Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (turėtų būti 518 straipsnyje), padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 16 Eur dydžio bauda. V. S. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 19 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai pateko ir vaikščiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje, neturėdamas savininko leidimo. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas.

2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovas advokatas pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, prašydamas panaikinti minėtą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

2. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Pirmiausia, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 518 straipsnis neturi dalių, tai yra nusižengimo sudėties požymiai išdėstyti viena pastraipa, tačiau ta aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. V. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamame Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarime buvo nurodyta ANK 518 straipsnio 1 dalis kaip V. S. taikytinos administracinės atsakomybės pagrindas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis neatitinka jo veiksmų esmės. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis skundžiamo apylinkės teismo nutarimo neteisėtumą ir teisingumą. Vertinant V. S. atliktos veikos atsakomybę parinktas tinkamas ANK straipsnis, todėl minėtas rašymo apsirikimas ištaisytinas šia nutartimi, patikslinant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą.

4. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo V. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK viršininkas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl V. S. nekaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Apelianto teigimu, V. S., neturėdamas teisės patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir naudotis joje esančiu servitutiniu keliu, savavališkai pateko ir vaikščiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje, neturėdamas savininko leidimo, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jo pagrindu priimtas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda. Todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje - grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

5. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

6. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje, ir konstatuoja, kad skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK viršininkas apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

9. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) V. S., atlikdamas žurnalistinį tyrimą ir imdamas interviu iš vietos gyventojo A. T. dėl konflikto tarp A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vaikščiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiame servitutiniame kelyje, neturėdamas savininko leidimo. Šias aplinkybes savo 2020 m. liepos 29 d. rašytiniame paaiškinime, skirtame Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK (medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 11), ir apklausiamas 2020 m. spalio 28 d. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir pats V. S. (b. l. 39-41), be kita ko, nurodydamas, kad A. T. jam parodė teismo nutartis, kurios įtikino jį (V. S.), jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiu servitutiniu keliu A. T. turi teisę naudotis, todėl ir nutarė kartu su A. T. ir operatoriumi vykti prie servitutinio kelio ir ten nufilmuoti pokalbį su A. T.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tokie V. veiksmai iš esmės atitinka savavaldžiavimo sudėties požymius, įtvirtintus ANK 518 straipsnyje, tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais, įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vis tik nesutiktina, nes administracinės atsakomybės taikymas už administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. S. veika pasireiškė tyčia, nes prieš patenkant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačią teritoriją A. T. jį supažindino su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos mėnesio raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad patikrinus Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotu sklypu, nustatyta, kad A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir teigti, kad V. S., vaikščiodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiame servitutiniame kelyje, turėjo tyčią veikti teisei priešingu būdu.

12. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagoje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos mėnesio rašto „Dėl informacijos pateikimo“, pateikto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai (medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 18, 19), jame nurodyta, kad 2002 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 99 metams buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šio įsakymo pagrindu 2020 m. gruodžio 24 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu įsakymu 465,52 ha žemės sklype buvo nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis tik gretimų (besiribojančių) sklypų naudotojams; A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų nėra, jo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, o žemės sklypas, kuriame yra servitutinis kelias, skirtas besiribojančių sklypų naudotojams, yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, privažiavimas iki A. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, yra numatytas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi remiantis minėtame rašte nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad kelio servitutas A. T. naudai kol kas nėra nustatytas (kelio servitutas suteikia teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis tik gretimų (besiribojančių) sklypų naudotojams). Tačiau iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. T. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pertvarkyti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuomojamą sklypą (duomenys neskelbtini), padalijant jį į dvi dalis, išimant kelią iš sklypo ir paliekant jį visuomenės poreikiams arba inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, tam, kad išmatuoti kelią (duomenys neskelbtini) iš sklypo (duomenys neskelbtini), tai yra A. T. savo skundu siekia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos imtųsi veiksmų, jog būtų atkurtas laisvas susisiekimas keliu, kuriam nustatytas servitutas. Taigi apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo, kad šiuo metu dėl A. T. teisės naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiu servitutiniu keliu vyksta teisminiai ginčai.

