- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-596-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08187-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- UAB „Krištoliniai vandenys“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- E. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Krištoliniai vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Krištoliniai vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – E. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 179,56 Eur turtinės žalos atlyginimą, 7,59 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. trečiojo asmens bute adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) buvo pakeisti keturi vandens filtrai. Taip pat pakartotinai filtras buvo keistas 2017 m. birželio 2 d. Nurodė, kad vandeniui prasiskverbus iš vandens filtro, 2017 m. birželio 3 d. buvo padaryta žala butui, esančiam Kauno r., (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu, todėl pranešus apie įvykį, ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas atvyko į butą ir nustatė, kad buvo sulietas virtuvės baldų komplektas bei grindys. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. birželio 7 d. draudimo atstovas surašė turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą. Paaiškino, jog minėtas įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad būsto remonto kaina sudaro 230,41 Eur, o namų turtui padaryta žala – 65 Eur. Nurodė, kad ieškovė, atėmusi besąlyginę išskaitą, išmokėjo trečiajam asmeniui 179,56 Eur dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas pradėjus skverbtis vandeniui iš vandens filtro, kurį netinkamai sumontavo atsakovė, todėl ji privalo atlyginti atsiradusią 179,56 Eur žalą.
3. Atsakovė nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad nesutinka, jog vandens pratekėjimas įvyko dėl atsakovės kaltės, kadangi vanduo pratekėjo praėjus dviems mėnesiams po filtrų keitimo. Jei atsakovės darbuotojas būtų netvarkingai prisukęs filtrus, tai baldų ir grindų apgadinimai būtų išryškėję kelių dienų bėgyje, o ne po dviejų mėnesių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu:
- ieškinį tenkino iš dalies.
- Priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krištoliniai vandenys“, įmonės kodas 300020002, buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini), 114,56 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 56 ct) žalos atlyginimą, 4,84 Eur (keturių eurų 84 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (119,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,45 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.
- Priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krištoliniai vandenys“, įmonės kodas 300020002, iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
- Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad vanduo iš sugedusio filtro tekėjo neintensyviai tam tikrą laiką. Kadangi virtuvinė spintelė, kurioje pastatyta vandens valymo sistema, neturėjo galinės sienelės, tai vanduo pro galinę spintelės dalį galėjo patekti tiesiai ant grindų, po to įsiskverbti po grindų danga, dėl to per tam tikrą laiką grindų danga galėjo išbrinkti ir dėl to atsirasti tarpai bei nelygumai. Tokiu būdu buvo padaryta žala grindų dangai. Buto savininkas tokio vandens lašėjimo ir nutekėjimo už spintelės galėjo kurį laiką ir nepastebėti, nes iš nuotraukų matyti, kad beveik visą spintelę užima vandens valymo sistemos įranga ir kas yra už jos, gana sunku pamatyti. Ieškovo atstovė nurodė, jog patalpoje 25-3 buvo sugadinta 9,11 kv. m. grindų dangos, bet kadangi grindys buvo vientisos, išklotos be siūlių, todėl buvo keistos grindys ir patalpose 25-6, 25-7 ir 25-3. Teismas sprendžia, jog ieškovė šioje dalyje ieškinį įrodė, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 114,56 Eur žala. Reikalavimą dėl 65 Eur žalos virtuvės spintelės durelėms, teismas atmetė, kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, padarė išvadas, kurios yra priešingos byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams, nustatytiems faktams. Teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas;
7.2. teismas iškraipė liudytojo R. M. parodymus ir neteisingai juos panaudojo sprendime. Liudytojas R. M. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad dirbdamas serviso vadybininku iš įmonės administracijos, gavo pranešimą su nurodymu nuvykti į ginčo butą (duomenys neskelbtini), Kauno r., nes iš jų įmontuotos sistemos yra vandens pratekėjimas. Liudytojas nuvykęs ir apžiūrėjęs įvykio vietą konstatavo, kad iš viršutinio filtro (kuris yra nekeičiamas) pro tarpinę laša vanduo. Jis pakeitė detalę ir lašėjimas baigėsi. Atvykus liudytojui pasitikęs asmuo jokių pretenzijų nepareiškė dėl turto sugadinimo, neparodė kuris konkrečiai turtas sugadintas, tik parodė, kur laša vanduo. Ieškovės atstovė paaiškino, kad vanduo tekėjo maža srovele pro vandens filtrą, todėl vanduo lašėjo ant virtuvinės spintelės durelių ir ant grindų. Trečiasis asmuo savo atsiliepime ir žodiniame paaiškinime teisme darė prielaidą, kad būtent 2017-04-15, atliekant garantinį aptarnavimų ir keičiant keturis filtrus, vienas iš jų buvo pakeistas netinkamai, todėl įvyko vandens nuotėkis. Ieškinys paremtas tik trečiojo asmens prielaidomis ir pamąstymais. Kadangi ieškovė privalo įrodyti ieškinį bylose dėl žalos atlyginimo, tai šiuo konkrečiu atveju ieškinys neįrodytas, todėl negalėjo būti iš dalies patenkintas;
7.3. nelogiškas trečiojo asmens paaiškinimas, kad vandens lašėjimą pastebėjo tik 2018-06-02, o vanduo skverbėsi lašėdamas nuo 2018-04-19, kai buvo pakeisti vandens filtrai. Negalima nepastebėti du mėnesius vandens, kai spintelė, kurioje yra šiukšlių kibiras yra naudojama kasdien. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad grindų danga apgadinta pakankamai nutolusiose vietose nuo ginčo spintelės. Jei vanduo prasiskverbė pro spintelę, tai labiausiai apgadintos grindys turėjo būti ties spintele, tačiau iš foto nuotraukų matyti, kad grindys apgadintos viduryje virtuvės ar net koridoriuje. Iš faktinių aplinkybių, ir jų konstatavimo, šalių paaiškinimų, liudytojo apklausos akivaizdu, kad vieną dieną palašėjęs vanduo pro nekeičiamo filtro tarpinę negalėjo padaryti žalos trečiajam asmeniui. Jei vandens nepastebėjo du mėnesius, neva lašėjo nematomoje vietoje, tai kaip galėjo nepamatyti priekinės virtuvines spintelės durų, kurios drėko du mėnesius. Labiausiai tikėtina versija, kad kažkoks vandens nuotėkis buvo ankščiau, nes iš foto nuotraukų matyti, kad visa virtuvinės spintelė yra apgadinta ir grindys apgadintos įvairiuose grindų plotuose. Prasidėjus vandens lašėjimui iš filtro ir šį gedimą likvidavus tą pačią dieną, toks žalos mastas negalėjo būti padarytas dėl atsakovo veiksmų;
7.4. nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
10. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
12. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
13. Nustatyta, kad trečiojo asmens bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., atsakovė buvo įrengusi AQUAFILTER buitinę vandens valymo sistemą. Atliekant privalomą garantinį aptarnavimą, 2017 m. balandžio 19 d. buvo pakeisti keturi filtrai. 2017 m. birželio mėnesį iš trečiojo asmens atsakovė gavo pranešimą, kad vandens valymo sistema kažkurioje vietoje leidžia vandenį. 2017 m. birželio 2 d. liudytojas – atsakovės serviso vadybininkas R. M. atvyko į butą, nustatė, kad viena filtro jungtis leidžia vandenį ir šį filtrą nemokamai pakeitė. 2017 m. birželio 7 d. ieškovės atstovas surašė turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą (apie įvykį pranešta 2017-06-05), kuriame nurodyta, jog „draudėjo teigimu dėl netvarkingai prisuktų vandens filtrų sudrėko virtuvinė spintelė bei virtuvės grindys. Vandens filtrų aptarnavimo darbus atliko UAB Krištoliniai vandenys“ atstovas 2017.04.19. Draudėjas pasekmes pastebėjo vėliau, kadangi vanduo lašėjo nestipriai ir prireikė laiko, kad žala pasimatytų“.
14. Byloje nėra ginčo, kad per apeliantės sumontuotą buitinę vandens valymo sistemą įvyko nežymus vandens pratekėjimas (tą pripažįsta ir pati atsakovė). Kitų buto užliejimo šaltinių nenustatyta. Trečiasis asmuo nurodė, kad vandens pratekėjimo nepastebėjo iš karto, nes vandens pratekėjimas buvo nedidelis, o vanduo patekdavo už spintelės ir drėkino laminato grindis, kuriose tik po tam tikro laiko pasimatė sugadinimai dėl drėgmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (trečiojo asmens paaiškinimai; liudytojo paaiškinimai; turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotonuotraukos ir kt.) yra pakankami daryti išvadą, jog apeliantė (jos darbuotojai) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai), t. y. netinkamai atliko vandens filtrų keitimo (montavimo) darbus buitinėje vandens valymo sistemoje, ko pasekoje įvyko vandens pratekėjimas, sukėlęs žalą trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantės neteisėtų veiksmų faktui konstatuoti nėra svarbu per kurią buitinės vandens valymo sistemos vietą (per kurį filtrą) yra įvykęs vandens pratekėjimas, kaip ir nėra svarbu vandens pratekėjimo momentas (laikas – prieš du mėnesius, mėnesį, ar 3 dienas), kuris byloje nenustatytas.
15. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad trečiasis asmuo turėjo pastebėti vandens pratekėjimą anksčiau (spintelėje), o vieną dieną palašėjęs vanduo negalėjo padaryti žalos. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nepateikė įrodymų. Trečiasis asmuo teigia, kad vandens pratekėjimas buvo nedidelis ir už spintelės patekdavo po grindimis, todėl jo nepastebėjo anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas laiko suprantamu ir logišku tokį trečiojo asmens paaiškinimą, nes iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buitinė vandens valymo sistema užima spintelėje daug vietos, ji remiasi į spintelės apačią (pastatyta spintelėje), dėl ko nežymaus vandens pratekėjimo už spintelės galima nepastebėti. Byloje nėra nustatyta, kad vandens pratekėjimas vyko tik vieną dieną.
16. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad labiausiai apgadintos grindys turėjo būti ties spintele, o ne labiau nutolusiose vietose. Pažymėtina, kad, esant nežymiam vandens pratekėjimui, kuris patenka už spintelės po grindimis (neteka grindų paviršiumi), vanduo, rasdamas sau palankiausią tekėjimo vietą, gali rinktis labiau nutolusiose nuo pratekėjimo židinio vietose ir tose vietose daryti didesnę žalą (matomai sugadinti grindis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie nėra reikšmingi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės paremtas deklaratyviais teiginiais (neteikiant jokių įrodymų), nurodomos aplinkybės, kurios negali nei paneigti, nei patvirtinti reikšmingų bylai aplinkybių (apeliantės atsikirtimų).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos 4,02 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krištoliniai vandenys“, į. k. 300020002, 4,02 Eur (keturis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.