Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-13127-920/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-25Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2-13127-920/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09394-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
AB Lietuvos Paštas
Advokatai
Raimondas Jančiauskas, Haroldas Ivanauskas, Sonata Dusevičienė
Kategorijos
  • 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13127-920/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09394-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6.1; 11.9.10.8; 15.3.2; 99.3; 99.5; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Justinai Stančikienei, Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovės AB Lietuvos Paštas atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei AB Lietuvos Paštas, dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Kauno apylinkės teisme 2013 m. birželio 10 d. gautas J. K. ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Akcinės bendrovės Lietuvos paštas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. P/P231 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto pensijų pristatytojos J. K. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą" kaip neteisėtą ir įpareigoti darbdavį grąžinti į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2004 metų rugsėjo 26 dienos ieškovė dirbo AB Lietuvos paštas Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto pensijų pristatytoja. 2013 metų gegužės 10 dieną darbdavys Akcinės bendrovės Lietuvos paštas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. P/P231 skyrė ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo ir šiuo pagrindu nuo 2013 m. gegužės 10 dienos atleido ją iš darbo. Su šiuo įsakymu darbdavys ieškovę supažindino 2013-05-09 dieną. 2013 m. balandžio 5 dieną ieškovė buvo iškviesta į darbą, kur buvo informuota, jog yra gautas 2013-04-03 d. pil. E. N. ir K. N. skundas dėl ieškovės darbo išnešiojant ir išmokant jiems pensijas. Vėliau paaiškėjo, kad tokie pareiškėjai jokio skundo nerašė ir skundas gautas nebuvo. Darbdavio atstovas - AB Lietuvos pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. 2013-04-05 iškvietęs ieškovę, savo kabinete dalyvaujant kitiems darbdavio atstovams apkaltino ieškovę darant nusikaltimą- t.y. pasisavinant pensijų gavėjų pinigus ir klastojant dokumentus ir grasino baudžiamąją atsakomybe, jei ji tuojau pat neparašys paaiškinimo, kurį jis padiktuos. Esant tokioje stresinėje situacijoje, ieškovei neturint galimybės pasiaiškinti, buvo paduotas pasirašyti 2013 m. balandžio 5 d. reikalavimas pasiaiškinti raštu. Pateikus pasirašyti šį dokumentą, ieškovei buvo paaiškinta, kad tai informacija, jog gautas dėl ieškovės padarytų neteisėtų veikų skundas, kurį ji privalo pasirašyti, jį pasirašius ieškovės buvo paimtas neįteikiant jokios kopijos ar nuorašo. Tada iš karto buvo paduotas tuščias popieriaus lapas ir liepta rašyti pasiaiškinimą, kurio turinį diktavo kabinete buvę darbdavio atstovai ir vadovas T. D. ir pareikalavo, kad ieškovė parašytų prašymą išleisti kasmetinių atostogų, nes priešingu atveju jis negalės leisti dirbti, kol tirs skundą, o bus priverstas ieškovę nušalinti nuo darbo. Kadangi nežinojo, dėl ko turi teikti paaiškinimą, ieškovė surašė jai padiktuotą paaiškinimo tekstą ir pasirašė. Kadangi ieškovei buvo paaiškinta, kad gautas skundas iš E. ir K. N. dėl jos pasisavinamų pinigų ir dokumentų klastojimo, savo iniciatyva kartu su savo pasisamdytu atstovu advokato padėjėju Raimondu Jančiausku 2012 m. balandžio 11 d. ieškovė buvo nuvykusi pas galimus pareiškėjus E. ir K. N. ir ten sužinojo, kad pareiškime nurodyti asmenys jokio pareiškimo nerašė, o už juos pasirašyti po pareiškimu galėjo kitas asmuo. Advokato padėjėjui pasiūlius, E. N. ir K. N. iš šių asmenų žodžių surašė darbdavio atstovui T. D. prašymą, kuriame nurodė, kad visuose kvituose pasirašydavo jie patys ir jiems buvo išmokama visa kvituose nurodoma pinigų suma ir jie nepageidauja kad būtų tiriamas toks skundas. Tokį prašymą pasirašė patys pareiškėjai. Šį pareiškėjų prašymą kartu su savo 2013-04-11 dienos paaiškinimu 2013-04-12 atvykusi į darbą ieškovė įteikė darbdavio atstovui - Kauno regiono vadovui T. D. Nurodomos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovė iki pat supažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš darbo nebuvo tinkamai informuota apie atliekamą tyrimą dėl galimai padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir nebuvo tinkamai sudaryta galimybė per protingą terminą teikti pasiaiškinimą dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, nepasiūlyta nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės taikymui, nesudaryta galimybė naudotis kvalifikuota advokato pagalba, todėl ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

Kauno apylinkės teisme 2013 m. liepos 26 d. gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškovės J. K. pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad 2013-03-26 į atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkę N. S. kreipėsi pensininkų K. ir E. N. giminaitė M. G., kuri nurodė, kad ieškovė, pristatydama šiems asmenims pensijas į namus, kiekvieną mėnesį pradedant 2012 metais ir baigiant 2013 metų kovo mėnesiu nesumokėdavo jiems po 658,33 Lt. 2013-04-03 tarnybiniu pranešimu N. S. pranešė apie tai savo viršininkui T. D., kuris 2013-04-05 raštu pareikalavo ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą. Ieškovė savo 2013-04-05 pasiaiškinime nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasirašydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų (t.y. jos ir jos vyro K. N.), kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo. 2013-04-11 ieškovė atvyko pas atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovą T.D. ir savo iniciatyva pateikė jam dar vieną 2013-04-11 paaiškinimą kartu su 2013-04-11 advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko surašytu prašymu, adresuotu tam pačiam atsakovo atstovui. 2013-04-11 paaiškinime ieškovė nurodė, kad K. ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji išmokėdavusi tokias, kokios būdavo nurodytos mokėjimo kvituose. Priešingai nei buvo nurodžiusi ankstesniame savo 2013-04-05 paaiškinime, šįkart ji nurodė, kad mokėjimo kvitų šakneles ji pateikdavo pasirašyti patiems išmokų gavėjams (t.y. K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasirašydavo tik už grąžintas mokėjimo kvitų šakneles registracijos žurnale. Tuo tarpu advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko surašytame 2013-04-11 prašyme buvo prašoma netirti Kazio ir E. N. skundo dėl pensijų ir kitų socialinių išmokų jiems mokėjimo, kurias mokėdavo ieškovė. Šiame prašyme taip pat buvo nurodyta, kad šie asmenys jokių pretenzijų nei dėl išmokų mokėjimo, nei apskritai dėt ieškovės darbo neturi, ir kad mokėjimo kvituose pasirašydavo jie patys. Nepaisant advokato padėjėjo surašyto prašymo toliau nebetirti skundo, atsakovas ir toliau aiškinosi socialinių išmokų mokėjimo K. ir E. N. aplinkybes. E. N. savo 2013-04-18 paaiškinime, adresuotame atsakovo generalinei direktorei, nurodė, kad ji yra pensininkė ir trečios grupės invalidė. Jos teigimu, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensiją jai į namus pristatydavo ieškovė, kuri taip pat pristatydavo pensiją ir jos vyrui K. N.. Anot E. N., visus 2012 metus kiekvieną mėnesį pas ją su vyru ateidavo ieškovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro išmokų išmokėjimo kvitus, ant kurio vieno būdavo užrašyta bendra jiems abiems išmokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti. Anot E. N., ieškovė tiesiog padėdavo išmokų išmokėjimo kvitus, ant jų viršaus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasišalindavo ant išmokų išmokėjimo kvitų neduodama pasirašyti nei E. N., nei jos vyrui. Tokiu būdu pensijas ieškovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas ją atvažiavo giminaitė iš Olandijos M. G., kuri peržiūrėjo jos su vyru išmokų išmokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieškovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensiją, E. N. teigimu, bendrai ieškovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt. Pamačiusi tokį