- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2698-661/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- BUAB „Transitus optimus“
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Transitus optimus“ ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovą BUAB „Transitus optima“ atstovaujantis bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo R. R. priteisti 32 604 EUR žalos atlyginimui ir 5 proc. procesines palūkanas. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas sudarė 8 fiktyvius sandorius, dėl kurių įmonė negali išreikalauti pagal išrašytas sąskaitas 32 600 EUR, o taip pat prašoma priteisti 9500 EUR administravimo išlaidas ir 2280 EUR bankroto administratoriaus atlyginimą. Ieškovas taip pat mano, kad atsakovas paėmė pinigus už krovinių vežimą grynaisiais pinigais, juos pasisavino ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Atsakovas R. R. nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškinys pateiktas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nesant nė vienai iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Atsakovas nurodė, kad Ieškovas atliko krovinių pervežimus ir išstatė 8 PVM sąskaitas faktūras Nr. 150731-1, 151117-1, 151117-2, 151117-3, 151127-1, 151218-1, 151230-1, 160105-1. Krovinių pervežimo užsakovas buvo Rusijos pilietis T. C., užsakydavo pas ieškovą krovinių pervežimo paslaugas ir nurodydavo siuntėją, t.y. iš kur prekes reikėdavo paimti, bei gavėją – kur prekes pristatyti. Pagal žodinį susitarimą krovinių pervežimo paslaugas įsipareigojo apmokėti T. C.. Pats jis sunkiai kalbėjo rusiškai ir, kaip suprato atsakovas, dar sudėtingiau skaitė ir rašė. T. C. nekalbėjo nei lietuviškai, nei angliškai. Kadangi krovinys buvo gendantis ir jį reikėjo gabenti skubiai, o atsakovui užsakovą T. C. rekomendavo patikimi partneriai, kurie nurodė, kad juo galima pasitikėti ir už paslaugas visada atsiskaitoma, todėl rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta. Bendravimas vykdavo arba telefonu, arbe per užsakovo patikėtinius – V. S. ir A. S.. Aplinkybę, kad užsakovas buvo būtent T. C. ir kad jam kilo prievolė susimokėti už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, patvirtina susirašinėjimas, iš kurių matyti, kad atsakovas reikalauja sumokėti skolą. Kaip vėliau tapo žinoma atsakovui, T. C. neatsiskaitė už prekes, nes kito trečiojo asmens gabentas krovinys sugedo, dėl ko jis patyrė itin didelių nuostolių ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovą atstovaujančiam administratoriui šis susirašinėjimas buvo pateiktas ir paaiškintos visos aplinkybės, susijusios su T. C. skolos susidarymu. Atsakovas pateikė ieškovui dokumentus, patvirtinančius krovinių gabenimą – įstatymų nustatyta tvarka užpildytus ir pasirašytus CMR važtaraščius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atliko kokius nors veiksmus dėl ieškovui priklausančių sumų išieškojimo iš šių asmenų. Jeigu Atsakovo tikslas būtų buvęs pasisavinti už vežimą gautus pinigus, jam nebūtų buvę jokio tikslo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų T. C. vardu.Niekuo nepagrįstas ieškinio argumentas, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, netaikė jokių prievolių užtikrinimo priemonių (garantija, laidavimas ir pan.). Krovinių pervežimo versle netaikomos prievolių užtikrinimo priemonės – garantija ar laidavimas. Paprastai užsakymai pateikiami ir vykdomi skubiai, susitariant dėl esminių sandorio detalių – krovinio pakrovimo ir pristatymo vietų, termino ir kainos. Be to, užsakovas buvo fizinis asmuo, todėl atsakovas, kaip įmonės vadovas, pagrįstai tikėjosi, kad iš fizinio asmens tikrai galės išieškoti skolas (įmonės gali bankrutuoti, tuo tarpu fizinio asmens bankrotas nėra toks dažnas reiškinys).Atsakovas bankroto administratoriui nurodė, kad greičiausiai T. C. skolos nepavyks atgauti, nes pastarasis mirė. Visgi bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė įstatymo nustatytas pareigas ir mėgino išsiieškoti skolą iš mirusiojo turto, t.y. iš jo įpėdinių.Atsakovo manymu, visiškai nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl žalos – bendrovės administravimo išlaidų – atlyginimo. Ieškovas reikalavimą dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo grindžia ĮBĮ 8 str. 4 d., nustatančia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Visų pirma būtent atsakovas, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. įvykdė įstatyminę pareigą. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir ieškovas netgi nenurodo, kad įmonė būtų patyrusi kokią nors žalą dėl to, kad atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi vėliau nei paaiškėjo įmonės nemokumas. Trečia, ieškovas netgi nenurodo momento, nuo kurio laikytina, kad įmonė buvo nemoki ir kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas žodžiu buvo susitaręs dėl prievolių vykdymo terminų pratęsimo, nes paaiškino, kad mėgins atgauti pinigus iš T. C., bet paaiškėjus, kad pastarasis mirė, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, vykdydamas ĮBĮ numatytą pareigą, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokiu būdu netenkinama šiai normai taikyti būtina sąlyga, kad bankroto administravimo išlaidos priteisiamos iš vadovo, jeigu šis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti 9500 EUR administravimo išlaidas ir 2280 EUR bankroto administratoriaus atlyginimą, kaip įmonės patirtą žalą.Ieškovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas netinkamai suformino paslaugų teikimą T. C. arba paslaugos buvo suteiktos ne jam, o tretiesiems asmenims.Ieškovas buvo išrašęs sąskaitas T. C. už suteiktas paslaugas, tačiau nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių šios sąskaitos nebuvo apmokėtos. Atkreiptinas dėmesys, kad T. C. niekada neginčijo šių sąskaitą. Taigi ne paslaugų teikimo sutarties nepasirašymas įtakojo skolos susidarymą, o skolininko sunki finansinė padėtis.Jeigu ieškovą atstovaujantis administratorius mano, kad paslaugų užsakovas realiai buvo ne sąskaitose nurodytas T. C., nesuprantama, kodėl jis nemėgina ieškovui priklausančių sumų išsireikalauti iš jo nurodytų asmenų. Tokiu atveju paties administratoriaus neveikimas negali būti vertintinas, kaip žalos įmonei padarymas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo.Ieškovo reikalavimas dėl administravimo išlaidų atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas ne iškart kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo po to, kai sužinojo apie įmonės nemokumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas netgi neįrodinėja, kad dėl pavėlavimo kreiptis būtų kilusi kokia žala, padidėję ar kilę naujų kreditorinių reikalavimų. Tuo tarpu tarp vėlesnio kreipimosi ir administravimo išlaidų kilimo nėra priežastinio ryšio, nes net jei atsakovas į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo būtų kreipęsis 2016 m. balandžio 31 d. (kai parengiami finansinės atskaitomybės dokumentai), vis tiek būtų kilusios bankroto administravimo išlaidos. Ieškovas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad atsakovui kreipusis į teismą 2016 m. balandžio 31 d. nebūtų atsiradusios bankroto administravimo išlaidos ar jos būtų buvusios mažesnės.Atsakovas prašo ieškovo atstovui skirti 2000 eurų baudą už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovo R. R. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nutarta iškelti UAB „Transitus optimus“ bankroto bylą. Įmonės administratoriumi paskirti S. Š.. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog ieškovo UAB „Transitus optimus“ direktorius R. R. kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Transitus optimus“. Tesimas iškeldamas bankroto bylą taip pat nustatė, kad UAB „Transitus optimus“ vadovo pateikto aktualaus įmonės balanso matyti, kad įmonės turtas 2017 m. kovo 31 d. sudarė iš viso 39 023 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 0 Eur, trumpalaikis turtas – 39 023 Eur), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 29 349 Eur; visi įmonės įsipareigojimai sudaro 40 889 Eur. Iš pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonė tiek 2015 m., tiek 2016 m., tiek ir 2017 m. patyrė nuostolius. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pradelsti UAB „Transitus optimus“ įsiskolinimai kreditoriams sudaro daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas; VĮ „Regitra“ duomenimis, draudėjo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pagal SODRA viešuosius duomenis, įmonėje dirba vienas apdraustas darbuotojas, skolos VSDF biudžetui neturi. Pagal VMI viešuosius duomenis, įmonė neturi mokestinės nepriemokos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Transitus optimus“ nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.Byloje taip pat nustatyta, jog Ieškovas atliko krovinių pervežimus ir išstatė 8 PVM sąskaitas faktūras Nr. 150731-1, 151117-1, 151117-2, 151117-3, 151127-1, 151218-1, 151230-1, 160105-1. Krovinių pervežimo užsakovas buvo Rusijos pilietis T. C..
Teisiniai argumentai
Dėl žalos bendrovės kreditoriams
Ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d iki 2016 m. sausio 5 d. UAB „Transitus optinius“ atstovaujama įmonės direktoriaus R. R., sudarė aštuonis (ieškinio Priedas Nr. 3), galimai fiktyvius sandorius dėl krovinių pervežimo. Įmonės direktorius R. R., priešingai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimams – į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Į UAB „Transitus optinius“ buhalterinę apskaitą įtraukė aštuonias, galimai fiktyviai, išrašytas sąskaitas - faktūras Nr. 150731-1, 151117-1, 151117-2, 151117-3, 151127-1 151218-1, 151230-1, 160105-1, bendrai 32 600, 00 Eur sumai (Ieškinio Priedas Nr.4). Šiose sąskaitose, kaip krovinių gabenimo paslaugų pirkėjas nurodytas Rusijos pilietis T. C., nors nei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, nei kitose įmonės veiklos dokumentuose, nėra nei vieno dokumento, kuris pagrįstų, jog minėtų paslaugų faktinis pirkėjas yra Rusijos pilietis T. C.. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 metų liepos mėn. iki 2016 sausio 5 d įvyko aštuoni krovinio gabenimo iš Europos į (Lietuva, Rusiją) atvejai, buvo patirtos krovinių gabenimo išlaidos (kurias, 24 292,00 - Eur faktiškai patyrė UAB „Transitus optinius“ samdyti faktiniai krovinių vežėjai - UAB „Transitus optinius“ kreditoriai (Ieškinio Priedas Nr. 5), tačiau dėl to, kad: pagal faktinius duomenis krovinius gaudavo kitos (ne sąskaitose - faktūrose nurodytas Rusijos pilietis T. C.) įmones (ieškinio Priedas Nr.6); tarp administratoriui, įmonės vadovo R. R. perduotų UAB „Transitus Optinius“ dokumentų, nėra nei vieno dokumento, kuris pagrįstai susietų paminėtus krovinių gabenimus su sąskaitose - faktūrose nurodytu Rusijos piliečiu T. C., t.y. su šiuo asmeniu nėra sudarytų krovinių gabenimo sutarčių; nėra iki sutartinius santykius pagrindžiančių dokumentų; nėra sutarčių sąlygų derinimo dokumentų; nėra T. C. pateiktų UAB „Transitus optinius“ krovinių gabenimo užsakymų; sąskaitos - faktūros Nr. 150731-1, 151117-1, 151117-2, 151117-3, 151127-1 151218-1, 151230-1, 160105-1 nėra pasirašytos paslaugų gavėjo; nėra su T. C. ei. ar kitokio susirašinėjimo dokumentų; nėra jokių bendrovės direktoriaus R. R. pastangas atgauti susidariusias skolas iš T. C. įrodančių duomenų (raginimo sumokėti skolas, skolų derinimo aktų, pranešimų dėl susidariusių skolų ir pan. dok.); UAB „Transitus optimus“ direktorius paminėtų krovinių pervežimams naudodamas kreditorių finansinius išteklius, prievolėms atsirandančioms iš sąskaitų - faktūrų Nr. 150731-1, 151117-1, 151117-2, 151117-3, 151127-1 151218-1, 151230-1, 160105-1, netaikė jokių prievolių užtikrinimo priemonių (garantija, laidavimas ir pan.)Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tam, kad įmonės vadovui būtų taikoma atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, byloje turi būti įrodytas vadovo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo faktas. Priešingu atveju įmonės vadovą nuo civilinės atsakomybės saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio padarinių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje bylojee3K-3-32-421/2017).Vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad įmonė, atstovaujama įmonės direktoriaus R. R., sudarė aštuonis galimai fiktyvius sandorius dėl krovinių pervežimo, dėl kurių įmonė neteko 32 600 EUR reikalavimo teisės į skolininką. Tačiau ieškovas nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais būtų panaikinta skolininko prievolė ieškovui ir kaip buvo panaikinta skolininko prievolė ieškovui. Taigi ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos įmonei padarymo, kuri pasireiškė dėl sandorių fiktyvumo, nors pats ieškovas nėra įsitikinęs ir negali įrodyti, kad ginčo sandoriai buvo fiktyvūs. Tokiu atveju teismas konstatuoja, jog ieškovas nėra pateikęs jokių pagrįstų įrodymų, jog jo nurodyti ginčo sandoriai sudaryti tarp atsakovo ir nurodyto Rusijos Federacijos piliečio buvo fiktyvūs, ar neteisėti (CPK 178 str.).Kaip matyti iš pateiktų šalių rašytinių įrodymų, priešingai nei nurodo ieškovo atstovas, ginčo sandoriai buvo realūs. Ieškovas atliko krovinių pervežimus ir išstatė 8 PVM sąskaitas faktūras Nr. 150731-1, 151117-1, 151117-2, 151117-3, 151127-1, 151218-1, 151230-1, 160105-1. Krovinių pervežimo užsakovas buvo Rusijos pilietis T. C., kuris užsakydavo pas ieškovą krovinių pervežimo paslaugas ir nurodydavo siuntėją, t.y. iš kur prekes reikėdavo paimti, bei gavėją – kur prekes pristatyti. Pagal atsakovo paaiškinimus ir pateiktą susirašinėjimą tarp krovinio užsakovo ir pervežėjo – pagal žodinį susitarimą krovinių pervežimo paslaugas įsipareigojo apmokėti T. C.. Šiuo atveju, remiantis atsakovo paaiškinimais, nurodytais procesiniuose dokumentuose, T. C. sunkiai kalbėjo rusiškai ir, kaip suprato atsakovas, dar sudėtingiau skaitė ir rašė. T. C. nekalbėjo nei lietuviškai, nei angliškai. Kadangi krovinys buvo gendantis ir jį reikėjo gabenti skubiai, o atsakovui užsakovą T. C. rekomendavo patikimi partneriai, kurie nurodė, kad juo galima pasitikėti ir už paslaugas visada atsiskaitoma, todėl rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta. Bendravimas vykdavo arba telefonu, arbe per užsakovo patikėtinius – V. S. ir A. S.. Aplinkybę, kad užsakovas buvo būtent T. C. ir kad jam kilo prievolė susimokėti už suteiktas krovinių vežimo paslaugas, patvirtina susirašinėjimas, iš kurių matyti, kad atsakovas reikalauja sumokėti skolą. Byloje esantys krovinio gabenimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas pateikė ieškovui dokumentus, patvirtinančius krovinių gabenimą – įstatymų nustatyta tvarka užpildytus ir pasirašytus CMR važtaraščius. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atliko kokius nors veiksmus dėl ieškovui priklausančių sumų išieškojimo iš šių asmenų. Tokiu atveju nepagrįstas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 32 600 EUR kaip prarastą reikalavimo teisę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši reikalavimo teisė prarasta. Jis taip pat nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų dėl minėtos reikalavimo teisės realizavimo – skolos iš T. C. ar jo įpėdinių išieškojimo ir kad jam dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų nepavyko jos įgyvendinti.Taip pat ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko įmonei buvo padaryta žala, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti/neatlikti, kuriais buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad į apskaitą buvo įtrauktos nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų numatyta, kad sąskaitos privalo būti pasirašytos asmens, kuriam jos išrašomos. Ieškovas nurodo, kad sąskaitos išrašytos, nepagrindžiant jų kitais pirminiais dokumentais, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiai dokumentais turėjo būti pagrįstos sąskaitos. Taigi, byloje neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius, kad jo veiksmai, išrašas CMR sąskaitas faktūras ir sudarant ginčijamus sandorius buvo neteisėti, buvo tyčiniai ir (ar) padaryti dėl didelio neatsargumo, taip pat neįrodžius žalos įmonei padarymo fakto ir jos dydžio, nėra visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys laikytinas neįrodytu.
Dėl bendrovės administravimo išlaidų atlyginimo
Ieškovas reikalavimą dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo grindžia ĮBĮ 8 str. 4 d., nustatančia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamu atveju, pagal LITEKO duomenis matyti, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. įvykdė įstatyminę pareigą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad įmonė būtų patyrusi kokią nors žalą dėl to, kad atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi vėliau nei paaiškėjo įmonės nemokumas. Ieškovas nenurodo momento, nuo kurio laikytina, kad įmonė buvo nemoki ir kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Ieškovas taip pat įrodinėja, kad ĮBĮ 10 str. 11 d. norma turėtų būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes atsakovas į teismą kreipėsi šiek tiek vėliau nei paaiškėjo įmonės nemokumas. Šiuo atkreiptinas dėmesys, kad po to, kai paaiškėjo įmonės nemokumas, įmonė faktiškai nutraukė veiklą, nesudarė naujų sutarčių, t.y. nepadidino įmonės prievolių kreditoriams.ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo/dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo - pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto.Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš prisiėmusį riziką administratorių - šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje. Administratorius pateikė duomenis apie savo lėšomis sumokėtas 2092,50 eurų administravimo išlaidas. Teismas įvertinęs pateiktą išlaidų sąrašą, sprendžia kad išlaidos susijusios su sandorių vertinimu (400 eurų).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VšĮ „Teisinės paslaugos ir informacija“ dabartinis direktorius yra R. Š., anksčiau įstaigai vadovavo S. Š. (JAR išrašas). VšĮ „Teisinės paslaugos ir informacija“ Sąskaita faktūra SA Nr. 000190 išrašyta už įmonės sandorių, sudarytų už laikotarpį nuo 2014m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d., vertinimą ir ataskaitos paruošimą (400 eurų) yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes ieškovas pateikė advokato padėjėjos 2017-10-31 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17-093, išrašytą už sandorių laikotarpiu 2015-06-01 – 2016-03-01 tyrimą ir vertinimą, t.y. buvo atliktas pakartotinis vertinimas, tačiau tam jokio poreikio nebuvo. Kitoje dalyje administravimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir neišvengiamomis, dėl ko jos yra priteistinos administratoriui.
Dėl baudos skyrimo ieškovui
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Teismo nuomone, ieškinio padavimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes ieškovas pats pasirenka, kokiu būdu ginti teises ir kokius motyvus nurodyti procesiniuose dokumentuose.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo BUAB „Transitus optimus“ ieškinį dalyje dėl 1692,50 eurų administravimo išlaidų patenkinti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.