Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, atsakovei P. A., jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei P. A. dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko pusę namo, kadangi pardavė savo butą, skubiai reikėjo kur gyventi, pardavėjas jai aprodė patalpas antrame aukšte, sakė, kad apačioje dar gyvena senutė, bet jos nėra namie, todėl negali įleisti apžiūrėti patalpų. Dokumentus tvarkė pas notarą, naudojimo tvarkos nepatvirtino notarės siūlymu, pradėjus gyventi, atsakovė ir jos sūnus jos į pirmo aukšto patalpas neįleidžia, teigia, kad jai nepriklauso. Ieškovė yra silpnos sveikatos, garbaus amžiaus, jai sunku laipioti laiptais, todėl norėtų, kad teismas patvirtintų jos siūlomą naudojimosi tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruota ieškovės A. K. nuosavybės teisė į 2/5 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, žemės sklypo esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste pagal 2013-06-26 pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ir 306/510 dalių žemės sklypo, esančio minėtu adresu priklauso atsakovei P. A. (3-8 b.l.). 2013-06-26 pardavėjai A. U., G. A. ir A. A. pardavė pirkėjai A. K. 2/5 dalį pastato- gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato- garažo, Nr. (duomenys neskelbtini) pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalį kitų statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (9-30 b.l.). Pažymėtina, kad pagal pastatų ir statinių charakteristiką visas gyvenamojo namo plotas yra 130,2 kv.m, o 2/5 dalys sudaro 52,08 kv. m. (29 b.l.). Ieškovė A. K. yra pensininkė, nuo 2013-07-30 jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, jai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra skirta 50 % valstybės apmokam teisinė pagalba (31-35 b.l.). Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovė pageidauja, kad jai naudotis būtų paskirtos patalpos pirmame aukšte, pažymėtos indeksais I-1, I-2, I-6 bei visa mansarda, kuria ieškovė ir šiuo metu naudojasi (36-37, 43-45 b.l.). 1990-03-07 tarp A. K. ir L. A. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią 0,60 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojasi K. A., kurio naudojimuisi pereina gyvenamojo namo I aukšte trys gyvenamieji kambariai- I-3 (11,20 kv. m.), I-5 (12,77 kv.m.) ir I-4 (18,53 kv.m.), virtuvė I-2 (7,20 kv.m.), veranda I-7 (3,34 kv.m.), vonios kambarys I-9 (3,15 kv.m.), o naudojimuisi pereina visa gyvenamojo namo salka ir palėpės, šalys bendrai naudojasi įėjimu iš kiemo pusės, kiemu ir įvažiavimu, sutartis patvirtinta valstybinės notarės V. R. (52 b.l.). P A. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra skirta 100 % valstybės apmokam teisinė pagalba (53-54 b.l.). Teismo reikalavimu iš VĮ Registrų centro išreikalautos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (64-75 b.l.). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, inv. (duomenys neskelbtini) pateiktoje teismui VĮ Registrų centro yra 1961-04-25 Šiaulių m. darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimo išrašas, kuriuo A. K. pripažįstama teisė valdyti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis individualaus gyvenamojo namo statybai neterminuotam naudojimui, pastato valstybinio priėmimo aktas surašytas 1960-09-27 (duomenys neskelbtini). 1964-08-12 A. K. pagal pirkimo pardavimo sutartį pardavė L. J. A 0,40 dalių gyvenamojo namo, pusę ūkio pastatų ir kiemo įrengimų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte pažymėta: pirkėja naudosis gyvenamojo namo salkomis, puse skalbyklos ir puse kiemo įrenginių. Sutartis patvirtinta notaro, 1998-07-27 P. A. po K. A. mirties išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 0,60 dalių gyvenamojo namo (Nr. (duomenys neskelbtini), 46 b.l).

Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė prieš pirkdama dalį namo, net neįsitikino, kokią dalį perka, patikėjo žodiniu pardavėjų pasakymu, kad parduodama pusė namo ir kad priklauso dalis patalpų pirmame aukšte, nors į tas patalpas net nebuvo patekusi, jų neapžiūrėjo. Byloje liudijęs ieškovės sūnus teismui patvirtino, kad ieškovė naudojasi tik antru aukštu, kad prieš pirkdama neįsitikino, ar turės teisę naudotis patalpomis pirmame aukšte, liudytojas sudarant sandorį į notaro kabinetą pakviestas nebuvo, todėl kurią dalį namo nusipirko jo motina, sužinojo tik įsigilinęs į dokumentus, tačiau sandorio ginčyti motinai nepatarė. Teismas konstatuoja, kad toks ieškovės elgesys neatitiko protingo ir apdairaus žmogaus elgesiui, nes pirkdama nekilnojamąjį turtą, ieškovė neįsitikino, kuria turto dalimi ji galės naudotis. Pirkimo pardavimo sutarties ieškovė neginčijo, sutartis yra galiojanti.

Kaip išaiškėjo bylos žodinio nagrinėjimo metu, egzistuoja net dvi notaro patvirtintos sutartys - 1964-08-12 ir 1990-03-07, kuriose yra pažymėta, kad dalies namo- 0,4 pirkėja L. J. A perka mansardą (salkas, antrą aukštą). Turtą paveldėjusiems L. A. vaikams neabejotinai buvo žinoma ši aplinkybė, tačiau jie naujos turto pirkėjos A. K. apie tai neinformavo.

Nekilnojamųjų daiktų savininku tampama ne iš karto, o atlikus konkrečius įstatyme nustatytus veiksmus. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimą lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimą, pavyzdžiui, nuosavybės teisės įgijimas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pagrindu, paveldėjimo pagrindu ir panašiai. Įstatymuose yra nustatytas principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi. Šis principas yra taikytinas nuosavybės teisių perdavimui.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu šioje byloje atveju atsakovė P. A. įgijo nuosavybę į nekilnojamąjį daiktą pirminiu būdu, t.y. ji kartu su sutuoktiniu minėtą namą statė, vėliau, sutuoktiniui mirus, kadangi turtas buvo registruotas sutuoktinio vardu, turtą paveldėjo. Ieškovė A. K. turtą įgijo išvestiniu būdu- t.y. pagal pirkimo- pardavimo sutartį. Kadangi pagal notarų 1964-08-12 ir 1990-03-07 patvirtintas sutartis L. J. A įgijo mansardą (salkas) ir ja naudojosi, jos paveldėtojai negalėjo įgyti daugiau teisių, nei turėjo palikėja, tuo labiau, perduoti naujai turto pirkėjai daugiau teisių, nei paveldėjo patys.

Teismas daro išvadą, kad tarp bendraturčių egzistuoja ir galioja notaro 1990-03-07 patvirtinta sutartis, kurioje bendraturčiai yra susitarę dėl turto naudojimo tvarkos, bendraturčių teisių perėmėjams ši sutartis yra privaloma, naudojimosi namu tvarka yra nusistovėjusi ir nekeistina, pagal šalims priklausančias idealiąsias dalis naudojimosi tvarka visiškai atitinka šalims priklausančias turto dalis.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas atsakovės naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir patirtos valstybės, turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kadangi ieškovei yra skirta 50 procentų kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovei yra skirta 100 procentų kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš ieškovės valstybei priteistina 50 procentų valstybės patirtų išlaidų teikiant teisinę pagalbą atsakovei. Pagal pateiktą pažymą valstybė suteikė teisinę pagalbą atsakovei už 170,81 euro, pusė šio sumos 85,40 euro priteistina iš ieškovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 268-270 str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovės A. K. priteisti 85,40 (aštuoniasdešimt penkis eurus 40 ct) euro bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, archyvines bylas Nr.28338/4944 ir Nr.29/3472-10A gražinti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.