13. Tačiau, nepaisant to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, teismai savo procesiniuose sprendimuose administracinių nusižengimų bylose ne kartą buvo pripažinę A. T. ir jo sutuoktinės V. B. – T. teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiu servitutiniu keliu (Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), pavyzdžiui Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodė, jog niekam neturi būti kliudoma naudotis keliu, kuriam nustatytas servitutas, aplinkybė, kad nekontroliuojamas patekimas į įmonės teritoriją pablogintų įmonės padėtį užtikrinant tvenkinių, auginamos žuvies bei laikomos technikos saugumą, nereiškia, kad dėl to A. T. šeimai turi būti apsunkintas naudojimasis keliu, kuriam nustatytas servitutas. Taigi toks teismo išaiškinimas pagrįstai gali būti suprantamas kaip patvirtinantis asmens teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiu servitutiniu keliu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad V. S., susipažinęs su A. T. pateiktais jo ir jo sutuoktinės V. B. – T. atžvilgiu priimtais teismo procesiniais sprendimais, kuriuose dėstomais argumentais apie A. T. šeimos teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiu servitutiniu keliu jis neturėjo pagrindo abejoti, suprato, kad vaikščiodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančiame servitutiniame kelyje, elgiasi neteisėtai. Be to, kaip minėta, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją jis atvyko siekdamas atlikti žurnalistinį tyrimą dėl konfliktų, vykstančių tarp A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačioje teritorijoje esančio servitutinio kelio, kuriame jis vaikščiojo. Kaip minėta, V. S. vaikščiojo tik privačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiame kelyje, jis nevaikščiojo už šio kelio ribų esančioje privačioje teritorijoje, byloje nėra jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto niokojimą ar padarytą kitokią žalą vaikščiojant minėtu servitutiniu keliu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui A. J. į įvykio vietą iškvietus policiją, V. S. laukė jų atvykstant (atsakomybės išvengti nesiekė), pats skambino į policiją pasidomėti, ar policijos pareigūnai tikrai atvyksta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad V. S. veiksmuose nėra būtinojo ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.

14. Kaip matyti, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas konstatavo, kad nors V. S. kaltinamas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto pažeidimu, tai yra kad V. S. vaikščiojo pramoniniame akvakultūros tvenkinių ūkyje, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis, taigi nebuvo nustatytas objektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis – neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019). Todėl nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš viešai prieinamų duomenų akivaizdžiai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius V. S. veiksmuose tyčios, vien tik apelianto siekis šiuo metu patraukti V. S. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo V. S. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.

15. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. įsitikinimu, jei pirmosios instancijos teismas manė, kad V. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, buvo būtina V. S. skirti nuobaudą pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nes nagrinėjamu atveju V. S. vaikščiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje be savininko leidimo, todėl akivaizdu, kad pažeidė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas. Tačiau apygardos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, į tai, kad V. S. vaikščiojo tik privačioje UAB „(duomenys neskelbtini)s ūkis“ teritorijoje esančiame servitutiniame kelyje (už šio kelio ribų esančioje privačioje teritorijoje nevaikščiojo), ir į apylinkės teismo padarytas išvadas, kad servitutinis kelias, kuriame pareiškėjas vaikščiojo, nelaikomas pramoniniu akvakultūros tvenkinių ūkiu ar jo dalimi, nes servitutiniame kelyje negali būti vykdoma jokia veikla, trukdanti įgyvendinti servituto teisę ar jai prieštaraujanti, be to, įstatymas draudžia laisvą vaikščiojimą pramoniniame akvakultūros tvenkinių ūkyje be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo, o nustatyto servituto turėtojai turi teisę šiuo keliu laisvai vaikščioti ir važinėti be atskiro žemės sklypo valdytojo leidimo, nėra pagrindo svarstyti V. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį klausimo.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutraukta. Abejoti tokiu procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apylinkės teismas, objektyviai ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, padarė išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo V. S. veiksmuose, todėl tenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. apeliacinį skundą, naikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas (tik patikslinamas), o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą, nurodant, jog administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.