- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-77-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17953-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Petras Butkevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo D. K. atstovaujamo advokato Petro Butkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-183-454/2015 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovo D. K. 479,02 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01, 2850,00 Lt už auditoriaus paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 174-180). Nurodė, kad atsakovas D. K. yra buto savininkas ir daugiabučio bendrijos narys. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti proporcingai savo daliai išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovas reguliariai mokesčių nemokėjo, todėl ieškovė turėjo sumokėti paslaugų tiekėjams delspinigius. Atsakovo įsiskolinimui paskaičiuoti buvo samdomas auditas, kelionės išlaidos, dokumentų kopijavimo paslaugos.
Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 118-119; T.2, b.l. 29, 82). Nurodė, kad 703,30 Lt skola už komunalines paslaugas buvo apskaičiuota 2014 m. birželio mėnesio pabaigai ir 2014-10-27 ji yra apmokėta. Ieškovė nėra pelno siekiantis juridinis asmuo ir pagrindinis jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o bendrosios dalinės nuosavybės objektų ir bendrijos narių poreikių tenkinimas, todėl ieškovė negali reikalauti palūkanų už naudojimąsi pinigais. Ieškovės patiriami nuostoliai dėl to, jog atsakovas vėlavo atsiskaityti už komunalines paslaugas, buvo nuolat atlyginami jam kas mėnesį skaičiuojant delspinigius už susidariusią skolą, kurie ieškovei jau yra sumokėti. Palūkanų priteisimu atsakovui būtų taikoma dviguba atsakomybė. Ieškovė ir atsakovas 2013 m. sausio 21 d. pasirašė sutartį, kuria buvo suderinta skola bei nustatytas skolos gražinimo grafikas. Skola buvo susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio. Atsakovas įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Sutartyje ieškovė nereiškė reikalavimų dėl palūkanų sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. K. ieškovei 138,73 Eur palūkanų, 79,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui D. K. 778,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (T.3, b.l. 35-37). Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas 703,30 Lt skolą apmokėjo, ginčo tarp šalių nėra. Skola buvo už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2014-04-01. Ieškovas su atsakovu buvo susitarę dėl skolos mokėjimo dalimis. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 138,73 Eur (479,02Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Faktas, kad kreditorius patyrė minimalius nuostolius yra preziumuojamas, t.y. minimalūs kreditoriaus nuostoliai iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 str. 1d.). Todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 138,73 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai - iš atsakovo ieškovės naudai – 4,16 Eur žyminį mokestį ir 75,30 Eur už teisines paslaugas, o iš ieškovės atsakovo naudai – 778,99 Eur už teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
Šalies argumentai
Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai (T.3, b.l. 53-61). Nurodė, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti 825,42 Eur už auditoriaus paslaugas, 90,30 Eur benzino išlaidas ir 28,15 Eur už dokumentų kopijavimo paslaugas. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta šį ieškovės reikalavimą, tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 265 straipsnio 2 dalies, 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės prašymo jai priteisti 289,62 Eur sumą už advokato paslaugas nors byloje buvo pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Tuo teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 265 straipsnio 2 dalies, 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tuo tarpu iš ieškovės atsakovui priteistos išlaidos už teisines paslaugas neatitinka Teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8 punkto nuostatų. Teismo posėdis 2015-07-29 vyko 1 min., todėl už tai teismo priteista 242,00 Eur suma prieštarauja protingumo principui.
Atsakovas D. K. apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai (T.3, b.l. 40-43). Nurodė, jog teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir palūkanas iš atsakovo priteisė nepagrįstai. Atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 398,69 Eur delspinigius. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, teismas palūkanų sumą turėjo įskaityti į jau sumokėtų delspinigių sumą ir reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti, kadangi sumokėti delspinigiai viršija prašomų priteisti palūkanų sumą. Šiuo atveju taikydamas atsakovo atžvilgiu dvigubą atsakomybę, teismas pažeidė imperatyvias CK normas dėl nuostolių priteisimo. Teismas visiškai neįvertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas delspinigius sumokėjo du kartus. Atsakovas, apmokėdamas skolą, sumokėjo ir dalį - 7,11 Eur prašytų priteisti delspinigių. Reikalavimas dėl likusios 211,24 Eur sumos priteisimo buvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovui sumokėjus delspinigius, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo už tą patį laikotarpį prašė priteisti ne delspinigius, o palūkanas. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovė ir atsakovas 2013 m. sausio 21 d. sutartimi suderino skolos, susidariusios nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio, grąžinimo grafiką bei sąlygas, tačiau joje ieškovė nekėlė atsakovui jokių reikalavimų dėl palūkanų sumokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo pripažinti, kad atsakovo apeliacinis skundas yra su trūkumais, todėl nenagrinėtinas teisme; nusprendus, kad atsakovo apeliacinis skundas yra paduotas be trūkumų, – apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo už advokato paslaugas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (T.3, b.l. 80-87). Nurodė, kad atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl turi mokėti palūkanas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01 sumokėjo delspinigius. Be to, prie atsakovo apeliacinio skundo nėra pridėta įrodymų, kad atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl apeliacinis skundas yra su trūkumais ir jis negalėjo būti priimtas.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. K., atstovaujamas advokato Petro Butkevičiaus, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 75-78). Nurodė, kad ieškovės apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų. Iš jo apeliacinio skundo visiškai neaišku, kokią sprendimo dalį ir dėl kokių priežasčių ieškovas ginčija, todėl atsakovas negali pateikti atsikirtimų. Nors teismas išsamiai nepasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeisti CPK 270 straipsnio reikalavimai, kadangi sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra pasisakyta dėl akivaizdžiai nepagrįstų ir teisiškai nereikšmingų ieškovės reikalavimų. Visiškai nesuprantamas ieškovės reikalavimas sumažinti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas iki rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, kadangi atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos net nesiekia nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas D. K. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys (T.1, b.l. 13; T.2, b.l. 139). Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ kreipdamasi į teismą ieškinyje prašė priteisti ieškovei iš atsakovo D. K. 703,30 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių, 816,93 Lt delspinigių (T.1, b.l. 3-9), ir nurodė, jog atsakovo skola bendrijai susidarė per laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2014-04-01. Atsakovas iki 2014-10-27 sumokėjo bendrijai skolą už komunalinius mokesčius ir 24,55 Lt delspinigių paskaičiuotų už šešis mėnesius, t.y. nuo 2014 m. kovo mėn. (T.2, b.l. 149-151, 153-161).
Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo D. K. priteisti 825,42 Eur už auditoriaus paslaugas 90,30 Eur benzino išlaidas, 28,15 Eur dokumentų kopijavimo išlaidų; priteisti 138,73 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė prašė iš atsakovo D. K. priteisti 138,73 Eur (479,02 Lt) palūkanų priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01 (T.2, b.l. 181), nurodydama, jog tiek išlaidos už auditoriaus paslaugas, benzino, dokumentų kopijavimo išlaidos, tiek ir prašomos priteisti palūkanos yra ieškovės patirti nuostoliai.
Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų. Apelianto D. K. nuomone, palūkanos ieškovei priteistos nepagrįstai, nes skola ir delspinigiai yra sumokėti, o priteisiant ir palūkanas atsakovo atžvilgiu buvo taikoma dviguba civilinė atsakomybė.
CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog iš dalies tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo ir nurodyta, kad kitoje dalyje ieškinys atmetamas. Tačiau teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra teismo argumentų dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovo D. K. priteisti 825,42 Eur už auditoriaus paslaugas 90,30 Eur benzino išlaidas, 28,15 Eur dokumentų kopijavimo išlaidų; priteisti 138,73 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisminio nagrinėjimo ribas ir sprendime pasisakė ne dėl visų pareikštų reikalavimų, kas leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 7 p.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliantas D. K. nurodo, jog teismas negalėjo taikyti dvigubos atsakomybės, nes per nurodytą laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-04-01 jis yra sumokėjęs 398,69 Eur delspinigių. Iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovo įsiskolinimas per nurodytą laikotarpį sudarė 730,30, Lt. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – 2013-01-21 sutarties dėl skolos matyti, jog atsakovo atstovė įsipareigojo iki 2013 m. spalio 25 d. sumokėti 4.038,46 Lt skolos bendrijai (T.2, b.l. 152), o iš mokėjimo nurodymų matyti, jog atsakovas D. K. yra sumokėjęs 4.500,92 Lt (T.2, b.l. 153-161). Po ieškinio pareiškimo atsakovas sumokėjo 987,08 Lt sumą (T.2, b.l. 149-151). Iš pateiktų mokesčių paskaičiavimų matyti, jog į priskaičiuotinas mokėti sumas buvo įtrauktos ir delspinigių sumos (T.3, b.l. 14-17).
Įstatymas numato dvejopas palūkanas – kompensacinio pobūdžio už paskolos sutartyje numatyto termino pažeidimą (CK 6.874 str.) ir CK 6.872 straipsnyje numatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma. Sutiktina su apelianto argumentu, jog netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 str. 1 d.; 6.258 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, jas laikė kompensacinėmis, kurios dengia minimalius kreditoriaus nuostolius, tačiau visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar į atsakovui priskaičiuotą skolą buvo įskaičiuojami delspinigiai, ir ar atsakovas juos yra sumokėjęs ir kokio dydžio, ar ta delspinigių suma, jei buvo sumokėta, nebuvo įskaičiuota į prašomą priteisti palūkanų sumą ir dėl to sprendime nepasisakė.
Be to, kaip jau minėta, sprendime nėra teismo argumentų dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovo D. K. 825,42 Eur už auditoriaus paslaugas 90,30 Eur benzino išlaidas, 28,15 Eur dokumentų kopijavimo išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nes reikalavimas atsakovei dėl 138,73 Eur palūkanų priteisimo, taip pat yra grindžiamas nuostolių atlyginimo institutu. Nustačius tokias aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinius skundus patenkinus iš dalies ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.