- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-314-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01441-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-314-544/2021
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-360-356/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo L. B. 317,52 Eur negrąžintą kreditą, 86,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 77,47 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.), 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. B. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 317,52 Eur negrąžintą kreditą, 86,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 77,47 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 2 d.) iki patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 31 d.), 65 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (317,52 Eur) nuo patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (496,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas 2019 m. liepos 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 400 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet ir sumokėti 324,08 Eur palūkanas bei 72 Eur sutarties administravimo mokestį, mokėdamas kasmėnesines įmokas pagal mokėjimo grafiką. Sutarties sudarymo dieną kreditas buvo pervestas į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus nereagavo, todėl 2020 m. liepos 2 d. buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą, o 2020 m. liepos 17 d. jam buvo pranešta apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. Tarp pradinės kreditorės UAB BnP Finance ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei sutarties 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 7 pagrindu. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas.
5. Teismas konstatavo, kad pirminė kreditorė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – atsakovui suteikė paskolą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir kitų privalomų mokėti sumų nesumokėjo. Tokiu būdu yra pagrindas nustatyti esant visas keturias atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis)). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 317,52 Eur negrąžintą kredito dalį, 86,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas nurodė, kad, atsakovui tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių – kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Todėl teismas reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo laikė pagrįstu ir priteisė iš atsakovo ieškovei 77,47 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 2 d.) iki patikslinto ieškinio parengimo datos (2020 m. gruodžio 31), taikant 65 procentų dydžio metinių palūkanų normą ((317,52 Eur negrąžinta kredito dalis x 65 procentai / 365 dienų per metus) x 151 diena), bei 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (317,52 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.).
7. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą aktualią praktiką ir 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos apžvalgą, vertino, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 65 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių dalį dėl 65 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo L. B. 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (317,52 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantė patyrė nuostolių. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
10. Teigia, jog, teismui konstatavus, kad atsakovas po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
11. Tvirtina, jog ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.
12. Mano, kad toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių).
13. Apeliantė dėsto ieškinyje aptartą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodą ir terminus. Nurodo, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos, nes atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Pažymi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmetamas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. atsakovas L. B. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 400 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą – 324,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65 procentai) ir 72 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2021 m. liepos 1 d. Nustatyta, kad atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Pradinė kreditorė 2020 m. liepos 17 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei VKĮ 19 straipsniu, nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešė, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 65 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju jos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją, kurios, nutraukus sutartį, negali būti skaičiuojamos. Apeliantės manymu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir po sutarties termino pasibaigimo.
19. Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).
20. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).
21. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
22. Pažymėtina, jog pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 20-22 punktuose nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės, nes kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, skaičiuotinus už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodydama, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą, ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą 317,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydžio, nors būtent jai, kaip minėta, ir kilo procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę pagal kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus (CPK 12, 176, 177, 185 straipsniai). Sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma, nors ir gali būti laikoma vienu iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydį, tačiau pati viena nėra pakankama tokių nuostolių dydžiui nustatyti. Todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
26. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.