Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-769-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-25Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
2A-769-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09394-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Galina Blaževič
Ieškovas
I. J. K.
Atsakovas
AB Lietuvos
Civilinė byla Nr. 2A-769-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09394-2013-1
Procesinio dokumento kategorija:(S)15.3.2.; 11.9.10.8.; 121.15.; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir A. Ž. (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, bylos šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13127-920/2013 pagal ieškovės I. J. K. ieškinį atsakovei AB Lietuvos paštas, dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. J. K. prašė panaikinti AB Lietuvos paštas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. P/P231 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto pensijų pristatytojos I. J. K. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą" kaip neteisėtą ir įpareigoti darbdavį grąžinti į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodė, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą, darbdavys nenurodė, koks darbo sutarties ar instrukcijos punktas buvo pažeistas. Įsakyme neminima, kad E. A. atliktu tyrimu, kuriuo nustatyta, kad K. N. ir E. N. išmokų mokėjimo kvitai yra suklastoti, tačiau nenustatyta, kad dokumentą suklastojo ieškovė. Įsakyme be pagrindo nurodoma, kad darbdaviui jau 2013 m. balandžio 3 d. tapo žinoma apie ieškovės neteisėtas aiškiai nusikalstamas veikas, pasisavinant pinigus ir klastojant dokumentus. Ieškovė teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie atliekamą tyrimą ir galimai padaryti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir taip jai nebuvo sudaryta galimybė per protingą terminą teikti pasiaiškinimą dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės I. J. K. 13,74 Lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes raštu pareikalavo, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (b. l. 45). Iš ieškovės raštu pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad ji suprato, dėl kokių konkrečių jos veiksmų yra vykdomas tyrimas, prie 2013-04-11 paaiškinimo pridėtas advokato padėjėjo R. J. surašytas prašymas įrodo, kad ieškovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, remdamasi ja surašė savo 2013-04-11 paaiškinimą (b. l. 47–48).

Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 136 str. 3 d. 2 p. normą, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, nes ieškovės veiksmuose buvo LR DK 235 str. 1 d. nurodyto šiurkštus darbo pareigų pažeidimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nurodyto kito nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, požymių, t. y. atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.1 p. nuostatos, kad darbuotojai privalo dorai ir sąžiningai vykdyti pareigybių nuostatose nustatytas funkcijas ir pareigas, pažeidimo požymių, taip pat teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 238 str. nuostatą, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas.

Taip pat teismas savo iniciatyva pasisakė ir dėl bylos šalių veiksmų, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie E. N. ir K. N. sunkius sveikatos sutrikimus, neįgalumą, gaunamas senatvės pensijas ir neįgalumo pašalpas, išsilavinimo trūkumus (b.l. 49-51, 120-121, 158-160). Teismas ieškovės veiksmus vertino ir kaip užkertančius galimybę atsakovui vykdyti jam valstybės deleguotas funkcijas, įtvirtintas LR Konstitucijos 52 straipsnyje, pagal kurią valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovės elgesys teismo sprendimu buvo vertintas ir kaip užkertantis galimybę atsakovui vykdyti jai deleguotas funkcijas pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio 3 punkto nuostatą, kad Europos Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, taip pat pagal Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 34 straipsnio 1 ir 2 punkto nuostatas, kad Europos Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugą pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles ir praktiką motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, esant išlaikytiniu ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo.

Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškove, kuri netinkamai vykdė darbuotojos pareigas bei naudojosi E. N. ir K. N. sunkiais sveikatos sutrikimais, neįgalumu, išsilavinimo trūkumais, neišmokėdama dalies senatvės pensijų ir neįgalumo pašalpų, yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis bendruosius teisės principus, paremtus Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos socialinio teisingumo ir socialinės paramos vertybėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė I. J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą, kaip neteisėtą ir grąžinti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas, bei grubiai pažeidė procesines teisės normas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba. Ieškovei visiškai nesuprantamas toks teismo vertinimas darbdavio 2013-04-05 raštu pareikalavimo pasiaiškinti (b. l. 45), kuriame darbdavys visiškai nenustato jokio protingo termino pateikti paaiškinimą, o ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jai nebuvo duota galimybė nei paskambinti, nei pasitarti su advokatu, nei duoti paaiškinimą sekančią dieną, o darant akivaizdų spaudimą, melagingai nurodžius, kad gavus E. N. ir K. N. (o ne kito asmens) skundą, su skundu nesupažindinus ir darbdaviui apkaltinus ją sunkaus nusikaltimo padarymu, pareikalavo tuojau pat darbdaviui matant ir dalyvaujant parašyti pasiaiškinimą, kurio pagrindu ir buvo skirta drausminė nuobauda. Teismas rėmėsi darbdavio raštu, kuriuo darbdavys reikalauja darbuotoją raštu pasiaiškinti (b. l. 45), tačiau visiškai klaidingai konstatuoja, jog jis atitinka reikalavimą per protingą laiką teikti pasiaiškinimą, neįvertindamas to, jog nei pačiam rašte nenurodytas terminas per kiek laiko darbuotojas gali toki pasiaiškinimą pateikti ir visiškai nepaneigtos bei nevertintos ieškovės nurodomos aplinkybės kaip ir kokiu būdu buvo iš jos pareikalauta pasiaiškinti raštu, ko pagrindu vėliau buvo priimti ginčijami neteisėti sprendimai.

Teismas neįvertino jog su šiuo advokato padėjėju ji sudarė atstovavimo sutartį tik jau po paaiškinimų darbdaviui davimo, iš karto kai tik darbdaviui davus raštu jo pageidaujamo turinio paaiškinimą, buvo išleista namo ir baigėsi psichologinis darbdavio spaudimas. Taip pat teismas visiškai neįvertino ir kitų labai svarbių aplinkybių, kurių ieškovė dėl negalėjimo naudotis tinkama teisine pagalba negalėjo teismui pateikti teikiant ieškinį ar teisminio nagrinėjimo metu, o būtent, tai, kad su advokato padėjėju R. J. sudaryta atstovavimo sutartis nustojo galioti iškarto surašius ieškinį- nuo 2013 m. birželio 11 dienos, nes šis teisininkas jo paties prašymu Advokatų tarybos sprendimu buvo išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo nuo 2013-06-11 d.

2013-11-05 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė teismui priežastis, dėl ko negali dalyvauti jos advokatas ir prašė teismą priimti patikslintą ieškinį bei atidėti teismo posėdį, kad galėtų dalyvauti jos advokatė ir liudytojai. Tačiau teismas atmetė ieškovės prašymą priimti ieškinį. Be tinkamos advokato pagalbos ieškovė teismui negalėjo suformuluoti savo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat atsisakė atlikti bet kokius veiksmus (net gi prisiekti) kol nebus ar nedalyvaus jos advokatė, tačiau teismas į šiuos ieškovės prašymus neatsižvelgė. Teismas patikrino advokatės užimtumo teismo posėdžiuose informaciją per teismų informacinę sistemą LITEKO, tačiau konstatavo, jog informacija apie advokatės užimtumą kitoje byloje nepasitvirtino (b. l. 156), teismas ieškovės elgesį vertino kaip neatitinkantį LR CPK 42 str. nustatytų pareigų, todėl prašymą dėl ieškovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje atmetė (b. l. 158).

Šalies argumentai

Ieškovė iš esmės sutinka su teismo teiginiais, kad faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Asmuo turi būti kaltinamas padaręs nusikaltimus, kurie vertinami ne tik privatinės, bet ir viešosios teisės požiūriu. Taip pat ieškovė sutinka su teismo teiginiu, kad nors DK 235 str. 2 d. 7 p. nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai būtų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną išvadą, jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko. Šiuo atveju labai svarbu įrodymus vertinti pagal jų surinkimo ir gavimo būdus-baudžiamosios teisės reguliavimo srityje įrodymai turi būti renkami ir fiksuojami tik LR BPK nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso griežtas reglamentavimas leidžia tinkamai ir proporcingai paskirstyti proceso šalių teisių ir pareigų santykį, todėl šiuo atveju apeliantė mano, jog teismas negalėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo subjekto procesiniu konstatavimu apie apskritai bet kokius nusikaltimo požymius, kas šiuo atveju buvo padaryta vertinant Teisės ir administravimo skyriaus specialisto 2013-04-23 tarnybinį pranešimą (b. l. 120-121). Atsakovas ieškovei drausminę nuobaudą paskyrė 2013-05-03 dieną įsakymu, negavęs jokios tinkamos informacijos apie ieškovei LR BPK nustatyta tvarka pareikštus įtarimus, dar daugiau- atsakovas neturėjo pagrindo apskritai daryti tokio pobūdžio prielaidas, nes nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, o pagal atsakovo atstovo Teisės ir administravimo skyriaus specialisto 2013-04-23 tarnybinį pranešimą (b. l. 120-121) nurodomoms veikoms kaltinama ieškovė kaip padariusi galimai nusikalstamas veikas pagal LR 300 str. 1 d., 183 str. 1 d. požymius apskritai nei nuobaudos skyrimo dieną, nei iki šios dienos nėra ir nebuvo tiriami. Jau paskyrus drausminį nuobaudą ieškovei atsakovas 2013-05-08 gautu ikiteisminio tyrimo institucijos raštu buvo informuotas, kad pradėtas tyrimas pagal LR B K 182 str. 1 d., kur nenurodyta ar kam nors yra pareikšti įtarimai minėtame tyrime, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad šiuo atveju konstatuojant šiurkštų darbo drausmės pažeidimą darbdavys, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovės procesinį teisinį ryšį su ikiteisminio tyrimo institucijos tyrimais iki drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo.

Atsiliepimas

Atsakovė AB Lietuvos paštas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės I. J. K. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės I. J. K. atsakovo AB Lietuvos pašto naudai visas atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

Atsiliepimas į Apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, jog Kazys ir E. N. jokio skundo nerašė ir skundas gautas nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kazio ir E. N. giminaitė L. M. G. 2013-03-26 žodžiu kreipėsi į atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkę N. S. prašydama jos išsiaiškinti pensijų ir kitų išmokų išmokėjimo Kaziui ir E. N. aplinkybes. Tai, jog nagrinėjamu atveju j atsakovą buvo kreiptasi žodžiu ir per atstovę, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi atsakovas privalo reaguoti j bet kokia forma (t. y. žodžiu, raštu) ir bet kurio suinteresuoto asmens ar jo atstovo pareikštus skundus ar kitas pastabas dėl jo teikiamų paslaugų. 2013-04-05 rašte, kuriuo buvo pareikalauta ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą, buvo nurodyta žodžiu gauto skundo (pranešimo) esmė bei pareikalauta ieškovės raštu dėl to pasiaiškinti, ką ieškovė, kaip matyti iš bylos duomenų, ir padarė.

Atsakovas pagal DK nuostatas neturi pareigos užtikrinti advokato dalyvavimo darbuotojui pasiaiškinant dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė nuo 2013-04-05 naudojosi advokato padėjėjo „teisinėmis paslaugomis“ ir realiai realizavo savo nusikalstamą sumanymą dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo užglaistymo.

Šalies argumentai

Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog 2013-04-05 pasiaiškinimo turinį jai neva diktavo pats darbdavys. Iš byloje esančių duomenų, atsakovo atlikto drausmės pažeidimo tyrimo metu buvo vertinamos abiejuose (t. y. 2013-04-05 ir 2013-04-11) ieškovės paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, o surašydama antrąjį 2013-04-11 paaiškinimą ieškovė jau naudojosi „kvalifikuota“ advokato padėjėjo teisine pagalba bei papildomai nurodė kitas, jos nuomone, atsakovo atliekamam tyrimui svarbias aplinkybes.

Ieškovė Apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje visiškai nepaneigtos bei nevertintos ieškovės nurodomos aplinkybės, kaip ir kokiu būdu iš jos buvo pareikalauta pasiaiškinti raštu. Ieškovė abiejų teismo posėdžių metu nurodė, jog be advokato ji nekalbės, nors teismas ją informavo, kad jai užtenka papasakoti tik jai žinomas faktines bylos aplinkybes. Tokį ieškovės procesinį elgesį pirmosios instancijos teismas atitinkamai ir įvertino, todėl ieškovės kaltinimai šio teismo atžvilgiu dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo yra visiškai nepagrįsti ir nekorektiški.

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju R. J. sudarė jau po 2013-04-05 paaiškinimo pateikimo. Aplinkybė, kuriuo paros metu ieškovė sudarė 2013-04-05 atstovavimo sutartį su advokato padėjėju R. J. (ar kada ją nutraukė), šioje byloje neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės ir pirmosios instancijos teismo priimto Sprendimo išvadų neįtakoja.

Ieškovės teigimu, jos teisė į teisinį atstovavimą buvo pažeista ne tik surašant 2013-04-05 pasiaiškinimą, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, su kuo sutikti taip pat nėra pagrindo. ieškovė 2013-10-08 parengiamajame teismo posėdyje tik žodžiu pareiškė, kad ją atstovaus kita advokatė, tačiau atstovavimo ar teisinių paslaugų sutarties ieškovė teismui nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė teismui ir įrodymų, kurie patvirtintų svarbias naujos atstovės nedalyvavimo 2013- 10-08 parengiamajame teismo posėdyje priežastis. Ieškovė akivaizdžiai nesirūpino greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, siekė vilkinti jos pačios inicijuotą bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalino tokius neteisėtus ieškovės veiksmus.

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, jog be tinkamos advokato pagalbos ji teismui negalėjo suformuluoti savo pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovė teigia, kad abiejų teismo posėdžių metu jau turėjo atstovę, todėl galėjo iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos suformuluoti savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo. Taikos sutarties sudarymo galimybės šioje byloje apskritai nebuvo ir iki šiol nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, kadangi ieškovė buvo praleidusi CPK 141 str. 1 d. nustatytą terminą.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismui tariamai neužtikrinus jos teisės į tinkamą teisinį atstovavimą buvo padarytas grubus procesinės teisės pažeidimas, kas, anot ieškovės, yra pagrindas pripažinti šio teismo priimtą sprendimą neteisėtu. Teismas ėmėsi priemonių, kad ši darbo byla ieškovės iniciatyva nebūtų vilkinama, ir jog nebūtų pažeistas darbo bylų operatyvaus išnagrinėjimo principas. Pati ieškovė nepasirūpino atstovavimu

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė antroje Apeliacinio skundo dalyje taip pat išreiškia savo nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo subjekto nustatytais duomenimis apie ieškovės veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Tokia ieškovės nuomonė akivaizdžiai prieštarauja tiek DK 235 str. 2 d. 7 p. normai, tiek ir kasacinės instancijos teismo formuojamai šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikai.

Ieškovės atžvilgiu atlikto tyrimo metu gauti duomenys leido atsakovui daryti išvadą, kad ieškovė savo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais apgaulingu svetimo turto įgijimu, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodytą DK 235 str. 2 d. 7 p. ir 11 p., dėl ko ieškovė buvo teisėtai ir pagrįstai atleista iš darbo pas atsakovą remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. ir 11 p., 237 str. 1 d. 3 p. nuostatomis. Tuo tarpu šiam ginčui neaktualus ieškovės baudžiamosios atsakomybės klausimas BPK nustatyta tvarka buvo perduotas spręsti ikiteisminio tyrimo subjektui, kuris atsakovo pranešimo pagrindu, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės atžvilgiu 2013-05-02 pradėjo ikiteisminį tyrimą ir jį atlieka iki šiol (Atsiliepimo pateikimo dienai atliekama rašysenos ekspertizė). Visos šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia ieškovės teiginius, jog pats atsakovas ir jo įgalioti administracijos darbuotojai negalėjo patys įvertinti, ar ieškovė įvykdė DK 235 str. 2 d. 7 p. ir 11 p. nurodytas veikas, sudarančias pagrindą atleisti ieškovę iš darbo AB Lietuvos pašte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog 2004-09-24 tarp ieškovės I. J. K. ir atsakovo AB Lietuvos pašto buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1548/8546, kurios pagrindu ieškovė nuo 2004-50-01 dirbo pas atsakovą pensijų pristatytojos pareigose (1 t. b. l. 36-42). 2013-04-03 Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkė N. S. tarnybiniu pranešimu pranešė savo vadovui T. D., kad 2013-03-26 pensininkų Kazio ir E. N. vardu į ją kreipėsi L. M. G., kuri nurodė, kad ieškovė, pristatydama šiems asmenims pensijas į namus, kiekvieną mėnesį pradedant 2012 metais ir baigiant 2013 metų kovo mėnesiu, nesumokėdavo pensininkams po 658,33 Lt. (1 t. b.l. 43-44). Atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. 2013-04-05 raštu pareikalavo ieškovės pateikti raštišką pasiaiškinimą (1 t. b. l. 45). Ieškovė savo 2013-04-05 pasiaiškinime nurodė, kad mokėdama pinigus Kaziui ir E. N., ji pati už juos pasirašydavo, bet pinigus E. N. paduodavo abiejų, kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo (1 t. b. l. 46). 2013-04-11 ieškovė Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovui T. D. pateikė dar vieną 2013-04-11 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad K. ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji išmokėdavusi tokias, kokios būdavo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų šakneles ji pateikdavo pasirašyti patiems išmokų gavėjams (t.y. K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasirašydavo tik už grąžintas mokėjimo kvitų šakneles registracijos žurnale (1 t. b. l. 47). E. N. pasirašytame ir K. N. vardu jo giminaitės L. M. G. pasirašytame 2013-04-18 paaiškinime nurodoma, jog, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensiją į namus pristatydavo K., visus 2012 metus kiekvieną mėnesį į namus ateidavo ieškovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro išmokų išmokėjimo kvitus, ant kurio vieno būdavo užrašyta bendra abiems išmokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti, nes ieškovė tiesiog padėdavo išmokų išmokėjimo kvitus, ant jų viršaus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasišalindavo ant išmokų išmokėjimo kvitų neduodama pasirašyti nei E. N., nei jos vyrui. Tokiu būdu pensijas ieškovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas ją atvažiavo giminaitė iš Olandijos L. M. G., kuri peržiūrėjo jos su vyru išmokų išmokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieškovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensiją, tokiu būdu bendrai ieškovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt (1 t. b. l 49-51). Prie pareiškimo buvo pridėti pensijų išmokų kvitai, kuriuose surašytos ieškovės ranka išmokamos sumos, kvitai be parašų (1 t. b.l. 52-61). 2013-04-29 tarnybiniu pranešimu atsakovo Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. pasiūlė skirti ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo (1 t. b. l. 125). 2013-05-03 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P/P-231, su kuriuo ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2013-05-10 1 t. (b. l. 10-11). 2013-06-10 ieškiniu ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama teismo panaikinti 2013-05-03 atsakovo įsakymą bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (1 t. b. l. 3-9).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, teismo sprendimas buvo grindžiamas tais motyvais, jog atsakovas nepažeidė įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, tinkamai taikė LR DK nuostatas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, paskirtoji atsakovo nuobauda teismo vertinimu atitiko nusižengimo sunkumą.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog bylą nagrinėjant teismo posėdyje apylinkės teisme, ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti atstovo teisininko pagalba, taip pat apeliantė mano, jog darbdavys netinkamai pareikalavo iš jos pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, nes nenustatė protingo termino pasiaiškinimui pateikti, taip pat jog teismas negalėjo remtis ne ikiteisminio tyrimo subjekto atliktu procesiniu konstatavimu apie padaryto ieškovės nusikaltimo požymius, teigia, kad atsakovas ieškovei drausminę nuobaudą paskyrė 2013-05-03 dieną įsakymu, negavęs jokios tinkamos informacijos apie ieškovei LR BPK nustatyta tvarka pareikštus įtarimus.

Teisėjų kolegija nustatė, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme 2013 10 08 parengiamojo teismo posėdžio metu ir 2013 11 05 teismo posėdžio metu ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji buvo sudariusi sutartį su teisininku ar advokatu dėl ieškovės atstovavimo bylą nagrinėjant teismo posėdyje (1 t. b. l. 148-150, 157-162). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovei buvo nesuteikta galimybė pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės teisė būti išklausytai, jos teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, pagal apeliantės K. pareikštą apeliaciniame skunde prašymą, vyko žodinio proceso tvarka (2 t. b. l. 24), jog apeliantės skunde nurodomai jos atstovei advokatei S. D. buvo išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (2 t. b. l. 25), tačiau jos įvardyta atstovė advokatė ir pati ieškovė į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme neatvyko, ieškovė sudarytos su ja nurodomos advokatės atstovavimo sutarties Kauno apygardos teismui nepateikė, paskirto 2014 03 25 d. teismo posėdžio atidėti nei ji nei nurodoma atstovė neprašė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo sudarytos faktinės prielaidos ir galimybė naudotis teisine pagalba, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog prieš skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys netinkamai vykdė pareigą pareikalauti iš jos pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas teisingai nustatė, jog ieškovė darbdaviui pateikė net du paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo: 2013-04-05 pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasirašydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų (1 t. b.l. 46) ir 2013-04-11 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Kaziui ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji išmokėdavusi tokias, kokios būdavo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų šakneles ji pateikdavo pasirašyti patiems išmokų gavėjams (1 t. b.l. 47). Teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nustatė, jog ieškovė iš pasiaiškinimų turinio suprato, dėl kokių konkrečių jos veiksmų yra vykdomas tyrimas, nes ieškovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, remdamasi ja surašė savo 2013-04-11 paaiškinimą (1 t. b. l. 47-48).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apylinkės teismo sprendimo išvadų pagrįstumo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė yra šiurkščiai pažeidusi darbo pareigas ir jos veiksmai atitinka LR DK 235 straipsnyje apibūdinamas veikas, jog to pagrindu atsakovas pagrįstai atleido ją iš darbo LR DK 136 str. 3 dalies 2 punkto pagrindu, pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas AB Lietuvos paštas 2013 05 03 įsakymu (1 t. b .l. 10, 11) konstatavo, jog ieškovė padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, numatytus LR DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y. klastojo pensijų išmokėjimo kvitus ir neišmokėdama 658, 33 lt dydžio dalies pensijos K. N. ir E. N., padarė veiką, turinčią turto pasisavinimo požymių, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose formuojama tokia praktika, pagal kurią atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos.

Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė atliko veiksmus turinčius turto pasisavinimo požymių, šią išvadą grindė tomis nustatytomis aplinkybėmis, jog pensijų gavėjams N. neduodavo pasirašyti pensijų išmokėjimo dokumentuose, pati pasirašydavo už juos, teismas šias išvadas padarė vadovaudamasis byloje pateiktais išmokų išmokėjimo kvitais, ant kurių vietoj pinigų gavėjų parašų yra tik ieškovės ranka parašytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. išmokėdavo (1 t. b. l. 52-61), taip pat 2013-04-18 atsakovo gautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raštu, kartu su pridėtais K. N. ir E. N. išmokų išmokėjimo kvitų kopijomis (1 t. b. l. 62-92), taip pat 2013-04-22 atsakovo gautu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raštu, kartu su pridėtais K. N. išmokų išmokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis (1 t. b. l. 93-119), taip pat teismas sprendė, kad ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. N. ir L. M. G. parodymai patvirtina byloje surinktų įrodymų visumą, kuri leidžia teismui spręsti dėl padaryto nusižengimo buvimo.

Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime taip pat konstatavo, jog ieškovė nusižengė ir darbdavio nustatytai specialiu aktu darbo tvarkai, taip pažeidė atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.1 p. nuostatas (1 t. b. l. 125-139), kurios įpareigoja darbuotoją dorai ir sąžiningai vykdyti pareigybių nuostatose nustatytas funkcijas ir pareigas. Teismas vertino, kad įrodymų visuma suformavo teismo įsitikinimą, kad Ieškovė netinkamai vykdė darbuotojos pareigas, nes naudojosi E. N. ir K. N. sunkiais sveikatos sutrikimais, jų neįgalumu, išsilavinimo trūkumais, neišmokėdama dalies senatvės pensijų ir neįgalumo pašalpų, pažeidė darbdaviui valstybės deleguotą prievolę tinkamai teikti socialinę paramą ją gaunantiems asmenims.

Teisėjų kolegija, nekartodama apylinkės teismo sprendimo motyvų, su ieškovės veiksmų vertinimu ir teismo išvadomis sutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. K. atliekančiai jai priskirtas pareigas išmokėti pensijas sunkiai sergantiems, neįgaliems asmenims, keliami didesni atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, o darbdaviui nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, buvo pagrindas nepasitikėti darbuotoja ir nurodomais pagrindas nutraukti darbo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog taikytos drausminė priemonės atitiko padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas