Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-14-810/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-14-810/2013Nutartis · 2013-02-18Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-324-175/2013Nutartis · 2013-03-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-18
Bylos Nr.
II-14-810/2013
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00035-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. II-14-810/2013Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00035-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos:45.4; 39.1; 39.4(S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 18 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, M. D.,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK atstovui Andriui Bubuliui

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK (toliau – Institucija) VPS KPG specialistė Augtarė Sasnauskaitė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2012 m. gruodžio 6 d., apie 22.40 val., M. D. Kaišiadoryse, Gedimino g. 116, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo chuliganiškai, t.y. vairavo automobilį atbuline eiga apie 10 metrų, tuomet staigiai apsuko transporto priemonę ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau, važiuodamas agresyviai slidinėjo į šonus, bandydamas transporto priemonę apsukti, tuo metu stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių bei pėsčiųjų, todėl vairuotojas savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo dalyvių saugumui. Pavojingai valdydamas transporto priemonę vairuotojas siekė pademonstruoti savo viršenybę, išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, nepagarbą visuomenei, nusistovėjusioms elgesio normoms. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė KET 238 p., 4 p., 9 p. reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą M. D. tos pačios Institucijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124-2 str. 2 d. 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėn., pagal ATPK 123 str. 5 d. - 100 Lt bauda ir, vadovaujantis ATPK 33 str. skirta galutinė subendrinta nuobauda - 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėn.

M. D. skundžia Institucijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą. M. D. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012 m. gruodžio 6 d., apie 22.40 val., jis automobiliu BMW, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atvažiavo į prie prekybos centro „IKI“ esančią aikštelę ir, nuvažiavęs prie draugo R. S., kuris sėdėjo automobilyje WV Passat, stovinčiame už parduotuvės „IKI“, ties parduotuvės „Senukai“ rampa, ir sustojęs lygiagrečiai WV Passat automobiliui, atsisėdo į draugo automobilį, ketindamas pasišnekėti apie savaitgalio planus. Pašnekėję apie 10 minučių, jis sėdo į savo automobilį BMW ir važiavo link namų, link rampos. Tuo metu aikštelėje nei automobilių, nei žmonių nebuvo. Toje pačioje aikštelėje, pavažiavęs gal kokius 100 metrų iki rampos, prisiminė, kad pamiršo grąžinti R. S. kompaktinį diską, todėl įjungęs atbulinės eigos pavarą pavažiavo atgal. Pasiėmęs kompaktinį diską ir jau važiuodamas link namų, paspaudė greičio pedalą. Aikštelėje buvo daug sniego, slidu, todėl automobilį sumėtė. Kai sumėtė automobilio galinę dalį, jis staigiai atleido greičio pedalą, tada automobilis išsilygino. Jam apvažiavus aplink stovėjimo aikštelę, atvažiavo kriminalinė policija, kurios jis nepastebėjo. Jis prie R. S. automobilio privažiavo atbuline eiga, prie automobilio sustojo lygiagrečiai ir R. S. jam kompaktinį diską padavė per langą, neišlipdamas iš automobilio. Kodėl pasiėmę kompaktinį diską važiavo priešinga kryptimi, pasakyti negali. Vairuodamas automobilį, prieš nieką pasirodyti nenorėjo, tiesiog aikštelėje buvo ledas, slidu, aikštelė nevalyta, todėl automobilį sumėtė, o jis neturi pakankamai vairavimo įgūdžių, kadangi dar nėra nei metų, kai vairuoja transporto priemonę.

Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka ir mano, kad skiriant nuobaudą M. D., buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, polinkį daryti teisės pažeidimus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skunde išdėstyti motyvai nėra pakankamas pagrindas pakeisti nutarimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Andrius Bubulis nurodė, jog su skundu nesutinka bei paaiškino, kad įvykio dieną jis, kriminalinės policijos vyr. tyrėjas J. Ostromeckas, kriminalinės policijos tyrėjas A. Biguzas ir viešosios policijos skyriaus viršininkas A. Pilvelis važiavo Gedimino gatve nuo Žiežmarių mstl. pusės Kaišiadorių miesto link. Privažiavę prekybos centrą „Pasažas“ pastebėjo, kaip M. D. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš automobilių aikštelės link Gedimino gatvės pro „Senukų“ prekybos centro pusės išvažiavimą, dėl nepaaiškinamų priežasčių, įjungęs atbulinę eigą, čiuoždamas apsisuko ir važiuodamas skersai aikštele, mėtydamas automobilio ratą ir į vieną ir į kitą pusę, kokius tris kartus taip paslysdamas pradėjo važiuoti link prekybos centro „Pasažas“. Apsukęs automobilį įsibėgėjo, vėl paspaudė greičio padalą ir slidinėdamas nuvažiavo. M. D. vairuojamas automobilis važiavo maždaug 50-70 km/val. greičiu. Stovėjimo aikštelėje, kiek toliau nuo M. D. vairuojamo automobilio, taip pat buvo kita transporto priemonė bei pėsčiasis. Tiek automobilis, ties pėsčiasis buvo labai gerai matomi, kadangi aikštelė apšviesta. Pastebėjo, jog vairuotojas automobilį vairavo chuliganiškai, norint atkreipti kitų dėmesį, ne iš nepatyrimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė kad 2012 m. gruodžio 6 d., apie 11.00 val. jis už prekybos centro “Iki“ esančioje aikštelėje sėdėjo draugo automobilyje WV Passat, kai žalios spalvos automobiliu BMW privažiavo M. D.. Automobilis, kuriame jis sėdėjo, stovėjo „Iki“ prekybos centro aikštelės pradžioje, prie padavimo rampos, atbulas. Privažiavęs M. D. savo automobilį taip pat pastatė atbulą. Jis, įlipęs į M. D. vairuojamą automobilį, su juo bendravo apie gal 10 min., padavė M. kompaktinių diskų. Vėliau jis persėdo į draugo automobilį, o M. išvažiavo ir važiavo link „Senukų“ prekybos centro pusės, link aikštelės, ketindamas išvažiuoti į pagrindinį kelią. Ar M. D. išvažiavo į pagrindinį kelią, nematė, kadangi jis buvo kitoje prekybos centro pusėje. Vėliau matė, kaip M. D. vairuojamą automobilį pasivijo keturi kriminalinės policijos pareigūnai. Kiek prisimena, pareigūnai M. pasivijo prie siauro įvažiavimo, skirto įvažiuoti į aikštelę prie prekybos centro. Mano, kad M. D. apvažiavo prekybos centrą, jei atidūrė toje vietoje, kur jį sustabdė policijos pareigūnai. Kai M. D. važiavo už prekybos centro, nematė, tiesiog vėliau pamatė kaip pastarasis, važiuodamas atgal, grįžo iš aikštelės. M. grįžo link jo, norėdamas grąžinti kompaktinį diską, kurį jam buvo paskolinęs ir kurį buvo sutarę grąžinti, paklausius disko automobilyje. Tuo metu prie prekybos centro „Iki“ ir „Senukai“ kitų automobilių ar žmonių nebuvo. Policijos pareigūnai sustabdė M. važiuojantį pas jį ir vežantį grąžinti kompaktinį diską. Jis sėdėdamas mašinoje, klausė muzikos, laukė kol M. grįš ir negirdėjo nei ratų praslydimo, nei „gazavimo“. Tuo metu, kai buvo tikrinamas M. D. automobilis, jis su draugu išvažiavo. Kitą dieną, ar tą patį vakarą susitikęs su M. D. ir paklausęs dėl ko buvo sustabdytas, pastarasis atsakė, kad dėl to, jog važiuojant praslydo automobilio ratas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS viršininkas Augustas Pilvelis parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2012 m. gruodžio 6 d., apie 22.40 val., su kolegomis J. Ostromecku, A. Biguzu ir A. Bubuliu dirbo pagal atskirą priemonių planą, kai važiuodami Gedimino gatve, pamatė iš parduotuvės „IKI“ automobilių aikštelės išsukantį BMW automobilį. Automobilis stovėjo prie išvažiavimo, priekiu į Gedimino gatvę, kai staigiu manevru vairuotojas pradėjo važiuoti atgal, padidinęs greitį, apsuko automobilio priekį slydimo manevru ir važiavo per visą automobilių aikštelę, užmetinėdamas automobilio galą, prasukdamas ratus, tokiu būdu pavojingai manevruodamas. Kelis kartus buvo užmetamas automobilio galas nuspaudus akseleratorių, ko važiuojant automobiliu paprastai nėra būtina daryti. Važiuodamas automobilių stovėjimo aikštele, automobilis galėjo judėti apie 50-60 km/val. greičiu. Kiek prisimena, tuo metu aikštelėje stovėjo keli automobiliai, į kuriuos, taip manevruojant, tikrai buvo galima atsitrenkti, ir link įėjimo į parduotuvę „IKI“ ėjo keli žmonės. Neturint patirties vairuoti automobilį, vairuotojas, prasidėjus automobilio slydimui, būtų sustojęs, ar bent jau sulėtinęs greitį, tačiau M. D. greičio nelėtino, vairavo automobilį tokiu pačiu greičiu, darė du ar tris slydimo manevrus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS vyr. tyrėjas Jurgis Ostromeckas parodė, kad 2012-12-06 kartu su savo kolega A. Biguzu, viešosios policijos skyriaus viršininku A. Pilveliu, kelių policijos vyr. specialistu A. Bubuliu dirbo Kaišiadorių r. PK pagal atskirą priemonių planą tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais. Valandos tiksliai neprisimena, galėjo būti apie 22.40 val., važiavo Gedimino gatve, kai pamatė, kad iš parduotuvės “IKI“ automobilių aikštelės išvažiuoja automobilis BMW. Įtarimą sukėlė tai, kad automobilio vairuotojas norėjo išvažiuoti iš aikštelės, bet paskui, pavažiavęs atbuline eiga, apsisuko. Vairuotojas vairavo automobilį užmesdamas priekinius ratus atgal, todėl automobilis ne sukasi, o slysta, automobilis pradėjo važiuoti į aikštelės teritoriją ir tuo metu pradėjo praslydinėti ratai ir automobilį mėtė į šonus. Automobilio greitis buvo apie 40-60 km/val. Tai vadinama chuliganišku vairavimu, kadangi toks vairavimas sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams arba asmenims, buvusiems aikštelėje. Tokiu būdu važiuojant, automobilis yra sunkiai valdomas ir būdamas tokioje padėtyje gali bet kuriuo metu pakeisti savo kryptį, tapti nevaldomas ir atsitrenkti į asmenis, į stovinčią transporto priemonę, gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo metu aikštelėje keliose vietose stovėjo kiti automobiliai, taip pat buvo pastebėti asmenys aikštelės teritorijoje. Kelio danga buvo padengta sniegu, tačiau saugiu greičiu važiuojant, automobilio į šonus tikrai nemėto. Pamatę daromą pažeidimą, jis su kolegomis įvažiavo į aikštelę. Tarp tarnybinio automobilio ir automobilio BMW atstumas buvo kokie 40-50 metrų, tarnybinio automobilio greitis buvo apie 40-50 km/val., tačiau automobilis BMW nuo jų tolo, todėl sprendžia, jog automobilio BMW vairuotojas važiavo daug didesniu nei 40 km/val. greičiu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjas Artūras Biguzas parodė, kad 2012-12-06 dirbo su J. Ostromecku, A. Bubuliu ir A. Pilveliu pagal atskirą priemonių planą, kai važiuodami Gedimino gatve, nuo Žiežmarių mstl. pusės, prie parduotuvės „IKI“ pastebėjo link išvažiavimo atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo ir po to staigiai pradėjo važiuoti atgal atbuline eiga į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Iki“, pakeisdamas kryptį bei pavojingai manevruodamas. Važiuojant atbuline eiga automobilis slidinėjo. Kiek atsimena, tuo metu aikštelėje buvo keletas automobilių, taip pat ėjo žmogus.

Skundas atmestinas.

ATPK 301 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog Institucija įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus M. D., teisme apklaustų liudytojų pareigūnų Andriaus Bubulio, Augusto Pilvelio, Jurgio Ostromecko, Artūro Biguzo parodymus, rašytinius įrodymus: 2012 m. gruodžio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 7), nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 5), tarnybinius pranešimus (b.l. 9, 10, 14, 15, 16) teismas laiko įrodytu, jog M. D. Kaišiadoryse, Gedimino g. 116, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo chuliganiškai, t.y. vairavo automobilį atbuline eiga apie 10 metrų, tuomet staigiai apsuko transporto priemonę ir padidinęs greitį nuvažiavo toliau, važiuodamas agresyviai slidinėjo į šonus, bandydamas transporto priemonę apsukti, tuo metu stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių bei pėsčiųjų, todėl vairuotojas savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo dalyvių saugumui. Pavojingai valdydamas transporto priemonę vairuotojas siekė pademonstruoti savo viršenybę, išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, nepagarbą visuomenei, nusistovėjusioms elgesio normoms. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė KET 238 p., 4 p., 9 p. reikalavimus., t.y. padarė ATPK 124-2 str. 2 d., 123 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Byloje esantys M. D. kaltę pagrindžiantys įrodymai yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus teismo posėdžio metu pareigūnai Andrius Bubulis, Augustas Pilvelis, Jurgis Ostromeckas, Artūras Biguzas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D., vairuodamas automobilį dideliu greičiu, jį apsukdamas šoniniu slydimu automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo kitų eismo dalyvių, siekė pademonstruoti panieką, nepagarbą visuomenei, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Pabrėžtina, jog pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi ir neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, taip pat byloje jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad jis chuliganiškai nevairavo, tiesiog dėl to, jog buvo slidu ir jis neturi pakankamai vairavimo patirties, automobilis aikštelėje slidinėjo, taip pat liudytojo R. S. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja faktinėms administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms ir tiesioginių liudytojų pareigūnų parodymams, todėl vertintini kaip M. D. mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta, asmens veika kvalifikuota tinkamai. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, todėl panaikinti 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimą skirti administracinę nuobaudą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

M. D. prašo pakeisti 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 63N-2224909-12 dėl nutarimu skirtos 1500 Lt baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių dėl chuliganiško vairavimo ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

ATPK 124-2 str. 2 d. įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. D. padarytas pažeidimas ypatingai pavojingas ir grubus, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį ir pažeisdamas kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojų eismo saugumui ir savo ar kitų žmonių saugumui. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog M. D. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat kitus administracinius teisės pažeidimus (ATPK 174 str., 183 str. 1 d. numatytus pažeidimus) ir tai rodo, jog M. D. padaryta veika nėra atsitiktinė, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, kitas taisykles, nustatytas norminiais aktais, bei elgtis priešingai nusistovėjusioms visuotinai priimtinoms elgesio normoms, ir yra abejingas jam taikytoms poveikio priemonėms. M. D. anksčiau baustas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau taikytos poveikio priemonės, administracinės nuobaudos (baudos) nebuvo efektyvios, ATPK 20 str. numatytų tikslų, o ypatingai prevencijos neužtikrino, nesulaikė asmens nuo naujų pažeidimų darymo. Be to, atkeiptinas dėmesys, jog Institucija nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog M. D. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2011 m. balandžio 10 d. buvo baustas pagal 129 str. 2000 Lt bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) bei 2012 m. birželio 3 d. buvo baustas už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, o tai pagal ATPK 32 straipsnio 1 d. 5 p. nuostatas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kadangi Institucija šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia nepripažino, teismas, nesant Institucijos skundo to padaryti taip pat negali, negali pasunkinti administracinėn atsakomybėn patrukto asmens padėties labiau nei to prašoma skunde, todėl ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkiančia, tačiau ji, kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis pagrindžia vidutinės sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos skyrimą M. D..

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucija administracinės nuobaudos dydį parinko tinkamai, pagrįstai ir teisėtai už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124-2 str. 2 d. skyrė vidutinio dydžio nuobaudą.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas, kuriuo M. D. nubaustas už pažeidimus, numatytus ATPK 124-2 str. 2 d., 123 str. 5 d. yra pagrįstas ir jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis ATPK 300-302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. D. skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą 2012 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK nutarimą, kuriuo M. D. nubaustas pagal ATPK 124-2 str. 2 d., 123 str. 5 d. 1500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėn.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė