Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog 2015-11-08 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Margavos kaime, Kauno rajone, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais ar atitvarais. Tą pačią dieną surašytas tarnybinis pranešimas apie eismo įvykį, nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 35–37, 1 t., 28, 29, 2 t.) Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso R. G. (b. l. 7, 1 t.). Automobilis laikotarpyje nuo 2015-09-28 iki 2016-09-27 buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (b. l. 5, 6, 1 t.). 2015-10-26 pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą buvo surašytas savivaldybės kelio (gatvės) apžiūros aktas (b. l. 43–53, 1 t.) 2015-11-09 R. G. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (b. l. 4, 1 t.). Tą pačią dieną surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 9, 38, 1 t.). Nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (b. l. 8, 39, 1 t.). 2015-11-11 UAB „Inchcape motors“ sudarė remonto sąmatą (b. l. 35–39, 2 t.). 2015-11-20 papildyta remonto sąmata suderinta 1 289,44 Eur su PVM (popierinės b. l. 142–144, 2 t.). 2015-11-20 UAB „JMA Kaunas“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, paskaičiavo 337,75 nusidėvėjimą (b. l. 10, 40, 1 t., 10, 2 t.). 2015-11-24 UAB „JMA Kaunas“ pranešta apie žalos atlyginimą (b. l. 11, 12, 1 t.). 2015-11-25 Kauno apskrities VPK AB (duomenys neskelbtini) informavo apie 2015-11-08 eismo įvykį (b. l. 34, 1 t.). 2015-12-02 (duomenys neskelbtini) pranešta dėl 1 192,59 Eur išmokos išieškojimo (b. l. 13, 33, 1 t.). 2016-12-06 elektroniniu laišku UAB „JMA Kaunas“ paprašyta nurodyti asmenį, kuris nustatė automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimus (popierinės b. l. 101–103, 2 t.). 2016-12-30 Lietuvos hidrometeorologinės tarnyba pateikė duomenimis apie iškritusių kritulių kiekį 2015 metų lapkričio 1–8 dienomis Margavos kaime (b. l. 26, 2 t.). 2016-02-23 ir 2016-02-24 susirašinėjimo metu AB (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) paaiškinimus dėl kėbulo remonto bei nuotraukas (b. l. 41, 42, 1 t.). (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją ir 2016-03-07 priėmė sprendimą išmokėti AB (duomenys neskelbtini) 331,14 Eur su PVM draudimo išmoką (b. l. 14–16, 31, 32, 1 t.). Byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose matyti Kauno rajone, Margavos kaime, Žirgyno gatvėje esanti duobė, taip pat automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 54–65, 1 t., 33, 34, 2t.). Ieškovė į bylą pateikė žalos bylą su automobilio nuotraukomis (b. l. 92–196, 1 t.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-08 apie 12 val., Margavos kaime, Kauno rajone, trečiasis asmuo R. G. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo važiuojamojoje kelio dalyje į duobę. Tai, kad ši duobė nebuvo pažymėta kelio ženklais ir neaptverta ginčo nėra. Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos pareigūnas, kuris nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 36–37, 1 t.). Tos pačios dienos nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kadangi automobilio vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 8, 39, 1 t.). Šiame nutarime pareigūnas nustatė, kad dėl įvykio buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis su padanga. Kitą dieną po įvykio buvo surašytas draudiko transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta: priekinio dešinės pusės ratlankio remontas, priekinės dešinės pusės padangos patikra, galinio dešinės pusės rato su padanga patikra (b. l. 9, 38, 1 t.). Oficiali atstovė Subaru ir SsangYong atstovė Lietuvoje UAB „JMA Kaunas“ patikrinusi automobilį, nustatė, jog reikia keisti priekinio rato guolį, 4 padangas, smulkias detales, remontuoti automobilio kėbulą ir ratlankį už 1250,51 Eur (b. l. 10, 40, 1 t., b. l. 10, 2 t.).

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Šiuo atveju taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, nes ginčo šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai.

Atsakovė atlygino dalį žalos – 331,14 Eur, tačiau nesutiko atlyginti išlaidų už automobilio kėbulo ir rato guolio remontą bei 2 padangas. Atsakovo atstovė nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių pažeidimų atsiradimą būtent dėl trečiojo asmens vairuojamo automobilio įvažiavimo 2015-11-08 į duobę, Margavos kaime, Kauno rajone, todėl, atstovės nuomone, ieškinys atmestinas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog atsakovė turi atlyginti žalą už priekinio rato guolio keitimą, nes šis gedimas atsirado būtent 2015-11-08 įvykio pasekoje. Kaip matyti iš techninės apžiūros akto ir policijos medžiagos, automobilis į duobę įvažiavo dešiniuoju priekiniu ratu, todėl reikėjo keisti šį ratą ir ratlankį. Žalą už juos atsakovė atlygino. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. K., kuris įvykio metu dirbo UAB „JMA Kaunas“ draudiminių įvykių administratoriumi, paaiškino, jog 90 proc. atvejų po įvažiavimo į duobę atsiranda ūžimas ir nustatomas rato guolio gedimas. Atliekant šio automobilio patikrą, girdėjosi skleidžiamas pašalinis garsas, todėl ir buvo pakeistas rato guolis. Pažymėtina ir tai, jog įvykio metu įlinko minėto rato ratlankis, todėl darytina išvada, jog ir rato guolis galėjo būti pažeistas.

Atsakovė taip pat prieštaravo, kad buvo pakeistos visos keturios automobilio padangos. Teismas šiuos prieštaravimus atmeta, kaip neįrodytus. Teismo posėdyje liudytojai T. J. ir Ž. K. paaiškino, jog priekinė dešinė automobilio padanga buvo sugadinta nepataisomai, o galinėje buvo matyti gumbai, todėl turėjo būti pakeistos dvi padangos ant skirtingų ašių. Kadangi Subaru automobilio visi keturi ratai yra varomi, gamintojas leidžia automobilio padangų nusidėjimą tik iki 0,75 mm, o ginčo automobilio padangų nusidėvėjimas buvo 5,75 mm, todėl buvo pakeistos visos keturios automobilio padangos.

Taip pat kyla ginčas dėl automobilio kėbulo (priekinio bamperio) remonto. Teismas pažymi, jog šio gedimo nei policija, nei draudimo žalų ekspertas, rašydamas techninės apžiūros aktą, nenustatė. Šis gedimas buvo nustatytas tik automobilį apžiūrėjus UAB „JMA Kaunas“. Ieškovė prie ieškinio nepateikė nuotraukų, kur būtų užfiksuotas šis gedimas. Liudytojas Ž. K. teismo posėdyje nurodė, jog buvo pažeistas priekinis buferis, ta pati dešinė apatinė jo pusė, tačiau iš vėliau jo pateiktų nuotraukų matyti, jog vienoje iš jų (b. l. 33, 2 t.) užfiksuotas užpakalinio bamperio apgadinimas, kuris, teismo nuomone, yra akivaizdžiai matomas. Policijos pareigūnai ir draudimo žalų ekspertas jį turėjo matyti. Be to, į duobę buvo įvažiuota dešine automobilio dalimi, duobė buvo 0,7x0,5 dydžio ir 15 cm gylio, todėl konstatuotina, jog tokiame aukštyje ir tokioje vietoje esantis sugadinimas užpakalinėje automobilio dalyje nėra ginčo įvykio pasekmė.

Kitoje nuotraukoje (b. l. 34, 2 t.) matyti šiek tiek nubraukta priekinė apatinė bamperio dalis. Teismas pažymi, jog dėl šių nuotraukų kilus klausimų tiek atsakovės atstovei, tiek ir teismui, nebuvo galimybės jų išsiaiškinti, nes ieškovės atstovas į du paskutinius teismo posėdžius neatvyko ir aplinkybių, susijusių su šiuo gedimu, nepaaiškino. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kadangi PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta bendra 368,67 Eur suma už kėbulo remontą, teismas užpakalinio bamperio remonto išlaidas laiko nesusijusiomis su įvykiu, o priekinio bamperio apgadinimas yra labai nedidelis, todėl 368,67 Eur sumą mažina 75 proc., ir už kėbulo remontą priteisia iš atsakovės ieškovei 92,17 Eur.

Viso iš atsakovės ieškovei priteistina 260,24 Eur žalos atlyginimo.

Teismas taip pat atmeta atsakovės atsikirtimus dėl pačios vairuotojos kaltės. Atsakovės atstovė nurodė, jog ji į duobę įvažiavo šviesiu paros metu, todėl turėjo pastebėti kliūtį kelyje, pristabdyti ir apvažiuoti duobę.

Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, tačiau eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, tuo metu lijo lietus, duobė buvo pilna vandens. Tai patvirtina tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 35, 1 t.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojos atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovė, vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojos tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė vairuotojos kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotoja buvo neatidi, pasirinko nesaugų greitį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 13,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Pažymėtina, kad ieškinys teismui šioje byloje buvo pateiktas 2016 m. birželio 21 d., o pretenzija atsakovei pateikta 2015-12-02, nustatant 15 dienų terminą žalai sumokėti. Kadangi teismas ieškinį tenkina iš dalies, todėl iš atsakovės atitinkamai priteistinos ir sumažintos 6,63 Eur kompensacinės palūkanos (260,24x0,05/365x186).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies (48 proc.), ieškovei proporcingai priteistinos 225,87 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinį, už kurį turėjo sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 455,58 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Permokėta žyminio mokesčio dalis – 12 Eur, remiantis LR CPK 87 str. 1 d. 1 p., grąžintina ieškovei.

Kadangi atsakovė šiuo atveju nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, iš ieškovės priteistina 6,17 Eur, iš atsakovės – 5,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 260,24 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 24 ct) žalos atlyginimo, 6,63 Eur (šešis eurus 63 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (266,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225,87 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 6,17 Eur (šešis eurus 17 ct), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), į. k. 1(duomenys neskelbtini), – 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank”, b. k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ieškovei AB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2016-04-06 mokėjimo nurodymu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.