Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-30 · Administracinė byla Nr. eI2-651-541/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
eI2-651-541/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01908-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. Č.
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla eI2-651-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01908-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau –Administracija) 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“; 3) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl 2019 m. spalio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Elektrėnų miesto savivaldybės saugaus eismo komisija (toliau – Saugaus eismo komisija) gavo septynių gyventojų prašymą prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, Elektrėnų mieste, ant šaligatvio borto uždažyti geltonąją liniją. Saugaus eismo komisija rekomendavo organizuoti 4 m ilgio geltonos siauros ištisinės linijos nudažymo darbus, tačiau prie minėto namo šaligatvio buvo nubrėžta 30 m ilgio geltonoji linija.

Pareiškėja teigia 2019 m. lapkričio 25 d. kartu su kitais keturiasdešimt (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojais kreipėsi į Saugos eismo komisiją dėl 2019 m. spalio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo dėl geltonos linijos su prašymu, kad linija būtų panaikinta arba sutrumpinta iki rekomenduojamų 4 m.

Elektrėnų savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad prašymas netenkinamas. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu, 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į LAGK dėl Saugaus eismo komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio metu priimto sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų prašymo panaikinimo.

Pareiškėja skunde neginčija fakto, jog 2019 m. spalio 26 d. buvo teisinis pagrindas pažymėti 30 m. ilgio geltoną ištisinę liniją prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose. Kvestionuoja 2020 m. sausio 15 d. įvykusio Saugaus eismo komisijos posėdžio metu priimtą sprendimą netenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo. Tvirtina, jog 2020 m. sausio 15 d. sprendimas buvo pagrįstas tuo metu jau netekusiu galios teisės aktu, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymi, jog 30 m ilgio geltona linija yra perteklinė. Paaiškina, kad esant skubiam atvejui, kai iki laiptinės turi privažiuoti specialieji automobiliai pakanka 4 m ilgio linijos, taip ne tik palengvinamas manevravimas, bet ir apsisukimas prie gyvenamųjų namų. Taip pat 30 m ilgio geltona linija sumažina automobilių stovėjimo vietų skaičių. Todėl pareiškėjos nuomone, Saugaus eismo komisija nesivadovavo proporcingumo principu, palikdama galioti perteklinę 30 m ilgio geltoną liniją.

Apibendrindama skundo argumentus pareiškėja nurodo, kad atsižvelgus į LAGK Sprendimo argumentaciją ir į tai, kad Administracija nepriėmė jokio kito dokumento, kuris būtų laikomas administraciniu sprendimu, pareiškėja atsiduria situacijoje, kurioje praranda teisę į teisminę gynybą.

Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo pritarianti LAGK sprendimo motyvams, jog Administracijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Paaiškina, kad į Administraciją buvo kreiptasi 2018 m. birželio 30 d. dėl horizontaliojo ženklinimo, geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose. Saugaus eismo komisijos posėdžio protokolu Nr. 29 buvo nutarta rekomenduoti Administracijos direktoriui prie daugiabučio namo organizuoti 4 m ilgio geltonos ištisinės linijos nudažymo darbus. Įvertinus situaciją, paaiškėjo, jog 4 m ilgio geltona ištisinė linija nėra pakankama, siekiant užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, taip pat saugumo užtikrinimą įvykus nelaimingam įvykiui, saugų eismą, darnų judrumą prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose. Teigia, jog ilgesnį geltonos ištisinės linijos žymėjimą buvo būtina ir siekiant užtikrinti vaikų saugumą. Taip pat gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurta (duomenys neskelbtini), kurios klientų pastatyti automobiliai dažnai kelia nepatogumų nurodytų namų gyventojams.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, suderinus su atsakingomis institucijomis, 2019 m. spalio 25 d. buvo priimtas sprendimas dėl 30 m geltonos ištisinės linijos prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žymėjimo. Daugiabučių gyventojai 2019 m. lapkričio 25 kreipėsi į Saugaus eismo komisiją, prašydami panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 m geltonos ištisinės linijos arba sutrumpinti šios linijos ilgį iki rekomenduoto 4 m ilgio. Saugaus eismo komisijos nariai, 2020 m. sausio 15 d. vykusio posėdžio metu svarstydami daugiabučių gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Elektrėnai) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą, pažymėjo, kad įvertinus situaciją nustatyta, jog geltona ištisinė linija pažymėta teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl rekomendavo Administracijos direktoriui daugiabučių namų gyventojų prašymo netenkinti.

Atsakovė atsakydama į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl negaliojančių teisės aktų taikymo, pažymi, kad sprendimas dėl geltonos ištisinės linijos žymėjimo buvo priimtas ir įvykdytas 2019 m., t. y. dar galiojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimui Nr. 343 dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų. Akcentuoja, kad daugiabučių namų gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymas Saugaus eismo komisijai panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 m geltonos ištisinės linijos arba sutrumpinti šios linijos ilgį iki rekomenduoto 4 m ilgio, iš principo negalėjo ir negali būti patenkintas, kadangi Saugaus eismo komisija neturi įgaliojimų naikinti ar pakeisti kito savivaldybės administravimo subjekto priimto sprendimo. Saugaus eismo komisija turi tik teisę teikti savivaldybės administravimo subjektams pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus atsakovė nurodo, kad Saugaus eismo komisija yra sudaryta iš kompetentingų specialistų, todėl kvestionuoti šios komisijos priimto sprendimo nėra jokio pagrindo.

Papildomai prie šios administracinės bylos medžiagos prijungiama Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini) „L. Č. skundo dėl Elektrėnų savivaldybės saugaus eismo komisijos veiksmų nagrinėjimo dokumentai“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčo komisijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Elektrėnų savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 24 d. rašto Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 30 d. daugiabučio namo gyventojai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, kreipėsi į Administraciją su prašymu dėl šalia minėto daugiabučio namo esančio šaligatvio bortelio viršaus atžymėjo geltona ištisine linija, kuri uždraustų transporto priemonėms sustoti (stovėti) priešais daugiabučio namo laiptinę.

Saugaus eismo komisija 2018 m. spalio 22 d. įvykusio posėdžio metu nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui organizuoti 4 m ilgio geltonos siauros ištisinės linijos nudažymo darbus. Administracijos direktorius 2019 m. spalio 25 d. patvirtino schemą, kurioje numatyta 30 m geltona ištisinė linija.

Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, gyventojai 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Saugos eismo komisiją, prašydami panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 m geltonos linijos arba sutrumpinti linijos ilgį iki 4 m. Saugaus eismo komisija 2020 m. sausio 15 d. nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui netenkinti pareiškėjų prašymo, o 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. 03KGS-1 Administracija netenkino pareiškėjų prašymo.

Nesutikdama su minėtu raštu, pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į LAGK dėl minėto rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau LAGK 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagristą.

Pareiškėja siekdama nuginčyti ne tik Administracijos raštą, bet ir LAGK Sprendimą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama šiuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundo dalykas – LAGK sprendimo ir Administracijos rašto teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos nuomone, sprendimai priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. priimti sprendimai yra nemotyvuoti ir neteisėti. Šiame kontekste paminėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik tai, ar priimti sprendimai yra pakankamai motyvuoti.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 3 straipsnyje. Atsakovės priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi VAĮ reikalavimai.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodomos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).

Tuo pačiu pažymėtina, kad VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog priimti ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Sprendimai priimti formaliai, nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektas priimdamas administracinį aktą (sprendimą). Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas daro išvadą, jog jie neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų. Sprendimai nėra motyvuoti, argumentuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis. Iš ginčijamų sprendimų turinio nesuprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimti būtent tokie administraciniai aktai. Priimti aktai ne tik, kad sukelia teisiškai neaiškią situaciją, bet ir suvaržo pareiškėjos galimybes tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų.

Teismas taip pat nesutinka su LAGK sprendimo argumentais, kad ginčijamas Administracijos raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Kaip jau minėta, Saugaus eismo komisija 2020 m. sausio 15 d. įvykusio posėdžio metu surašė protokolą, kuriuo nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui netenkinti pareiškėjų prašymo, o 2020 m. sausio 24 d. raštu pareiškėjų prašymo netenkino. Sutiktina su tuo, kad Komisijos posėdžio metu priimtas protokolas gali būti laikomas rekomendacinio pobūdžio aktu, kuris nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, tačiau įvertinus ginčijamo Administracijos rašto turinį matyti, jog remiantis šio protokolo pagrindu buvo priimtas galutinis Elektrėnų savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas liko nepatenkintas, taigi šis raštas sukuria tiesiogines pasekmes pareiškėjai.

Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Neatskiriama asmens teisė į teisminę gynybą dalimi laikytina ir teisė apskųsti sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-841/2013, 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1250-552/2015 ir kt.). Perdėtai formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą (atitinkamai – ir suponuojančių bylos nutraukimą), neįvertinus iš to kylančių pasekmių, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai.

Minėtasis išaiškinimas, jog perdėtai formalus teisės aktų taikymas neturėtų užkirsti asmenų teisės į teisminę gynybą, sutampa ir su principine Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama pozicija. Šis teismas yra pažymėjęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įtvirtinanti teisę į teisminę gynybą, demokratinėje visuomenėje turi tokią svarbią reikšmę, jog siaurinamasis jos aiškinimas nėra galimas (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimą Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99), §. 64). Perdėtai formalistinis nacionalinių teismų procesinių taisyklių aiškinimas šio teismo jurisprudencijoje yra tam tikrais atvejais pripažįstamas kaip galintis paneigti pareiškėjų teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. spalio 28 d. sprendimą Perez de Rada Cavanilles prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 116/1997/900/1112), §. 49; 2000 m. sausio 25 d. sprendimą Miragall Escolano ir kt. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 38366/97 ir kt.), §. 38; 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą Société anonyme Sotiris ir Nikos Koutras ATTEE prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 39442/98), § 20; 2000 m. lapkričio 12 d. sprendimą Beles ir kt. prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 47273/99), § 50).

Tam tikrais atvejais formalų teismo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymą gali suponuoti būtinybė užtikrinti teisinį tikrumą tiek procesinio tikrumo (tai, jog procesiniai reikalavimai yra taikomi iš anksto, numatyti galima ir nuoseklia tvarka) prasme, tiek res judicata prasme. Tačiau bet kuriuo atveju minėtos teisės ribojimai neturi suvaržyti ar atimti teismo prieinamumo teisės tiek, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Be to, jais turi būti siekiama teisėto tikslo bei tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo privalo egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. liepos 13 d. sprendimą Tolstoy-Miloslavsky prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 18139/91), § 59–67 ir 2001 m. birželio 19 d. sprendimą Kreuz prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28249/95), § 54–55).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, atkreipia dėmesį ir į ginčijamo sprendimo elementus, iš kurių galima spręsti, jog ginčijamas sprendimas yra ne informacinio pobūdžio ir Saugaus eismo komisijos protokolo tąsa, bet galutinis Administracijos sprendimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. Administracijos direktorius gali sustabdyti, pakeisti arba priimti savo priimtus teisės aktus. Pažymėtina, kad ginčijamas raštas yra surašytas Elektrėnų savivaldybės administracijos vardu, o ne Saugaus eismo komisijos vardu. Taip pat pastebėtina, kad nors ginčijamą sprendimą pasirašė Elektrėnų savivaldybės saugaus eismo komisijos pirmininkė I. K., iš byloje surinktų rašytinių duomenų nustatyta, kad ji pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ėjo papildomai ne tik Komisijos pirmininkės, bet ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, kuri turi įgaliojimus pasirašyti, patvirtinti Saugaus eismo komisijos sprendimus (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 38, 41-43). Be to, ginčijamame rašte pati Administracija nurodo Rašto apskundimo tvarką ir terminus, vadinasi, neginčija aplinkybės ir patvirtina, jog tai yra individualus administracinis aktas, kuris sukeldamas teisines pasekmes pareiškėjai, gali būti skundžiamas ikiteismine arba teismine tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreipimosi į teismą metu ir praėjus pakankamam laikotarpiui nuo kreipimosi į teismą dienos nebuvo priimtas joks kitas administracinis aktas nurodytu klausimu, o priimtas raštas sukelia teisines ir neigiamas pasekmes pareiškėjai, pripažįsta, jog šis raštas yra ne tarpinis, procedūrinis aktas, kaip teigia LAGK, o galutinis aktas, kuris gali būti skundžiamas ir nagrinėjamas teisme. Pabrėžtina, jog atsakovė argumentų arba rašytinių įrodymų, paneigiančių, jog ginčijamas raštas nėra galutinis arba neskundžiamas teisme, byloje nenurodė ir nepateikė, todėl siekdamas neužkirsti kelio pareiškėjai pasinaudoti teise į teisminę gynybą bei apginti pareiškėjos teises, teismas sprendžia, jog LAGK sprendimo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina, jog LAGK savo sprendime nenurodė nei vieno svaraus ir argumentuoto motyvo, kuriuo remiantis ginčijamą raštą būtų galima laikyti informacinio pobūdžio aktu. Vien aptakūs LAGK sprendimo teiginiai, kad tai yra informacinio pobūdžio aktas, nereiškia, jog skundžiamas aktas yra būtent toks, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame rašte suformuluotas konkretus su prašymu susijęs neigiamas rezultatas pareiškėjos atžvilgiu. Todėl teismo vertinimu, šis raštas (sprendimas) neturėjo būti vertinamas LAGK pernelyg formaliai, idant nebūtų nepagrįstai suvaržyta pareiškėjos teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

Teismas pažymi, jog tiek Administracija, tiek LAGK, priimdamos sprendimus veikė kaip viešojo administravimo subjektai ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tačiau to nepadarė.

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Administracijos raštas, tiek ir LAGK sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti. Šiais sprendimais pareiškėjai buvo apsunkintas jų apskundimas, kadangi juose nėra pateikiami sprendimo priėmimo motyvai, kurie tiek teisiškai, tiek faktiškai atitiktų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Konstatavus sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjos skundas tenkintinas, panaikinant Administracijos raštą, LAGK sprendimą ir įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Administracijos direktoriaus priimto sprendimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracija turi diskrecijos teisę spręsti dėl pareiškėjos pateikto prašymo. Minėta, kad atsakovės Raštas yra naikintinas dėl jo nemotyvuotumo, t. y. jo nepagrindimo nei faktiniais nei teisiniais argumentais. Minėta teismo išvada nereiškia, kad atsakovė iš naujo nagrinėdama pareiškėjos prašymą, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes sukelianti sprendimą. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Č. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“.

Įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl 2019 m. spalio 25 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė