Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2S-332-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2S-332-828/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Atsakovas
A. A.
Civilinės bylos Nr. e2S– 332– 828/ 2020
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01189-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1577-857/2020, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Agrosfera” ieškinį dėl skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo A. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Agrosfera” ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. A. 84 842 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys pasirašė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo pristatyti grūdų ieškovei sutartyse nustatytais terminais ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už grūdus. Ieškovė sumokėjo atsakovui pagal sudarytas sutartis 38 200 Eur išankstinių mokėjimų. 2018 m. lapkričio 26 d. šalių susitarimu dėl sutarčių nutraukimo atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovei sutarties nutraukimo mokestį, lygų 49842 Eur sumai, o taip pat grąžinti 38200 Eur dydžio išankstinius mokėjimus, tačiau iki šiol to nepadarė.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. A. priklausančių piniginių lėšų ir/arba turimo nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto areštą 88 042,00 Eur sumai. Laikinąsios apsaugos priemones prašoma taikyti, nes skolininkas vengia vykdyti prievolę sumokėti skolą. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo disponuoja ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo ne didesnei kaip 84 842 Eur sumai A. A. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, jeigu tokio turto nėra arba jo nepakanka, areštavo pinigines lėšas, esančias jo kasoje, visose atsiskaitomosiose banko sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, nustatant, jog leidžiama skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „Agrosfera” bei vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo santykiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija.

4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad šiuo atveju, nežinant atsakovo realios finansinės padėties, matyti, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš Liteko duomenų nustatė, kad atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų. Atsakovas disponuoja ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis (atsakovui ieškovės išmokėtu avansu), nevykdė 2018-11-26 susitarimo. Atsižvelgė į tai, jog atsakovas pareikšdamas prieštaravimus dėl UAB „Agrosfera” reikšto reikalavimo, nemotyvavo prieštaravimų, nenurodė, dėl kokių priežasčių UAB „Agrosfera” reikalavimas dėl skolos yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino įstatyme numatytu būdu ir apimtimi – areštuojant atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant pakankamai, pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

5. Atsakovas A. A. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

6. Nurodo, kad teismas net nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui teismas padarė klaidingas išvadas. Teismas, vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija, t. y. nurodė, jog vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai Ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Tačiau tokio formalaus įvertinimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nepakanka, tai neatitinka naujausios teismų praktikos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę, vien didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jam ribojimus disponuoti turtu. Tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Byloje turėtų būti patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovei. Ieškovė aplinkybių apie atsakovo veiksmų nesąžiningumą siekiant pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą net neįrodinėjo, susijusios su galimu atsakovo nesąžiningumu teismo nebuvo įvertintos. Ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje yra taikomos nepagrįstai.

7. Nurodo, kad teismo argumentai dėl nemotyvuotų atsakovo prieštaravimų niekaip nepagrindžia, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Skolininko pareikšti prieštaravimai dėl teismo įsakymo gali būti nemotyvuoti, atsakovas gali pats pasirinkti savo procesinių teisinių gynimo būdą ir dėl to negali būti kaltinamas. Liteko duomenys pagrindžia tik tai, jog atsakovas dalyvauja kitose civilinėse bylose, tačiau nereiškia, jog atsakovas turi skolinių įsipareigojimų. Net, jeigu atsakovas šių įsipareigojimų turėtų, nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes šiai sąlygai konstatuoti reikia nustatyti atsakovo veiksmų nesąžiningumą siekiant pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Agrosfera“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista.

9. Nurodo, kad ieškovės turimais duomenimis, atsakovas, kuris yra fizinis asmuo, šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau ieškovas negali pateikti teismui jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Atsakovas ne kartą buvo raginamas įvykdyti piniginę prievolę, tačiau geruoju savo prievolės neįvykdė, be jokio teisinio pagrindo disponuoja ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Toks atsakovo elgesys tik patvirtina faktą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, o piniginių lėšų areštas išieškomai sumai užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, jos yra laiko pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su jo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

13. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, tik preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad preliminariai įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, buvo pagrindas konstatuoti, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, todėl teismui buvo pagrindas svarstyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apelianto interesus (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovo interesus) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apelianto nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

15. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija ieškove, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio faktinis pagrindas nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus atsakovo veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodytos aplinkybės – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas – savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o yra prielaida kreiptis ieškovei į teismą dėl jos teisių gynimo. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas disponuoja ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis (atsakovui ieškovės išmokėtu avansu), nevykdo 2018-11-26 susitarimo, neargumentavo, kodėl reikalavimas nepagrįstas, neturi esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir CPK nuostatos nenumato reikalavimo argumentuoti skolininkui savo pareikštų prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimo, teismo įsakymo išdavimo.

17. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas ar kitaip šį turtą apsunkinti (kaip nurodoma anksčiau minėtoje teismų praktikoje), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne atsakovo lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

18. Nenustačius atsakovo nesąžiningumo, atsakovo turtinės padėties vertinimas, kaip ir nurodoma minėtoje naujausioje teismų praktikoje, neturi esminės teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju netgi nebuvo nustatyta, kokia yra reali atsakovo finansinė padėtis, tik pažymima, kad pagal Liteko duomenis atsakovas turi įsipareigojimų, kurie nutartyje nedetalizuojami. Tokiu atveju pripažintina, kad nėra byloje duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, o ieškinio suma jam yra didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis atsakovas užsiima žemės ūkio veikla, ūkininkauja. Nors atsakovo atžvilgiu nagrinėjamos kitos bylos, tai nesudaro pagrindo išvadai nei apie vengimą atsiskaityti su ieškove, nei vengimą vykdyti teismo sprendimus, nei juo labiau apie tai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ir nurodoma teismų praktikoje, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai, tik, kaip minėta anksčiau, konstatavus atsakovo nesąžiningumą. Kitu atveju, t.y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti apelianto turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė apelianto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė apelianto nesąžiningumo (t.y. jo ketinimų paslėpti, perleisti kitiems asmenims jam priklausantį turtą bet kokia forma, įkeisti šį turtą ar jį apsunkinti bet kokia kita forma ir pan.), kas sukeltų grėsmę ar apsunkintų galimai palankų ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos taikymo priemonių sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, nukrypdamas nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai ją susiejo vien tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi, neatlikdamas savarankiško subjekto, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumo vertinimo.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Agrosfera” prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo A. A. atžvilgiu, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.

Teisėjas Vygintas Mažuika