškraipymu, o apelianto pateiktus įrodymus, paaiškinimus bei liudytojų parodymus vertino neobjektyviai ar visiškai nevertino, motyvuojant tuo, kad paties fakto liudytojai nematė. Skundžiamas nutarimas, anot E. Č., grindžiamas abejonėmis, taip pažeidžiant apelianto konstitucinę teisę į teisingą sprendimą, procesą, nekaltumo prezumpciją.

3.2. E. Č. atkreipia dėmesį, jog teismui pateiktame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad dėl girtumo jis negalėjo parašyti paaiškinimo ir pasirašyti, tuo tarpu jam pateiktame administracinio nusižengimo protokolo egzemplioriuje šio prierašo nėra. Šis prierašas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi administracinis nusižengimas fiksuotas 2018 m. balandžio 27 d. 18.30 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. balandžio 27 d. 23.30 val., t. y. tuo metu, kai jis buvo sulaikytas. Per laikotarpį nuo 18.30 val. iki 23.30 val. alkoholio koncentracija apelianto kraujyje turėjo mažėti ir jis turėjo blaivėti. Be to, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant ir įteiktas tik paleidimo iš administracinio sulaikymo metu. Šis veiksmas vertintinas kaip pareigūnų neteisėtai atliktas veiksmas, kuris užkirto kelią apeliantui tinkamai gintis nuo neteisėtų veiksmų. Šie duomenys buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, bet jis šališkų ir neobjektyvių pareigūnų paaiškinimų, užfiksuotų neteisingų duomenų, galimo dokumento klastojimo fakto nevertino.

3.3. Apeliantas skunde nurodo neneigiantis, jog atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, tačiau taip pat pažymi, jog jį, važiuojant transporto priemone, pasivijo policijos pareigūnai, kurie liepė jam išlipti iš automobilio, pateikti dokumentus, tampė jį už rankos, grubiai su juo šnekėjo, parvertė ant žemės, koja spaudė nugarą, panaudojo elektrošoką, dėl ko sukėlė jam daugybinius sužalojimus, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Vėliau, uždėję apeliantui atrankius ir jėga įsodinę jį į tarnybinį automobilį, paklausė ar jis tikrinsis girtumą. Reikalavimas pateikti dokumentus, išlipti iš automobilio nesudaro jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties, o reikalavimas pasitikrinti girtumą buvo išreikštas tik po to, kai buvo sužalotas ir nevisiškai sąmoningas. Tas pats pasisakytina ir dėl atsisakymo pasitikrinti girtumą gydymo įstaigoje, nes policijos pareigūnai tyliai kalbėjo su gydytoju, juo apeliantas nepasitikėjo ir tikėjosi, kad jį paleidus galės pasitikrinti pas nešališką mediką, tačiau tokia galimybė buvo atimta, patalpinus apeliantą į areštinę. Tai, kad pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu buvo pareikalauta ne iš karto, patvirtina policijos pareigūnų A. Z. ir J. R. parodymai. Taigi apylinkės teismas šiuos paaiškinimus turėjo vertinti apelianto naudai. Fakto, kad apeliantas buvo neblaivus ir atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, nepatvirtina jokie kiti duomenys, išskyrus suinteresuotų policijos pareigūnų parodymai. Tuo tarpu liudytoja K. Č. apklausiama parodė, kad ji skambino apeliantui, kai jį sužalojo policijos pareigūnai, girdėjo aimanas, jį paleidus, matė sužalojimus, o liudytoja A. B. parodė, kad prieš sulaikymą matė apeliantą, jis buvo visiškai blaivus, nesužalotas, o po sulaikymo matė jį sužalotą. Taigi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucijos atstovo teigimu, skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

4.2. Anot institucijos atstovo, apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose išdėstytos aplinkybės neprieštarauja teismo posėdžio metu išsakytiems teiginiams. Policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, logiški, sutapo tarpusavyje. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą. Nors asmuo neigia, kad jis buvo neblaivus, tačiau gydytojo L. M. 2018 m. balandžio 27 d. 20.39 val. (praėjus apie 2 valandoms nuo apelianto sustabdymo) atliktos apžiūros akte pažymėta, jog E. Č. negali vairuoti, akivaizdu, kad asmuo kliniškai neblaivus, kadangi jo kalba nerišli, alkoholio nustatymas iškvepiamame ore nors ir silpnas, tačiau juntamas, tiesia linija nepaėjo, judesiai su nežymia dismetrija. Tuo tarpu 2015 m. turėta pažeidėjo trauma yra niekaip nesusijusi su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apelianto argumentas, jog tuo metu, kai jį žalojo policijos pareigūnai, jam skambino žmona, kuri girdėjo jo aimanas, prasilenkia su elementaria logika, kadangi taip žalojamas asmuo, t. y. kokius sužalojimus teigia patyręs apeliantas, negalėtų kalbėti telefonu. Be to, byloje nėra pateikta telefoninių pokalbių išklotinės, kurios galėtų patvirtinti, jog būtent apelianto sustabdymo metu ar šiek tiek vėliau jam skambino sutuoktinė.

4.3. Atsiliepime pažymima ir tai, kad versiją, jog gavo kitokį protokolą nei yra byloje, apeliantas iškėlė tik skunde apygardos teismui, be to, prie skundo nėra pridėtas joks priedas, kuris pagrįstų šią pažeidėjo versiją. Teiginys, kad asmeniui protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, yra atmestinas, kadangi administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas buvo nuvykęs į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių ir jame, esant apeliantui, surašė procesinį dokumentą. Be to, pažymėtina, kad ši apelianto versija taip pat iškelta tik skunde apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo tiek pažeidėjas, tiek jo atstovė bei buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas E. Č. administracinio nusižengimo bylą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Spręsdamas dėl E. Č. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. Z., R. R. ir M. K. parodymais, kuriais jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, liudytojos J. R., kuri kartu su tyrėju A. Z. 2018 m. balandžio 27 d. 18.30 val. sustabdė apelianto vairuojamą automobilį, parodymais, administracinio nusižengimo protokolu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, tyrėjų A. Z., R. R., M. K. tarnybiniais pranešimais, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti neteisingai ar iš viso nevertinti. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės pirmosios instancijos teisme įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su E. Č. sužalojimo faktu, galimai neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, detaliau skundžiamame nutarime neanalizuotos, tačiau toks teismo sprendimas aiškiai motyvuotas, nurodant, kad pats galimo sužalojimo faktas nepaneigia apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atitinkamai pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi liudytojų K. Č. ir A. B. parodymai, kadangi šie parodymai turi reikšmės tik tiriant E. Č. sužalojimo aplinkybes, jais negali būti nei patvirtintas, nei paneigtas neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimo faktas.

8. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vengimą patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš E. Č. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu atsisakęs patikrinti neblaivumą, tačiau, kaip galima suprasti, tvirtina, kad reikalavimo pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesuprato, kadangi jis buvo išreikštas po to, kai apeliantas policijos pareigūnų buvo sužalotas ir nevisiškai sąmoningas. Tačiau tokia E. Č. nurodoma versija prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų A. Z. ir J. R. parodymams. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens pasipriešinimo (b. l. 4-5) matyti, jog policijos pareigūnas A. Z., priėjęs prie apelianto vairuojamo automobilio, visų pirma, paprašė E. Č. prisistatyti ir pateikti automobilio dokumentus, tačiau šių nurodymų E. Č. nevykdė, be policijos pareigūno leidimo išlipo iš savo vairuojamo automobilio. Kai apeliantas išlipo iš automobilio, policijos pareigūnas paprašė E. Č. pasitikrinti neblaivumą, tačiau tai padaryti jis atsisakė. Kovinių imtynių veiksmai, elektrošokas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu buvo panaudoti jau po to, kai pastarasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, bandomas sulaikyti priešinosi policijos pareigūnams. Šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes A. Z. patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tai, kad E. Č. atžvilgiu kovinių imtynių veiksmai, elektrošokas buvo panaudotas po to, kai šis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, apklausiama patvirtino ir kita įvykio vietoje buvusi policijos pareigūnė – J. R.. Iš išdėstyto akivaizdu, kad E. Č. atsisakė pasitikrinti neblaivumą dar iki to momento, kai, panaudojant specialias priemones ir kovinių imtynių veiksmus, buvo galimai sužalotas policijos pareigūnų. Taigi, E. Č. skundo argumentas, kad jam išreikšto reikalavimo pasitikrinti neblaivumą nesuprato dėl sveikatos būklės, nulemtos galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad E. Č. atsisakymui tikrintis neblaivumą įtakos neturėjo galimai jo atžvilgiu panaudotas smurtas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir nevertina K. Č. ir A. B. parodymų, kurie, anot apelianto, patvirtina jo sužalojimo faktą.

8.1. Be to, tai, kad apeliantas atsisakė pasitikrinti neblaivumą ne dėl neaiškiai, nesuprantamai jam išsakyto reikalavimo tai padaryti, o sąmoningai, neabejotinai patvirtina ir byloje esantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 3), iš kurio matyti, jog E. Č., pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, atsisakė atlikti kraujo tyrimą etilo alkoholio kiekiui jo organizme nustatyti, taip pat papūsti į alkoholio matuoklį (alkotesterį), bei tyrėjos R. R. ir vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniai pranešimai (b. l. 6-7), kuriuose pažymėta, jog E. Č. pasitikrinti neblaivumą buvo kelis kartus siūlyta ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, tačiau tai daryti pažeidėjas atsisakė.

9. Teigti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, abejoti jų parodymų patikimumu, ką skunde nurodo administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo, apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojų policijos pareigūnų A. Z., R. R. ir M. R. pirminiai paaiškinimai ir vėlesni parodymai, bylą nagrinėjant teisme, buvo nuoseklūs, iš esmės neprieštaravo vieni kitiems, sutapo tarpusavyje, taip pat sutapo ir su policijos pareigūnės J. R. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Jokių objektyvių duomenų, kad minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki, siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą E. Č. teismas nenustatė, jų nepateikė ir pats apeliantas. Be to, minėti liudytojai parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

10. Apeliaciniame skunde E. Č. taip pat tvirtina, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį numatyta ne už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, o už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti (nepūtė į alkotesterį, nedavė kraujo mėginio ir pan.), kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus, ar vairuodamas buvo blaivus, o alkoholį gėrė po to) ar tai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, reikšmės asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį neturi.

11. Apygardos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir E. Č. skundo argumentus, kuriais ginčijama administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra, nurodant, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėm traukiamam asmeniui, taip pat skiriasi apeliantui įteikto ir administracinio nusižengimo byloje esančio protokolo turinys. Nors apeliantas tvirtina, jog jam įteiktame administracinio nusižengimo protokolo egzemplioriuje, grafoje „asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas/žyma, kad protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant“, skirtingai nei byloje esančiame administracinio nusižengimo protokolo egzemplioriuje, nėra įrašo, jog dėl girtumo (E. Č.) nesugebėjo parašyti paaiškinimo ir pasirašyti, tačiau šio jo teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, pavyzdžiui administracinio nusižengimo protokolo egzemplioriaus, įteikto E. Č., kopija. Apeliantas taip pat tvirtina, jog toks įrašas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi jis buvo sulaikytas 18.30 val., protokolas surašytas tik 23.30 val., taigi per šį laikotarpį E. Č. turėjo išblaivėti. Šie pareiškėjo teiginiai, vėl gi, pagrįsti tik jo paties daromomis prielaidomis. Teismas neturi jokių duomenų apie pažeidėjo girtumo laipsnį nei jo sulaikymo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Be to, tai, kad šis prierašas atitinka tuo metu buvusias faktines aplinkybes, apklausiamas teismo posėdyje parodė jį parašu patvirtinęs vyriausiasis patrulis D. S.. Šis liudytojas taip pat kategoriškai teigė, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nors E. Č. kurį laiką buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, tačiau administracinio nusižengimo protokolo surašymas vyko E. Č. paleidus iš laikino sulaikymo kameros, jam tiesiogiai bendraujant su vyriausiuoju patruliu D. S.. Iš išdėstyto akivaizdu, kad teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad protokolas buvo surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tai prieštarautų faktinėms aplinkybėms, nustatytoms apklausiant liudytoją D. S.. Šiame kontekste apygardos teismas vadovaujasi būtent D. S., o ne E. Č. parodymais, kadangi E. Č. yra neabejotinai suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, tuo tarpu D. S. suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime dėl E. Č. argumentų, kuriais ginčijama administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra, nepasisakė, tačiau, kaip galima spręsti perklausius teismo posėdžio garso įrašus, šias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstoves nurodytas aplinkybes bylą nagrinėjusi teisėja tyrė, apie jas apklausdama liudytoją D. S.. Šis trūkumas, apygardos teismo manymu, nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą nepakeistą ir E. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė