- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A17.-162-358/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02251-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. Ū.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 493 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. Ū. 2018 m. lapkričio 18 d., nuo 13.25 val. iki 13.34 val. į sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policiją. Taip pat du kartus, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, 13.29 val., 13.34 val. skambino į bendrąjį pagalbos centrą trukdydamas jų darbą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Ū. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2018 m lapkričio 18 d. kaimynės A. Ū. dukra D. J. su vyru T. J. atvažiavo į sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune, užvažiavo ant žalios vejos su automobiliu ir priekaba ir pradėjo krauti malkas. Jis bei jo tėvai paprašė, kad patrauktų automobilį nuo žalios vejos, nes būtent P. Ū. ją tvarko ir prižiūri. Tačiau D. J. su savo vyru prašymo neklausė ir toliau krovė malkas į sandėliuką. Tarpusavio santykiai tarp jo ir šių asmenų priešiški dėl sklypo naudojimosi tvarkos, kuri nėra nustatyta. Skambino į bendrąjį pagalbos centrą tikėdamasis pagalbos, todėl mano, kad nusižengimo nepadarė.
Liudytoja D. J. parodė, kad su P. Ū. tarpusavio santykiai labai blogi, nors yra giminaitis. Žemės sklypas tarp bendrasavininkų nėra padalintas, P. Ū. nėra bendrasavininkas. Atvežus malkas mamai A. Ū., išbėgo P. Ū., pradėjo šaukti, fotografuoti. Matė, kaip skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę dokumentus, jai bei jos vyrui pretenzijų neturėjo.
Analogiškai parodė ir liudytojas T. J.. Papildomai paaiškino, kad P. Ū. du kartus skambino policijai, reikalavo kuo greičiau atvažiuoti. P. Ū. iš karto jiems grasino, telefonu fiksavo automobilį. Policijos pareigūnai matė, kaip kraunamos malkos, patikrinę dokumentus pretenzijų neturėjo.
Liudytoja O. Ū. parodė, kad P. Ū. yra jų sūnus. P. Ū. įspėjo kraunančius malkas pasitraukti nuo žalios vejos, tačiau asmenys tik šaipėsi. Kviesti policiją buvo bendras sūnaus ir jų sprendimas. Pasidalinti sklypo neįmanoma, nes bendrame kieme įrengti komunikaciniai įrenginiai.
Liudytojas M. A. Ū. parodė, kad P. Ū. yra jo sūnus. Kaimynės A. Ū. dukra su žentu neprisideda prie bendro kiemo tvarkymo, atvažiuoja su automobiliu, palieka nesutvarkytą teritoriją. Todėl kai atvažiavo krauti malkų, kartu su sūnumi priėmė sprendimą kviesti policijos pareigūnus.
Liudytoja G. L. parodė, kad dirba patrulių rinktinėje. Pagal gautą pranešimą kartu su kolega A. O. nuvyko į iškvietimo vietą, Šiuo metu tikslesnių detalių prisiminti negali, tačiau patvirtina duotus parodymus 2019 m. sausio 18 d. Prisimena, kad juos pasitikęs pranešėjas šūkavo, darė spaudimą, kad kiti asmenys būtų nubausti.
Liudytojas Č. P. neprisiminė aplinkybių, tačiau prašo vadovautis jo duotais parodymais duotais Panemunės policijos komisariato veiklos skyriuje 2019 m. sausio 11 d.
Liudytoja A. Ū. parodė, kad ji yra sklypo bendraturtė kartu su P. Ū. tėvais bei kitais asmenimis. Jokių aplinkybių betarpiškai ji nematė, tačiau situaciją papasakojo jos dukra D. J.. Santykiai su P. Ū. labai blogi.
Byloje nekyla ginčas dėl faktinių administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių, o būtent kad 2018 m. lapkričio 18 d. į sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaune atvyko liudytojai D. J. ir T. J.. Nekyla ginčas dėl to, kad paminėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso P. Ū. tėvui Matui A. Ū., A. Ū. ir kitiems asmenims, naudojimosi tvarka juo nenustatyta (b. l. 14). Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Ū. pripažįsta aplinkybę, kad kilus konfliktinei situacijai tarp jo ir atvykusių asmenų skambino keletą kartų į bendrą pagalbos centrą ir kvietė policijos pareigūnus, o policijos pareigūnai buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal pranešėjo P. Ū. iškvietimą (b. l. 38-39). Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Taigi, ANK 493 straipsnio nuostatos saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.
Kaip matyti iš liudytojų parodymų, paties P. Ū. paaiškinimų, tarp žemės sklypo bendraturčių A. Ū. ir M. A. Ū. dėl naudojimosi sklypu kyla konfliktinės situacijos. Nesutariama ir dėl žemės sklypo padalijimo būdo. Šios aplinkybės P. Ū. žinomos. Kaip matyti iš pranešimo policijai, P. Ū. pranešė, kad asmenys atvažiavo į privačią teritoriją ir prašomi neišvažiuoja (b. l. 5), nors pažįsta D. J. bei jos vyrą T. J.. Skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, jis nurodė, kad atvykę asmenys nevykdo jo reikalavimų. Taigi įvertinus visa, kas aptarta anksčiau, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nei realus, nei tariamas pavojus, dėl kurio būtų būtina policijos pagalba P. Ū. ar kitiems asmenims nebuvo kilęs, dėl pagalbos buvo kreiptasi nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. melagingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad asmenys, kurie bendrai naudojasi tam tikru turtu, privalo juo naudotis bendru sutarimu. Policija ginčų, kilusių tarp asmenų, kurie bendrai naudojasi tam tikru turtu, nesprendžia.
P. Ū. kaltė dėl pagalbos iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga, įrodyta ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta nusižengimo esmė (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), pranešimo informacija (b. l. 5-7), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 8-18), kita bylos medžiaga (b. l. 19-53).
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. Ū. 2018 m. lapkričio 18 d., nuo 13.25 val. iki 13.34 val. žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus bei trukdė bendrojo pagalbos centro darbą. Tuo P. Ū. padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje.
P. Ū. administracine tvarka nebaustas (neturi galiojančių nuobaudų). Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Individualizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinės nuobaudos taikymą , teismas vertina proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, t. y. nesukėlė sunkių padarinių, pažeidėjo asmenybę – neturi galiojančių nuobaudų, dirbantis asmuo. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Todėl skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant minimalų nuobaudų dydį. Galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 493 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
P. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:
už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalyje – 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą;
už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19096928080.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.