- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- e2-92-650/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05488-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- P. A.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui P. A. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei A. K., prašydamas iš atsakovės priteisti 163,83 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6,76 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-03-10 ir 2015-10-18 buvo užpilta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priklausanti trečiajam asmeniui P. A.. Užpylimo metu buvo sulietos pirmo aukšto patalpos 1-5 lubos (abu kartus reikalinga perdažyti). Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau — Taisyklės). Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 67,83 Eur ir kompensavo per 2015-03-10 užpylimą atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Antru atveju, ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 96,00 Eur ir trečiajam asmeniui kompensavo per 2015-10-18 užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, atsakingas už 2015-03-10 ir 2015-10-18 įvykius asmuo yra viršutinio namo aukšto savininkė A. K.. Ieškovės apdrausta gyvenamojo namo dalis, priklausanti P. A., buvo užpilta iš viršuje esančių patalpų, kurių savininkė ir yra atsakovė. Ieškovė siuntė pretenzijas atsakovei, ragindama atlyginti padarytą žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta. Ieškiniu reikalaujama priteisti turtinė žala sudaro 163,83 Eur (67,83 Eur draudimo išmoka už 2015- 03-10 įvykį plius 96,00 Eur draudimo išmoka už 2015-10-18 įvykį) (I t.1-5 b.l.)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad maždaug savaitę iki užpylimo 2015-03-10 ir 2015-10-18 Šiaulių mieste nebuvo iškritusių jokių kritulių, todėl atmestina atsakovės versija dėl galimo užpylimo dėl namo stogo dangos defektų. Vienintelis pirmo aukšto buto užpylimo židinys yra atsakovės valdomos patalpos namo antrame aukšte. Jei užpylimas būtų įvykęs dėl stogo nesandarumo, tai lubos būtų užliejamos kiekvieną kartą po lietaus. Nuo stogo vanduo turi persisukti į antrą aukštą, per perdangas ir į pirmą aukštą ir tam reikalingas didelis kritulių kiekis, kurio draudiminių įvykių metu nebuvo. Į draudėjos kambarį per lubas pradėjo bėgti vanduo, kas rodo momentinį užpylimą. Dėl drėgmės vanduo sunktųsi palengva, o ne pradėtų bėgti staigiai. Be to atsakovė pati nesudarė ieškovui galimybių nustatyti dėl kokių konkrečių priežasčių užpylimas įvyko. Nėra aišku, kodėl atsakovė neįsileido į savo patalpas, nekontaktavo su ieškovės darbuotojais. Jai siųstos ieškovo dvi pretenzijos, į kurias atsakovė nereagavo. Byloje nėra duomenų apie namo stogo defektus 2015 metais. Ieškovo žala apskaičiuota, siekiant atstatyti turtą į pradinę padėtį iki kiekvieno užpylimo.
Atsakovė A. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nepateikta jokių duomenų, jog atsakovė nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo buvo užlieta apdrausta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad trečiojo asmens nuosavybės teise valdomos patalpos buvo užlietos iš atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalyje esančių patalpų įvykus vandens išsiliejimui - trūkus vamzdžiui ar kt. Atsakovės žiniomis ir įsitikinimu, trečiojo asmens patalpos yra užliejamos dėl pastato stogo dangos defektų. Dėl stogo dangos defektų - jo nesandarumo, vanduo prasiskverbia per susidūrimus, patenka į mansardos (palėpės) kampus, kurie atsakovės yra nenaudojami, uždari, aptaisyti apdailos medžiagomis, todėl atsakovės nėra matomi, o vėliau šis vanduo prasiskverbia ir iki trečiojo asmens naudojamų patalpų pirmame aukšte. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra statytas 1961 metais, ir iki šiol nėra keista stogo danga. Atsakovė ne kartą trečiąjį asmenį informavo apie tai, kad yra būtinas stogo remontas ar net jo keitimas, kadangi per sudūrimus sunkiasi vanduo, tačiau trečiasis asmuo į tokius atsakovės pasiūlymus nereagavo. Ieškovė nesiekė nustatyti, kokia yra tikroji patalpų užliejimo priežastis - nesilankė atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, nesiuntė jokių pranešimų raštu, su prašymu pateikti į patalpas. Tai, kad ieškovė nenustatė trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų apliejimo priežasties, patvirtina ir 2015-10-19 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad "galimai dėl vandentiekio avarijos ir buvo aplietas draudėjos kambarys". Po šių dviejų įvykių įvyko dar ir trečiasis trečiajam asmeniui priklausančios gyvenamojo namo dalies apliejimas – 2016-02-09. Dėl šio įvykio surašytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte pati ieškovė nurodė, kad "dėl ko aplietos lubos draudėjos kambaryje, neaišku". Ieškovės būsto draudimo taisyklių A IV dalies 4.11 punktas numato, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustasis turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo. Todėl ieškovė nepagrįstai įvykius pripažino draudžiamaisiais, nepagrįstai ir savo rizika išmokėjo draudimo išmokas trečiajam asmeniui, todėl neturi teisės šių išmokų regreso tvarka reikalauti iš atsakovės (I t. 43-45 b.l.).
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neįrodytą. Paaiškino, kad ginčo patalpos buvo aplietos dėl namo stogo defektų. Į bylą pateiktas aktas patvirtina, kad stogas yra pažeistas, ieškovės pateikta draudimo bylų medžiaga patvirtina, kad stogas yra nusidėvėjęs ir su defektais, namas statytas prieš 40 metų. Atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ir pačios atsakovės patalpos turi dėmes dėl drėgmės, kas rodo stogo nesandarumą. Ieškovė turėjo nustatyti, kad patalpos užlietos dėl natūralaus stogo nusidėvėjimo, kas yra nedraudžiamasis įvykis. Ieškovės atstovai tik vieną kartą mėgino patekti į atsakovės patalpas, neskambino, laiškais nesikreipė dėl patalpų apžiūrėjimo. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo savo rizika. Iki trečiojo asmens pranešimo apie įvykį kritulių buvo, ir jie per kelias dienas galėjo patekti nuo stogo per namo perdangą. Virš ieškovės kambario ir vandens prasiskverbimo vietos nėra vandens šaltinio, nes ten yra atsakovės gyvenamasis kambarys.
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje P. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ir jos atstovė nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškinys būtų patenkintas. Trečiasis asmuo savo paaiškinimais nurodė aplinkybes, kad atsakovei savo virtuvėje plaunant drabužius ar atliekant kitus buities darbus galėjo įvyko vandentiekio avarija, dėl ko ir buvo aplietos lubos. Be to kelia prielaidą, kad atsakovė tyčiniais veiksmais užpylė kambarį, nes moterys jau keli metai konfliktuoja, teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi namo patalpomis. Trečiasis asmuo drausti turtą pradėjo 2014 metais, nes ėmė nerimauti dėl atsakovės galimų tyčinių veiksmų. Trečiasis asmuo atsakovę informavo apie kambario lubų apliejimą, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių ir trečiojo asmens teiktais paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens P. A. turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas būsto draudimu (I t., 9 b.l.). 2015 m. kovo 12 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu užfiksuotas minėto turto – vieno kambario lubų užliejimas, įvykęs 2015 m. kovo 10 d., apie 17 val. (I t., 11-14 b.l.). 2015 m. kovo 16 d. apskaičiuota 67,83 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 2015 m. kovo 17 d. mokėjimo pavedimu (I t. 15 b.l.). 2015 m. kovo 26 d. atsakovei ieškovas išsiuntė pranešimą dėl draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka ( I t., 18 b.l.). 2015 m. spalio 19 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuotas trečiajam asmeniui priklausančio buto užliejimas, įvykęs 2015 m. spalio 18 d. (I t., 19-20 b.l.). 2015 m. spalio 21 d. apskaičiuota 96,00 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 2015 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu (I tomas, 24 b.l.). 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovei ieškovas išsiuntė pranešimą dėl draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka (I t., 30 b.l.). 2016 m. rugpjūčio 30 d. statinio statybos techninės apžiūros akte užfiksuota, kad dėl laiko ir atmosferos poveikio asbocementinė stogo danga suskilinėjusi, trapi, praleidžia vandenį, stogo skardinių nuolajų sandūros paveiktos korozijos, praleidžia vandenį, prasiskverbęs vanduo gadina stogo medines konstrukcijas ir vidaus apdailą (I t. 156 b.l.).
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau tekste- CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Iš bylos duomenų matyti, kad virš trečiajam asmeniui P. A. nuosavybės teise priklausančių patalpų name, esančiame (duomenys neskeltini), kurioms buvo taikyta draudimo apsauga, yra atsakovei A. K. priklausanti namo dalis - gyvenamosios patalpos, t.y., atsakovės valdomas ir naudojamas nekilnojamas turtas. Ieškovė nurodė, kad žala trečiojo asmens turtui atsirado dėl atsakovės, kaip savininkės, veiksmų.
Statinių savininko atsakomybę reglamentuojanti teisės norma numato, jog tuo atveju, jei žala padaryta dėl pastatų, statinių trūkumų, ją privalo atlyginti pastatų ar statinių savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo šio Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 str. 1 dalyje numatyta civilinė atsakomybė be kaltės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens P. A. patalpos apliejimas vandeniu 2015 metais užfiksuotas du kartus: 2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. spalio 18 d., ir ieškovas tai traktavo kaip draudiminius įvykius
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Todėl sutiktina su ieškovo atstovės argumentais ginče, kad atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių. Be to dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovės patalpų, o atsakovė privalo paneigti šią aplinkybę.