dalyką, E. N. giminaitė 2013-03-26 nuėjo pas Kauno 26-ojo pašto viršininkę ir paprašė išsiaiškinti, kur yra minėti pinigai. Pašto viršininkė pažadėjusi jai išsiaiškinti, kaip tai galėjo įvykti. Anot E. N., 2013-04-11 pas ją į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė kaip advokatas ir davė pasirašyti prašymą sakydamas, kad tai reikalinga dėl pensijų išmokėjimo. E. N. su vyru juo patikėjusi ir prašymą pasirašiusi jo net neperskaičiusi. Prie 2013-04-18 paaiškinimo E. N. taip pat pridėjo turėtus išmokų išmokėjimo kvitus , ant kurių yra ieškovės ranka parašytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. išmokėdavo. 2013-04-18 atsakovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raštą kartu su šios institucijos turimų K. N. ir E. N. išmokų išmokėjimo kvitų kopijomis. 2013-04-22 atsakovas taip pat gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raštą kartu su šios institucijos turimų K. N. išmokų išmokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis. Palyginus šiuose dokumentuose esančius parašus su kituose dokumentuose (2013-04-11 prašyme, 2013-04-18 paaiškinime) esančiais originaliais K. N. ir E. N. parašais, net vizualiai buvo aiškiai matyti, kad grafoje „gavėjo parašas" yra ne K. N. ir E. N. parašai. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios yra išsamiai aptartos atsakovo darbuotojo E. A. 2013-04-23 tarnybiniame pranešime, atsakovas 2013-04-25 pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu pradėjimo bei pateikė ikiteisminiam tyrimui visus nurodytus dokumentus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-03 raštu atsakovas buvo informuotas apie ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas). 2013-04-29 tarnybiniu pranešimu atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D., atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pasiūlė skirti ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. 2013-05-03 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P/P-231, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2013-05-10. Šiuo įsakymu ieškovė taip pat buvo informuota, jog jai išmokama piniginė kompensacija už 12,11 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų. Ieškovės teigimu, 2013-05-03 atsakovo įsakyme nenurodoma, jog atsakovo darbuotojo atliktas tyrimas būtų nustatęs, kad ieškovė suklastojo dokumentą, t.y. padarė nusikaltimo požymius turinčią veiką. Tačiau atsakovas, kaip darbdavys, pažymi, kad tyrimą ieškovės atžvilgiu atliko tik tiek, kiek tai buvo reikalinga sprendžiant ieškovės drausminės atsakomybės klausimą bei ieškovės veiksmus kvalifikuojant pagal DK normas. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovas jokių prezumpcijų ieškovės atžvilgiu netaikė, o 2013-05-03 įsakymą priėmė tik tuomet, kai buvo išsamiai ištirtos tiek pačios ieškovės, tiek K. ir E. N. bei jų giminaitės atsakovui nurodytos aplinkybės. Ieškovės teigimu, apie atsakovo atliktą tyrimą ji sužinojo tik 2013-05-09, kai atsakovas supažindino ją su 2013-05-03 įsakymu. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė apie atsakovo atliekamą tyrimą dėl Kazio ir E. N. skundo žinojo ir anksčiau, tai matyti iš pateikiamo į bylą jos atstovo advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko surašyto 2013-04-11 prašymo, kuriame atsakovo prašoma netirti Kazio ir E. N. vardu teikto skundo dėl pensijų ir kitų soc. išmokų mokėjimo. Be to, kaip matyti iš Kauno 26-ojo pašto gegužės mėnesio darbo grafiko, ieškovė iki 2013-05-07 (imtinai) nedirbo, todėl 2013-05-03 atsakovo įsakymas jai buvo įteiktas tik 2013-05-09. Ieškovė nurodo nežinanti, kaip atsakovui dar 2013-04-03 tapo žinoma apie ieškovės neteisėtas veikas pasisavinant pinigus ir klastojant dokumentus. Pažymėtina, kad pati ieškovė kartu su Ieškiniu į bylą yra pateikusi atsakovo darbuotojos N. S. 2013-04-03 tarnybinio pranešimo nuorašą, kuriame yra aiškiai nurodyta, kaip atsakovas sužinojo apie ieškovės neteisėtas veikas. Kadangi ieškovė neigė padariusi neteisėtas veikas, atsakovas, gavęs ieškovės vienas kitam prieštaraujančius 2013-04-05 ir 2013-04-11 pasiaiškinimus, tyrimą vykdė toliau, t.y. gavo duomenis iš atsakingų valstybės ir savivaldybės institucijų, susitiko su K. ir E. N., gavo iš jų 2013-04-18 rašytinį paaiškinimą ir t.t. Ieškovė nurodo, jog darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, o tai reiškia, kad darbdavys privalo įrodyti šias aplinkybes. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas drausminę nuobaudą ieškovei skyrė po atlikto išsamaus tyrimo, t.y. būdamas įsitikinęs, jog yra visos sąlygos taikyti ieškovei drausminę atsakomybę. Tiek ieškovės kaltę, pasireiškusią tyčia, tiek kitas ieškovės drausminės atsakomybės sąlygas įrodo pateikiami į bylą rašytiniai įrodymai, Ieškovė Ieškinyje nurodo, jog K. ir E. N. jokio skundo nerašė ir skundas gautas nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kazio ir E. N. giminaitė M. G. 2013-03-26 žodžiu kreipėsi į atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkę N. S. prašydama jos išsiaiškinti pensijų ir kitų išmokų išmokėjimo K. ir E. N. aplinkybes. Tai, jog nagrinėjamu atveju į atsakovą 2013-03-26 buvo kreiptasi žodžiu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi atsakovas privalo reaguoti į bet kokia forma (t.y. žodžiu, raštu) pareikštus skundus dėl jo teikiamų paslaugų. 2013-04-05 rašte, kuriuo buvo pareikalauta ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą, buvo nurodyta žodžiu gauto skundo esmė bei pareikalauta ieškovės raštu dėl to pasiaiškinti, ką ieškovė ir padarė. Teikiant ieškovei 2013-04-05 reikalavimą pasiaiškinti, buvo laikytasi visų ieškovės cituojamų teisės normų bei cituojamos teismų praktikos. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tikrovės neatitinkančiais Ieškinio teiginiais, jog ieškovės 2013-04-05 pasiaiškinimo turinį ieškovei diktavo kabinete buvę darbdavio atstovai ir vadovas T. D. ir kad ieškovė nežinojo dėl ko turi teikti pasiaiškinimą. Visų pirma, pažymėtina, kad 2013-04-05 rašte, kuriuo buvo pareikalauta ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą, buvo nurodyta žodžiu gauto skundo esmė, todėl ieškovė žinojo ar bent jau turėjo žinoti ir suprasti, dėl ko jos buvo prašoma pasiaiškinti. Kad ieškovei buvo žinoma, dėl ko ji turėjo pasiaiškinti, patvirtina pačios ieškovės iniciatyva atsakovui pateiktas dar vienas 2013-04-11 rašytinis paaiškinimas, kuriame be kita ko nėra jokių užuominų apie tai, kad pirmasis (2013-04-05) pasiaiškinimas būtų buvęs surašytas ne pačios ieškovės valia. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės 2013-04-11 paaiškinimo turinio, jame netgi buvo remiamasi pirmuoju (2013-04-05) pasiaiškinimu, kas paneigia ieškovės visiškai nepagrįstus teiginius apie šio pasiaiškinimo surašymo aplinkybes. Visų aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu ieškovės Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos atsakovo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Nustatytos bylos aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004-09-24 tarp ieškovės J. K. ir atsakovo AB Lietuvos pašto buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1548/8546, kurios pagrindu ieškovė nuo 2004-50-01 pradėjo dirbti pas atsakovą pensijų pristatytojos pareigose (b.l. 36-37). Ieškovės darbo pas atsakovą metu 2004-09-24 darbo sutartis Nr. 1548/8546 šalių susitarimu 5 kartus buvo pakeista pasirašant atskirus rašytinius susitarimus (b.l. 38-42). 2013-04-03 Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkė N. S. tarnybiniu pranešimu pranešė savo vadovui T. D., kad 2013-03-26 pensininkų K. ir E. N. vardu į ją kreipėsi M. G., kuri nurodė, kad ieškovė, pristatydama šiems asmenims pensijas į namus, kiekvieną mėnesį pradedant 2012 metais ir baigiant 2013 metų kovo mėnesiu nesumokėdavo jiems po 658,33 Lt. (b.l. 43-44). Atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. 2013-04-05 raštu pareikalavo ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą (b.l. 45). Ieškovė savo 2013-04-05 pasiaiškinime nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasirašydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų, kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo (b.l. 46). 2013-04-11 ieškovė Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovui T. D. pateikė dar vieną 2013-04-11 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Kaziui ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji išmokėdavusi tokias, kokios būdavo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų šakneles ji pateikdavo pasirašyti patiems išmokų gavėjams (t.y. K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasirašydavo tik už grąžintas mokėjimo kvitų šakneles registracijos žurnale (b.l. 47). 2013-04-11 advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko surašytame prašyme, adresuotame T. D. prašyme buvo prašoma netirti K. ir E. N. skundo dėl pensijų ir kitų socialinių išmokų jiems mokėjimo, kurias mokėdavo ieškovė, nes šie asmenys jokių pretenzijų nei dėl išmokų mokėjimo, nei apskritai dėt ieškovės darbo neturi, mokėjimo kvituose pasirašydavo jie patys (b.l. 48). E. N. savo 2013-04-18 paaiškinime, adresuotame atsakovo generalinei direktorei, nurodė, kad ji yra pensininkė ir trečios grupės invalidė, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensiją jai į namus pristatydavo ieškovė, kuri taip pat pristatydavo pensiją ir jos vyrui K. N., visus 2012 metus kiekvieną mėnesį pas ją su vyru ateidavo ieškovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro išmokų išmokėjimo kvitus, ant kurio vieno būdavo užrašyta bendra jiems abiems išmokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti, nes ieškovė tiesiog padėdavo išmokų išmokėjimo kvitus, ant jų viršaus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasišalindavo ant išmokų išmokėjimo kvitų neduodama pasirašyti nei E. N., nei jos vyrui. Tokiu būdu pensijas ieškovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas ją atvažiavo giminaitė iš Olandijos M. G., kuri peržiūrėjo jos su vyru išmokų išmokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieškovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensiją, tokiu būdu bendrai ieškovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt., E. N. giminaitė 2013-03-26 nuėjo pas Kauno 26-ojo pašto viršininkę ir paprašė išsiaiškinti, kur yra minėti pinigai. Pašto viršininkė pažadėjusi jai išsiaiškinti, kaip tai galėjo įvykti. Kaip nurodė E. N., 2013-04-11 pas ją į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė kaip advokatas ir davė pasirašyti prašymą sakydamas, kad tai reikalinga dėl pensijų išmokėjimo. E. N. su vyru juo patikėjusi ir prašymą pasirašiusi jo net neperskaičiusi (b.l. 49-51). Prie 2013-04-18 paaiškinimo E. N. pridėjo turėtus išmokų išmokėjimo kvitus, ant kurių yra ieškovės ranka parašytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. išmokėdavo (b.l. 52-61). 2013-04-18 atsakovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raštą kartu su šios institucijos turimų K. N. ir E. N. Išmokų išmokėjimo kvitų kopijomis (b.l. 62-92). 2013-04-22 atsakovas taip pat gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raštą kartu su šios institucijos turimų K. N. Išmokų išmokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis (b.l. 93-119). Nurodytos aplinkybes išdėstytos atsakovo darbuotojo E. A. 2013-04-23 tarnybiniame pranešime (b.l. 120-121). Atsakovas 2013-04-25 pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu pradėjimo bei pateikė ikiteisminiam tyrimui nurodytus dokumentus (b.l. 122). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-03 raštu atsakovas buvo informuotas apie ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos B K 182 str. 1 d. (sukčiavimas) (b.l. 123). 2013-04-29 tarnybiniu pranešimu atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. pasiūlė skirti ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo (b.l. 125). 2013-05-03 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P/P-231, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2013-05-10 (b.l. 10-11). 2013-06-10 gautu ieškiniu ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama teismo panaikinti 2013-05-03 atsakovo įsakymą bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 3-9).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir darbo sutarties nutraukimo.

Aplinkybių teisinis įvertinimasDėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos

LR DK 240 str. 1 d. nustatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Ieškovė teigia, kad iki pat supažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš darbo nebuvo tinkamai informuota apie atliekamą tyrimą dėl galimai padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir nebuvo tinkamai sudaryta galimybė per protingą terminą teikti pasiaiškinimą dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, nepasiūlyta nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės taikymui, nesudaryta galimybė naudotis kvalifikuota advokato pagalba, todėl ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas (b.l. 6-7).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus, kad atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas 2013-04-05 raštu pareikalavo ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą (b.l. 45). Ieškovė 2013-04-05 atsakovui pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasirašydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų, kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo (b.l. 46). 2013-04-11 ieškovė atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovui T. D. pateikė dar vieną 2013-04-11 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Kaziui ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji išmokėdavusi tokias, kokios būdavo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų šakneles ji pateikdavo pasirašyti patiems išmokų gavėjams (t.y. K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasirašydavo tik už grąžintas mokėjimo kvitų šakneles registracijos žurnale (b.l. 47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes raštu pareikalavo, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (b.l. 45). Be to, iš ieškovės raštu pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad ji suprato, dėl kokių konkrečių jos veiksmų yra vykdomas tyrimas, prie 2013-04-11 paaiškinimo pridėtas advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko surašytas prašymas įrodo, kad ieškovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, remdamasi ja surašė savo 2013-04-11 paaiškinimą (b.l. 47-48).

Dėl darbo sutarties nutraukimo

LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. LR DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. LR DK 238 str. nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove darbo sutartis nutraukta remiantis LR DK 235 str. 2 d. 7 p. ir LR DK 235 str. 2 d. 11 p., teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo šių kategorijų bylose formuojama praktika, pagal kurią atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Tačiau šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai. Faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Be to, turėtina omenyje tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių. Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė (duomenys neskelbtini) v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-943/1999, kat. 32) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004). DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytos veikos pagal įstatymą laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokiam jų kvalifikavimui nėra reikšminga tai, ar jas padaręs darbuotojas ankščiau buvo pažeidęs darbo drausmę, ar jam buvo taikytos drausminio poveikio priemonės. Pastarosios aplinkybės reikšmingos drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą parinkimui (DK 238 straipsnis), o ne DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų kvalifikavimui šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip šiukščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; kt.).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl darbo sutarties nutraukimo, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus, kad E. N. savo 2013-04-18 paaiškinime, adresuotame atsakovo generalinei direktorei, nurodė, kad ji yra pensininkė ir trečios grupės invalidė, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensiją jai į namus pristatydavo ieškovė, kuri taip pat pristatydavo pensiją ir jos vyrui K. N., visus 2012 metus kiekvieną mėnesį pas ją su vyru ateidavo ieškovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro išmokų išmokėjimo kvitus, ant kurio vieno būdavo užrašyta bendra jiems abiems išmokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti, nes ieškovė tiesiog padėdavo išmokų išmokėjimo kvitus, ant jų viršaus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasišalindavo ant išmokų išmokėjimo kvitų neduodama pasirašyti nei E. N., nei jos vyrui. Tokiu būdu pensijas ieškovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas ją atvažiavo giminaitė iš Olandijos M. G., kuri peržiūrėjo jos su vyru išmokų išmokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieškovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensiją, tokiu būdu bendrai ieškovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt., E. N. giminaitė 2013-03-26 nuėjo pas Kauno 26-ojo pašto viršininkę ir paprašė išsiaiškinti, kur yra minėti pinigai. Pašto viršininkė pažadėjusi jai išsiaiškinti, kaip tai galėjo įvykti. Kaip nurodė E. N., 2013-04-11 pas ją į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė kaip advokatas ir davė pasirašyti prašymą sakydamas, kad tai reikalinga dėl pensijų išmokėjimo. E. N. su vyru juo patikėjusi ir prašymą pasirašiusi jo net neperskaičiusi (b.l. 49-51). Taip pat teismas remiasi prie 2013-04-18 E. N. paaiškinimo pridėtais išmokų išmokėjimo kvitais, ant kurių yra ieškovės ranka parašytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. išmokėdavo (b.l. 52-61), 2013-04-18 atsakovo gautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raštu, kartu su šios institucijos turimų K. N. ir E. N. Išmokų išmokėjimo kvitų kopijomis (b.l. 62-92), 2013-04-22 atsakovo gautu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raštu, kartu su šios institucijos turimų K. N. išmokų išmokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis (b.l. 93-119), atsakovo darbuotojo E. A. 2013-04-23 tarnybiniu pranešimu (b.l. 120-121). Vertindamas nurodytus įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuos įrodymus surinko ir vertino tirdamas ieškovės veiksmus, skirdamas drausminę nuobaudą ir nutraukdamas su ieškove darbo sutartį. Taip pat teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojomis E. N. ir M. G. parodymus. Liudytoja E. N. iš esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas jos 2013-04-18 paaiškinime, be to, teismas įsitikino jos teisinio ir apskritai bendrojo išsilavinimo bei raštingumo trūkumais, pasireiškiančiais tuo, kad liudytoja nemoka skaityti, sunkiai geba pasirašyti, turi sveikatos problemų (b.l. 158-159), todėl suformavo teismo įsitikinimą, kad ieškovė naudojosi liudytojos bei jos sunkiai sergančio neįgalaus sutuoktinio išsilavinimo spragomis bei sveikatos sutrikimais tais būdais, kurie nurodyti atsakovo pateiktoje drausmės pažeidimo tyrimo medžiagoje bei atsiliepime į ieškinį (LR CPK 176 str.). L. L. M. G. taip pat patvirtino 2013-04-03 Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkės N. S. tarnybiniame pranešime bei 2013-04-18 E. N. paaiškinime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad su E. N. daug metų yra draugės, pabrėžė, kad E. N. yra neįgali, jos sutuoktinis K. N. aklas nuo vaikystės, jo galvoje yra auglys, abu sutuoktiniai nemoka rašyti ir skaityti, neturi vaikų, todėl ieškovė naudojosi tuo, kad šie asmenys negalės niekam pranešti apie daromus pažeidimus (b.l. 159-160). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė prisiekti bei teikti paaiškinimus byloje apie faktines bylos aplinkybes motyvuodama tuo, kad į teismo posėdį neatvyko jos atstovas advokatas (b.l. 158). Ieškovė 2013-10-08 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad ją atstovaus advokatė Sonata Dusevičienė (b.l. 148), tą pačią informaciją pateikė ir 2013-11-05 teismo posėdžio metu, tačiau atstovavimo sutarties į bylą nepateikė (b.l. 158). Prašydama atidėti teismo posėdį ieškovė nurodė, kad jos atstovė advokatė į teismo posėdį neatvyko, nes yra užimta kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniuje (b.l. 160). Teismui patikrinus advokatės užimtumo teismo posėdžiuose informaciją per teismų informacinę sistemą LITEKO, informacija apie advokatės užimtumą kitoje byloje nepasitvirtino (b.l. 156). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ne vieną kartą, t.y. tiek prieš parengiamąjį teismo posėdį, tiek prieš bylos nagrinėjimą iš esmės išaiškino ieškovei šalių pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu, rūpintis greitu ir teisingu bylos nagrinėjimu (b.l. 148, 157), teismas ieškovės elgesį vertino kaip neatitinkantį LR CPK 42 str. nustatytų pareigų, todėl prašymą dėl ieškovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje atmetė (b.l. 158). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 136 str. 3 d. 2 p. normą, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, nes ieškovės veiksmuose buvo LR DK 235 str. 1 d. nurodyto šiurkštus darbo pareigų pažeidimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nurodyto kito nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, požymių, t.y. atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.1 p. nuostatos, kad darbuotojai privalo dorai ir sąžiningai vykdyti pareigybių nuostatose nustatytas funkcijas ir pareigas, pažeidimo požymių, taip pat teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 238 str. nuostatą, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas.

Taip pat teismas savo iniciatyva pasisako ir dėl bylos šalių veiksmų, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie E. N. ir K. N. sunkius sveikatos sutrikimus, neįgalumą, gaunamas senatvės pensijas ir neįgalumo pašalpas, išsilavinimo trūkumus (b.l. 49-51, 120-121, 158-160). Ieškovės veiksmai šiame kontekste vertintinas ne tik kaip pažeidžiantys nurodytas LR DK normas, bet taip pat ir kaip pažeidžiantys bendrus LR DK principus, pagal kuriuos darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (LR DK 35 str. 1 d.), darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (LR DK 228 str.). Taip pat ieškovės veiksmai vertintini ir kaip užkertantys galimybę atsakovui vykdyti jam valstybės deleguotas funkcijas, įtvirtintas LR Konstitucijos 52 str. normoje, pagal kurią valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovės elgesys vertintinas ir kaip užkertantis galimybę atsakovui vykdyti jai deleguotas funkcijas pagal Europos Sąjungos sutarties 2 str. 3 p. nuostatą, kad Europos Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, taip pat pagal Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 34 str. 1 ir 2 p. nuostatas, kad Europos Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugą pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles ir praktiką motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, esant išlaikytiniu ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo. Kiekvienas Sąjungoje teisėtai gyvenantis ir teisėtai keičiantis gyvenamąją vietą asmuo turi teisę gauti socialines pašalpas ir naudotis socialinėmis lengvatomis pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus ir praktiką. Remiantis nurodytais teisės principais ir normomis, teismas konstatuoja, kad atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškove, kuri netinkamai vykdė darbuotojos pareigas bei naudojosi E. N. ir K. N. sunkiais sveikatos sutrikimais, neįgalumu, išsilavinimo trūkumais, neišmokėdama dalies senatvės pensijų ir neįgalumo pašalpų, yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis bendruosius teisės principus, paremtus Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos socialinio teisingumo ir socialinės paramos vertybėmis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės normų ir teisės principų reikalavimus, teismas taip pat savo iniciatyva pasisako dėl advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko veiksmų, kuris 2013-04-11 surašė prašymą prašė netirti Kazio ir E. N. skundo dėl pensijų ir kitų socialinių išmokų jiems mokėjimo, kurias mokėdavo ieškovė, nes šie asmenys jokių pretenzijų nei dėl išmokų mokėjimo, nei apskritai dėl ieškovės darbo neturi, mokėjimo kvituose pasirašydavo jie patys (b.l. 48). Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes apie K. ir E. N. sunkius sveikatos sutrikimus, neįgalumą, išsilavinimo trūkumus, dėl kurių jie nemoka skaityti ir rašyti (b.l. 49-51, 120-121, 158-160), tokie advokato padėjėjo veiksmai teismo vertintini kaip galintys turėti advokato etikos pažeidimo požymių, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.5, 2.3.3 ir 13.1 str., todėl remiantis LR Advokatūros įstatymo 52-54 str. teismo atskirąja nutartimi advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko veiksmai perduotini svarstyti Advokatų tarybai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,74 Lt. (CPK 88 str., 93 str.) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR DK 35 str., 136 str. 3 d. 2 p., 228 str., 235 str., 237 str., 238 str., 240 str. 1 d., LR CPK 42 str., 88 str., 93 str., 270 str., 417 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. K., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,74 Lt. (trylika litų, 74 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Baublys