- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-2124-262/2010 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovei A. R., tretysis asmuo J. P., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. G. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Auksei Rainienei dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės N. G. naudai iš atsakovės A.R. 210 000 Lt negrąžinto avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 952,00 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, taip pat priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 10,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 2600 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovė A. R. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu 2009 m. birželio 11 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovė A. R. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2009 m. birželio 11 d. preliminarų sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o jei teismas šio prašymo netenkins, prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Šį prašymą atsakovė grindė teiginiu, kad 2600 Lt žyminio mokesčio ji negali sumokėti, nes jos turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o jos finansinė padėtis yra labai sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino, o prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkino ir atidėjo atsakovei 2600,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Nutartyje teismas nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog atsakovės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad būtų pagrindas ją atleisti nuo 2600,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, teismo teigimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog jos turtinė padėtis šiuo metu riboja jos galimybes sumokėti visą privalomą žyminį mokestį, nes jai priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikytas areštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį ir atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Ji pateikė išsamius ir pakankamus įrodymus, patvirtinančius jos sunkią materialinę padėtį, todėl teismas turėjo pagrindą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovės turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas yra areštuoti, todėl ji negali šiais objektais disponuoti, jų realizuoti ir taip sumokėti žyminį mokestį. Be to, visas atsakovės turtas yra areštuotas ieškinio reikalavimui užtikrinti, todėl iš viso šio turto bus atlyginamas tik ieškinio reikalavimas, nepaliekant atsakovei lėšų pragyvenimui.
2. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad dėl sunkios materialinės padėties atsakovės dukra gauna nemokamą maitinimą ugdymo įstaigoje, ir tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos centro išvada. Šia pažyma kompetetinga savivaldybės institucija konstatavo sunkią atsakovės šeimos padėtį.
3. Atsakovės darbo užmokestis siekia tik pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. 400 Lt, ji viena augina nepilnametę dukrą, turi mokėti paskolą už gyvenamąjį būstą – po 673,26 Lt per mėnesį, be to, ji neturėjo lėšų sumokėti už pažymas iš bankų, kuriuose neturi ir nelaiko santaupų.
Atsiliepimas
Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį, taip pat atsakovei, pareiškusiai prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą. Ieškovė teigia, kad teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai, pateikiant atskirąjį skundą, laikytini civilinės bylos išnagrinėjimo vilkinimu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl ko atsakovei teismas turėtų skirti baudą. Ieškovės teigimu, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė tik formalius dokumentus, kurių pagrindu teismas negalėjo konstatuoti sunkios atsakovės turtinės padėties. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė duomenų apie registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, banko sąskaitų išrašų, kuriuose būtų atskleistas piniginių lėšų ar vertybinių popierių judėjimas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį, nepilnai atskleidė savo turtinę padėtį arba siekė ją nuslėpti.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos CPK 80 str.). Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies šio mokesčio sąlygas ir tvarką, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi savo esme bei pasekmėmis į teismą besikreipiančiam asmeniui. Nors šių abiejų pareigos sumokėti žyminį mokestį išimčių paskirtis ta pati - užtikrinti, kad asmenims, kurių teisės pažeistos, dėl jų turtinės padėties nebūtų faktiškai atimta konstitucinė teisė kreiptis į teismą, jos negali būti tapatinamos.
Teismo teisė atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojama Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jei, atsižvelgiant į besikreipiančio į teismą asmens turtinę padėtį, konstatuojama, jog įstatyme įtvirtintas visas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta, t. y. asmuo dėl sunkios savo turtinės padėties apskritai neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tuo tarpu, pagal žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojantį Lietuvos Respublikos CPK 84 straipsnį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Šios nuostatos tikslas, skirtingai nei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atveju, – prievolės sumokėti žyminį mokestį atidėjimas tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo tenkino iš dalies, t. y. atsakovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė, tenkindamas jos prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.
Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei su tokiu prašymu pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris ieškinio reikalavimų užtikrinimui šioje byloje buvo areštuotas, bei atsakovės gaunamas pajamas matyti, jog A.R. turtinė padėtis šiuo metu iš tiesų riboja jos galimybes sumokėti visą privalomą žyminį mokestį, tačiau minėti duomenys nepatvirtina tokios blogos atsakovės turtinės padėties, kad būtų pagrindas atleisti ją nuo 2600 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, atsakovė nepateikė duomenų apie jos turimas pinigines lėšas banko sąskaitose, apie savo šeiminę padėtį. Kaip jau minėta, asmuo gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tik tuo atveju, kai besikreipiančio asmens turtinė padėtis yra tokia sunki, kad asmuo apskritai neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto arešto faktas nepatvirtina atsakovės blogos turtinės padėties, kadangi turto areštas gali būti panaikintas, t. y. atsakovės nekilnojamojo turto arešto faktas rodo, jog atsakovės galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną yra apribotos, tačiau ateityje atsakovės turtinė padėtis gali pasikeisti ir atsirasti galimybė sumokėti 2600 Lt žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, tiek žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimams svarbias šios bylos aplinkybes bei pagrįstai atsakovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atmetė ir žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.