Konstatuotina, kad bylos nagrinėjime atsakovė nepateikė pagrįstų duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytą aplinkybę, kad vandens pratekėjimas ir trečiojo asmens patalpų apliejimas įvyko būtent iš atsakovės buto. Vadovaujantis CK 6.266 straipsniu atsakovės kaltės nustatinėti ginče nereikia, nes buto savininkui atsiranda atsakomybė ir tuo atveju, jei jo veiksmai turto atžvilgiu buvo teisėti. CK 6.246 straipsnio 3 dalis numato, jog teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytas atvejais. Būtent CK 6.266 straipsnio 1 dalyje ir numatyta atsakomybė asmeniui tuo atveju, kai jo veiksmai nebuvo neteisėti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos užliejus vandeniu, atlyginimo, jeigu užpylimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.
13. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė – įvykus draudiminiam įvykiui jis atlygina draudėjui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str., 6.994 str.). Pagal 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kadangi statinio (patalpų) savininko kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog šioje byloje ieškovas neprivalo įrodyti žalą padariusio asmens kaltės; be to ginče nėra kvestionuojamas trečiojo asmens patirtos ir atlygintos žalos dydis. Ieškovas pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius draudimo išmokos apskaičiavimą trečiajam asmeniui už abu draudiminius įvykius (žalos regreso byla Nr.1559686, žalos regreso byla Nr.1639420), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neįrodė konkretaus žalos dydžio.
Bylos nagrinėjimo metu pats apliejimo faktas nebuvo ginčijamas, ginčas tarp ieškovo ir atsakovės iš esmės kilo dėl apliejimo priežasties. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad apliejimo šaltinis buvo virš patalpų esantis atsakovės butas, o atsakovė nurodo, kad patalpos apliejimo priežastis buvo nesandari ir nusidėvėjusi namo stogo konstrukcija, per kurią skverbiasi atmosferos krituliai. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė pateikė 2016-08-30 statinio statybos techninės apžiūros aktą, kuriuo MB „Valranga“ užfiksavo suskilinėjusią ir trapią namo stogo dangą, kuri praleidžia vandenį. Atsakovė į bylą taip pat teikė savo gyvenamųjų patalpų nuotraukas, kuriuose užfiksuotos drėgmės dėmės ant lubų. Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad statybos techninės apžiūros aktas yra parengtas, praėjus daugiau nei metams nuo pirmojo byloje fiksuoto trečiojo asmens P. A. patalpos apliejimo, todėl negali būti vertintinas kaip objektyvus stogo nesandarumą 2015 m. kovą ir 2015 m. spalį patvirtinantis įrodymas. Papildomai pažymėtina, kad akte nurodoma, kad prasiskverbęs vanduo gadina stogo konstrukcijas ir pačios atsakovės A. K. buto apdailą, tačiau jame nėra duomenų apie tai, kad galimai prasiskverbęs vanduo nuo stogo patenka per namo perdangą ir į trečiojo asmens patalpas. Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais ginče, kad net ir esant galimam namo stogo dangos nesandarumui, turėjo būti reikalingas didelis kritulių kiekis, kad per stogą vanduo prasiskverbtų per antrą aukštą, pirmo ir antro aukšto perdangas ir pasiektų trečiojo asmens patalpas. Abi šalys teikė į bylą Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenis apie kritulių kiekį 2015 m. kovo 4-10 dienomis ir 2015 m. spalio 11 -18 d. (II t. 53,56 b.l.). Iš šių pažymų matyti, kad byloje aptartų apliejimų dienomis ir kelios dienos iki draudiminių įvykių jokių atmosferos kritulių nebuvo užfiksuota Šiaulių mieste, todėl atmestinos atsakovės prielaidos, kad trečiojo asmens patalpa galėjo būti aplieta kritulių vandeniui prasiskverbus pro namo stogą. Be to matyti, kad 2015 m. kovo 7 d. užfiksuotas nedidelis kritulių kiekis (0,6 mm), todėl dėl tokio nedidelio kritulių kiekio, patekusio ant namo stogo, po dviejų - trijų dienų negalėjo įvykti staigus vandens pratekėjimas tik vieno kambario lubose pirmame aukšte. Todėl logiški ieškovo, trečiojo asmens atstovių teiginiai ginče, kad stogo nesandarumas sąlygotų ne epizodinį (maždaug kartą kas pusę metų) vandens prasiskverbimą į vieną kambarį pirmame aukšte, bet pastovų abiejų aukštų patalpų užliejimą po kiekvieno didesnio lietaus ar kitų atmosferinių kritulių iškritimo.
Teismas, remdamasis ieškovo argumentais, trečiojo asmens paaiškinimais, apklaustų liudytojų V. Ž., G. B. ir S. Š. parodymais, daro išvadą, kad du kartus trečiojo asmens kambario lubos buvo užlietos iš atsakovei priklausančių patalpų antrame aukšte, ir vandens pratekėjimas nebuvo sąlygotas atmosferinių kritulių. Tiek prijungtos civilinės bylos Nr. 2-149-841/2016 medžiaga, tiek nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų byla (originali byla prijungta prie bylos II tomo atskiru voku), įrodo aplinkybę, kad virš P. A. kambario, pažymėtu I-5, antrame aukšte (mansardoje) yra patalpa II-6, kuri inventorizuota kaip virtuvė su įrengta virykle ir vandentiekiu. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad virtuvė su vandentiekio, kitais santechniniais įrenginiais būtų perplanuota pagal atitinkamus techninius reglamentus ir perkelta į kitą mansardos patalpą, todėl teismas vertina kritiškai ir laiko deklaratyviais atsakovės bei suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo (atsakovės sūnaus) A. K. teiginius, kad virš P. A. užlietos patalpos dabar yra įrengtas gyvenamasis kambarys ir jame nebėra vandentiekio. Teismas be oficialių nekilnojamojo turto kadastro duomenų remiasi ir trečiojo asmens duotais paaiškinimais teismo posėdyje bei išsakytais teiginiais draudiminius įvykius tyrusiems ieškovo darbuotojams apie tai, jog virš aplieto kambario yra būtent atsakovės virtuvė, kurioje skalbiantis ar atliekant kitus buities darbus galėjo įvykti vandentiekio avarija. Nors trečiasis asmuo nurodė teismui ir aplinkybes apie kelis metus besitęsiančius bendrasavininkių nesutarimus, turėtą kitą teisminį ginčą su atsakove bei galimą šios šalies piktavališkumą, tyčia papilant vandens ant virtuvės grindų, kad šis užlietų pirmą namo aukštą, teismas tokius argumentus atmeta kaip neįrodytus ir vertina kaip išsakytą subjektyvią asmens nuomonę.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nustatytos aplinkybės ir įvertinti bylos duomenys teismą įgalina pripažinti, jog atsakovė A. K., vykdydama valdomo nekilnojamojo daikto priežiūrą, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kad savo veiksmais gyvenamosiose patalpose, buitiniams tikslams naudodama vandenį, nepadarytų žalos kitam asmeniui – trečiajam asmeniui P. A.. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Kadangi 2015 m. kovo 10 d. įvykusio apliejimo metu trečiajam asmeniui atlyginta 67,83 Eur dydžio žala, dėl 2015 m. spalio 18 d. įvykusio apliejimo atlyginta 96,00 Eur dydžio žala, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės bendrai 163,83 Eur žalos atlyginimą yra tenkinamas.
Tenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovės taip pat turi pagrindą priteisti ieškovui 6,76 Eur kompensacines palūkanas už prievolės neįvykdymą po kreditoriaus pareikalavimo nustatytu terminu pagal Lietuvos Respublikos CK 6.261 str., , 6.288 str. 1 d. nuostatas. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteistinos įstatymu numatytos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 163,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas byloje 15,00 Eur žyminis mokestis ir patirtos advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos. Ieškovo atstovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, kad kelionės išlaidos, dėl atstovės vykimo į parengiamuosius ir teismo posėdžius sudaro 190,05 Eur ( I t., 65-70 b.l., 93-95 b.l., II t. 33-39, 54-55 b.l.,), išlaidos už ieškinio parengimą – 70,08 Eur ( I t. 36-38 b.l.), teismas neturi pagrindo šių atstovavimo išlaidų mažinti. Šios atstovavimo išlaidos kartu su žyminiu mokesčiu priteistinos ieškovui iš atsakovės – viso 275,13 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Taip pat proceso metu ieškovo pusėje veikė trečiasis asmuo P. A., todėl šio trečiojo asmens atstovavimo išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą - 240,29 Eur iš atsakovės taip pat priteistinos valstybės naudai ( II t. 46-47 b.l., CPK 47 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str.).
Proceso metu susidarė 6,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos, nes atsakovė, suteikus jai antrinę teisinę pagalbą, yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų ( I t. 41-42 b.l., CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,83 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus, 83 centus) žalos atlyginimo, 6,76 Eur ( šešis eurus, 76 centus) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 170,59 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,13 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,29 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų, 29 centus) bylinėjimosi išlaidų už trečiajam asmeniui P. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.