Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-985-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
2S-985-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01592-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-985-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01592-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2785-301/2017 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. A. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. J. pateikė antstoliui A. A. skundą, prašė panaikinti 2017 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkantį skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolis visiškai be pagrindo paskyrė pakartotinį turto vertinimą, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų sąlygų bei teismų praktikoje suformuotų pagrindų dėl pakartotinio turto vertinimo. Pažymėjo, kad tokias veiksmai antstolis didina vykdymo išlaidas, pareiškėjo skolos naštą, pažeidžia operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei nepagrįstai vilkina procesą.

A. A. A. 2017 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Pažymėjo, kad pačiam pareiškėjui kilo abejonių dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos (kurios pagrindu žemės sklypas buvo įkainotas 68300 Eur suma), pareiškėjas antstoliui pateikė 2017 m. sausio 5 d. skundą, kuriame nurodė, jog šia turto vertinimo ataskaita negalima vadovautis. Antstolis nurodė, jog tam, kad būtų pašalintos bet kokios tiek skolininko, tiek ir išieškotojo išreikštos abejonės dėl turto įkainojimo bei siekiant kuo objektyviau įvertinti turtą rinkos kaina, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė gavęs išieškotojo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei pareiškėjo 2017 m. sausio 5 d. skundą dėl turto įkainojimo. Teismas pažymėjo, jog antstolis, siekdamas pašalinti tiek skolininko, tiek išieškotojo abejones dėl turto vertės bei siekdamas, kad turtas kuo objektyviau būtų įvertintas rinkos kaina, paskyrė žemės sklypo vertei nustatyti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) V. J. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės – panaikinti 2017 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymą, patvarkantį skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normas, netinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę, darydamas išvadą, kad antstolis procesinių normų nepažeidė, todėl tokia teismo nutartis naikintina.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą antstolis A. A. prašo teismo skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta; pažymėjo, jog tam, kad būtų pašalintos bet kokios – tiek skolininko, tiek išieškotojo abejonės dėl turto įkainojimo, taip pat siekiant kuo objektyviau įvertinti turtą rinkos kaina, 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu ir buvo paskirta pakartotinė turto vertės ekspertizė.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo skundą atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Antstolio abejonės dėl nustatytos turto vertės yra pakankamas pagrindas pakartotinei turto vertinimo ekspertizei skirti.

Motyvuojamoji dalis

7.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

7.3. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai niekaip nepaneigia antstolio patvarkymo teisėtumo, be to, galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl turėtų būti apeliacinės instancijos teismo apskritai nevertinami.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) V. J. atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 17 d. nutartį dėl priverstinio pardavimo iš varžytinių (skolininkas – V. J., išieškotojas – AB bankas „Snoras“ (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi išieškotojas BAB bankas „Snoras“ pakeistas išieškotoja UAB „Baltijos kredito sprendimai“). 2014 m. gegužės 29 d. buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti antstolis patvarkė skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti minėtam skolininkui priklausančiam turtui, atlikti ekspertizę pavedė VĮ Registrų centras Marijampolės filialui. Vadovaudamasis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, antstolis 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymu nustatė, kad skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkainojamas 68300 Eur. S. V. J. pateikė antstoliui 2017 m. sausio 5 d. skundą, prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo buvo nustatyta turto vertė 68300 Eur, kaip pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus. Marijampolės rajono 2017 m. vasario 22 d. nutartimi skolininko skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2017 m. sausio 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos prašymas skirti pakartotinę ekspertizę, prašyme nurodyta, jog išieškotoja nesutinka su VĮ Registrų centras nustatyta turto verte ir prašo skirti pakartotinę įkeisto turto ekspertizę. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto (žemės sklypo) rinkos vertei nustatyti, atlikti ekspertizę pavedė UAB „Inreal“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl nekilnojamojo turto vertės kilo abejonių. Išieškotoja nurodė, kad išieškoma skola sudaro daugiau nei 300000 Eur; pažymėjo, kad įkeisto turto realizavimas faktiškai yra vienintelis skolos grąžinimo šaltinis; tiek skolininkas, tiek išieškotoja yra suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, kad būtų padengta didesnė skolos dalis. Antstolis, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl tikrosios turto rinkos vertės, laikydamasis proporcingumo ir interesų derinimo principų, 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos kainai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų bei neviršydamas įstatymu jam suteiktos kompetencijos ribų, atsižvelgdamas į įstatymų jam nustatytą pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, į išieškotojos ir skolininko interesų pusiausvyrą, pagrįstai ir teisėtai paskyrė pakartotinę žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizės skyrimas nepažeidžia apelianto (pareiškėjo) teisių ar teisėtų interesų, kadangi tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisėtais interesais, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio atlikti veiksmai yra teisėti ir atlikti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių apelianto (pareiškėjo) įrodymams priimti ir įvertinti. Apelianto (pareiškėjo) teismui pateiktas elektroninis laiškas nepaneigia aplinkybių, jog vykdymo proceso šalims kilo abejonių dėl nekilnojamojo turto vertės; apelianto (pareiškėjo) argumentai dėl UAB „Baltijos kredito sprendimai“ laiku nepateiktų prieštaravimų nepaneigia antstolio patvarkymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrįstumo – antstolis visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą, o kilus abejonėms privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Iš apelianto (pareiškėjo) pateiktos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties matyti, kad teismas vertino, ar antstolis tinkamu būdu įkainojo žemės sklypą; nutartimi buvo konstatuota, jog antstolis A. A., paskirdamas turto ekspertizę ir pavesdamas ją atlikti VĮ Registrų centro vertintojams, turintiems reikiamą kvalifikaciją, bei remiantis pastarųjų atlikta vertinimo ataskaita įkainodamas areštuotą turtą, turto vertės nustatymo procedūros nepažeidė. Minėta nutartimi buvo konstatuota, kad antstolis nustatė žemės sklypo vertę nepažeisdamas teisės aktų normų. Įvertinus apelianto (pareiškėjo) pateiktus papildomus įrodymus, pasakytina, kad jie nepaneigia antstolio atliktų veiksmų teisėtumo bei nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas sprendė, jog antstolio A. A. procesinių veiksmų pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė