Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-12-13 · Civilinė byla Nr. e2A-2534-467/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-13
Bylos Nr.
e2A-2534-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14783-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
P. K.
Kategorijos
  • 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė bylaNr. e2A-2534-467/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14783-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui P. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. K. 996,61 EUR negrąžinto kredito, 1 000,56 EUR kredito mokesčio, 10,92 EUR palūkanų, 5 proc. palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 121 EUR už advokato pagalbą ir 45 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovo P. K. 996,61 EUR skolos, 10,92 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 996,61 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95 EUR bylinėjimosi išlaidų (50 EUR už advokato pagalbą ir 45 EUR žyminio mokesčio). Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina valstybė. Pažymėjo, kad teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Teismas konstatavo, kad vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti kredito mokestį, kuris 810,94 EUR didesnis už suteiktą kreditą, todėl padarė išvadą, kad ieškovo nustatytas vartojimo kredito mokestis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, dėl ko yra pagrindas mažinti metines palūkanas (kredito mokestį) iki 18,25 proc. Teismas nustatė, kad atsakovas už suteiktą kreditą turėjo sumokėti 634,27 EUR kredito mokesčio, sumokėjo - 968,86 EUR, todėl reikalavimą priteisti 1 000,56 EUR kredito mokestį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 10,92 EUR palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovas sumokėjo 45 EUR žyminio mokesčio ir patyrė 121 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Įvertinęs ieškinio sumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, tai, kad advokatų profesinė bendrija nuolat teikia teisines paslaugas ieškovui, teismui pateiktas šabloninis ieškinio pareiškimas, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teismų formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti 121 EUR išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl jį sumažino iki 50 EUR.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BnP Finance, AB prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą už akių: priteisti apeliantui iš atsakovo P. K. 1 000,56 EUR kredito mokesčio; priteisti 121 EUR bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti 23 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovas tarp šalių sudaryta sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 1 158,48 EUR vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 1 969,42 EUR kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kurio metinė palūkanų norma - 81,56 proc., per trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Sutarties su atsakovu sudarymo metu galiojusiame LR vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. buvo įtvirtinta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Be to vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda, kas reiškia, kad vartotojai negali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės ir aplinkybė, kad ieškinys yra standartinio turinio, sudaro prielaidą teigti, jog apelianto prašytos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl turi būti mažinamos. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas. Be to fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Apeliantą atstovavusio advokato darbo sąnaudos yra susijusios ne tik su ieškinio pareiškimo surašymu, tačiau ir visų reikalingų dokumentų (priedų) surinkimu, skolos sumų dydžių paskaičiavimu, dokumentų pateikimu bei visu bylos administravimu iki teismo sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negalioj imo pagrindų. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis teismas nepriteisė ieškiniu prašyto priteisti kredito mokesčio bei sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.)-

Dėl kredito mokesčio sumažinimo

Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) ir atsakovas 2014 m. lapkričio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 158,48 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui; atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1 969,42 EUR kredito mokestį iki 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau sutartu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovo įsipareigotas sumokėti ieškovui kredito mokestis yra 810,94 EUR didesnis už suteiktą kreditą, t. y. jis sudaro 170 proc. suteikto kredito. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovo nustatytas vartojimo kredito mokestis neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl yra pagrindas jį mažinti iki 18,25 proc. dydžio. Kadangi atsakovas dalį sutartinių įsipareigojimų įvykdė, teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1 000,56 EUR kredito mokestį yra nepagrįstas. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad sutartis šalims turi įstatymo galią, o sutarties nuostatos atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė šalių sulygto dydžio kredito mokesčio.

Šalių vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojo 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių (toliau - Direktyva 2008/48/EB), panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB, kurios nuostatos taikomos nuo 2010 m. gegužės 12 d. Direktyva 2008/48/EB į nacionalinę teisę perkelta 2010 m. gruodžio 23 d., priėmus Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą. Direktyvos 2008/48/EB 5 straipsnyje kreditoriui (kredito tarpininkui) nustatyta pareiga suteikti vartotojui informaciją, reikalingą tam, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus ir priimti pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo. Šalia kitos būtinos pateikti informacijos turi būti nurodyta kredito palūkanų norma ir bendros kredito kainos metinė norma. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje taip pat nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio įstatymo redakcijoje, galiojusioje šalių vartojimo kredito sutarties sudarymo metu - 2014 m. lapkričio 13 d., nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai.

Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovas neįrodė (neįrodinėjo), jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigė įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).

Šalių vartojimo kredito specialiosiose sąlygose numatyta, ką skunde akcentuoja apeliantas, kad šalys susitarė dėl 81,56 proc. metinės palūkanų normos, taigi vartojimo kredito metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino metinę palūkanų normą iki 18,25 proc. ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 1 000,56 EUR kredito mokestį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje sumažinta jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, t.y. apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 121 EUR iki 50 EUR. Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi tokiu reglamentavimu siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti mažinamos, nes nėra pakankamai pagrįstos. Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose yra nagrinėjama daug bylų dėl įsiskolinimų ieškovui priteisimo, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, bylose ieškovą atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Pažymėtina ir tai, jog byloje ieškovas iš esmės pateikė tik vieną procesinį dokumentą - ieškinį, kurio parengimas neturėjo pareikalauti didelių ieškovo atstovų darbo ir laiko sąnaudų ar buvo reikalinga specifinių žinių ir praktikos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino pagrįstai, todėl nėra pagrindo šioje dalyje teismo sprendimą už akių keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs apeliacinį skundą iš dalies, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.l d., 3 d.). Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, tačiau priteisė visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį - 45 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, t.y. nemažinant kredito mokesčio, šios bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Apeliaciniu skundu ieškovas kėlė du reikalavimus - dėl bylinėjimosi išlaidų ir kredito mokesčio sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas tenkino vieną iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl priteistiną 50 proc. bylinėjimosi išlaidų (11,50 EUR) - žyminio mokesčio iš atsakovo ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą už akių ir papildomai priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,56 EUR (vieną tūkstantį eurų 56 euro centus) kredito mokesčio.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,50 EUR (vienuolika eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio.