Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK (toliau – Institucija) VPS KPG specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2012-12-06, apie 22.40 val., M. D., Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo chuliganiškai, t. y. vairavo automobilį atbuline eiga apie 10 metrų, tuomet staigiai apsuko transporto priemonę ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau, važiuodamas agresyviai slidinėjo į šonus, bandydamas transporto priemonę apsukti, tuo metu stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių bei pėsčiųjų, todėl vairuotojas savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo dalyvių saugumui. Pavojingai valdydamas transporto priemonę vairuotojas siekė pademonstruoti savo viršenybę, išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, nepagarbą visuomenei, nusistovėjusioms elgesio normoms. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė KET 238 p., 4 p., 9 p. reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą M. D. tos pačios Institucijos 2012-12-31 nutarimu nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, pagal ATPK 123 str. 5 d. - 100 Lt bauda ir, vadovaujantis ATPK 33 str. skirta galutinė subendrinta nuobauda - 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių.

M. D. apskundus šį Institucijos nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi jo skundas netenkintas. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad M. D. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta, o jo veika kvalifikuota tinkamai.

Apeliaciniu skundu M. D. prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl skirtos nuobaudos už chuliganišką vairavimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde jis teigia, kad chuliganiškai automobilio nevairavo, šio pažeidimo nepadarė, jo kaltė neįrodyta, o pasiremta tiktai pareigūnų parodymais, kurie neaišku kokiu būdu nustatė, kad apelianto automobilio greitis buvo 60-70 km per valandą, nors tuo metu buvo daug sniego, aikštelė siaura ir nebuvo kur įsibėgėti. Be to, 22.40 val. jokių žmonių prie „Iki“ parduotuvės nebuvo, nes ji jau nedirbo, todėl pareigūnai melagingai nurodė, kad kilo reali grėsmė žmonėms. Taip pat nebuvo ir kitų apelianto pažįstamų žmonių, prieš kuriuos jis būtų norėjęs pasirodyti. Skunde teigiama, kad pareigūnai teisme nieko nenurodė, kodėl jie atliko neteisėtą kratą jo automobilyje. Apeliantas pažymi, kad jis nėra linkęs pažeidinėti teisės normas, nes buvo baustas prieš 2,5 metų ir 2000 Lt baudą jau sumokėjo, mokosi, šeimoje yra ligotų asmenų, kuriuos reikia slaugyti, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Skunde teigiama, kad išvažiuodamas jis gal kiek stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, todėl automobilio galiniai ratai praslydo ir jis slystelėjo trumpai į šoną, nes apeliantas neturi daug vairavimo įgūdžių žiemą, bet jokios tyčios kažką parodyti jis neturi, apie ką paliudijo įvykį matęs R. S.. Jis buvo sustabdytas atvykusių policijos pareigūnų, kurie neprisistatę liepė jam išlipti, uždėjo antrankius ir be jokio teisėto pagrindo kerštaudami atliko apelianto automobilio kratą, vėliau jie iškvietė kelių policijos patrulius (kurie teisme nebuvo apklausti), o šie, nematę įvykio, surašė jam ATP protokolą už chuliganišką vairavimą ir tai padarė savo viršininko ir kito pareigūno paliepimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK teigia, kad netikslinga pakeisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Iš pažeidėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su tuo, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., t. y. dėl chuliganiško vairavimo ir tuo pagrindu prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Tačiau tenkinti M. D. apeliacinį skundą pagrindo nėra, nes jo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo, yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie teismui abejonių jų patikimumu nekelia.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Pažymėtina, jog pagal ATPK 256 str. 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tai, kad M. D. 2012 m. gruodžio 6 d. iš chuliganiškų paskatų vairavo automobilį atbuline eiga apie 10 metrų, tuomet staigiai apsuko transporto priemonę ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau, važiuodamas agresyviai slidinėjo į šonus, bandydamas transporto priemonę apsukti, dėl ko automobilis kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui, nes tuo metu stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių bei pėsčiųjų patvirtino byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų A. B., A. P., J. O., A. B. tarnybiniai pranešimai bei šių pareigūnų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose duoti parodymai. Šie pareigūnai nuosekliai parodė, kad važiuodami Gedimino gatve, pamatė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelės išsukantį BMW automobilį, tačiau šis automobilis, dėl nepaaiškinamų priežasčių, įjungęs atbulinę eigą, čiuoždamas apsisuko ir važiuodamas skersai aikštele, vairu mėtė automobilio ratą ir į vieną ir į kitą pusę, tokiu būdu pavojingai manevruodamas. Apsukęs automobilį įsibėgėjo, vėl paspaudė greičio padalą ir slidinėdamas nuvažiavo. M. D. vairuojamas automobilis važiavo maždaug 40-70 km/val. greičiu. Tuo metu aikštelėje keliose vietose stovėjo kiti automobiliai, taip pat buvo pastebėti asmenys aikštelės teritorijoje. Kelio danga buvo padengta sniegu, tačiau saugiu greičiu važiuojant, automobilio į šonus tikrai nemėto. Neturint patirties vairuoti automobilį, vairuotojas, prasidėjus automobilio slydimui, būtų sustojęs, ar bent jau sulėtinęs greitį, tačiau M. D. greičio nelėtino, vairavo automobilį tokiu pačiu greičiu, darė du ar tris slydimo manevrus. Netikėti šių liudytojų - policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie pareigūnai siekia pakenkti M. D., duodami tokius parodymus, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas savo apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas minėtų pareigūnų parodymų patikimumas, yra atmetami. Apylinkės teismas pagrįstai neapklausė liudytojais policijos pareigūnų, kurie surašė M. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jie į įvykio vietą buvo iškviesti kitų pareigūnų ir tiesiogiai paties įvykio nematė. Tuo tarpu liudytojas R. S. yra pažįstamas su pažeidėju, todėl atsižvelgus į šią aplinkybę ir tai, kad jo parodymai prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymams, daroma išvada, kad liudytojas R. S. apie įvykį nurodė tokias aplinkybes, tik siekdamas padėti M. D. išvengti gresiančios atsakomybės.

Nors pažeidėjas skunde teigia, kad neaišku kokiu būdu pareigūnai nustatė, jog apelianto automobilio greitis buvo 60-70 km per valandą, tačiau iš pareigūno J. O. parodymų matyti, kad tarnybinio automobilio greitis buvo apie 40-50 km/val., o automobilis BMW nuo jų tolo, todėl sprendžia, jog automobilio BMW vairuotojas važiavo daug didesniu nei 40 km/val. greičiu. Apeliantas savo skunde pateikia motyvus ir dėl pareigūnų veiksmų, kuomet jie tariamai pažeidėjo automobilyje atliko kratą neturėdami tam jokio teisėto pagrindo. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nevertinami, nes tai yra tiesiogiai nesusiję su M. D. padarytų pažeidimu dėl chuliganiško vairavimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. vairuodamas automobilį pavojingai manevravo ir nesiėmė visų atsargumo priemonių bei kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Toks pažeidėjo elgesys yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiu būdu daroma išvada, kad apelianto automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad pažeidėjas chuliganiškai automobilio nevairavo, niekam grėsmės nekėlė ir šio pažeidimo nepadarė, jo kaltė neįrodyta, yra atmetami kaip paneigti bylos duomenimis. Pripažinus, kad M. D. pagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 124² str. 2 d., švelninti jam paskirtą bausmę (subendrintą bausmę) pagrindo nėra, o tai, kad pažeidėjas mokosi, stengiasi nepažeidinėti įstatymų, šeimoje yra ligotų asmenų, kuriuos reikia slaugyti, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog jam 2012-12-31 Institucijos nutarimu paskirtos per griežtos nuobaudos ir subendrinta nuobauda.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl pakeisti ar panaikinti teismo nutartį, kuria atmestas M. D. skundas dėl Institucijos 2012-12-31 nutarimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.