- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1416-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01392-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- L. J., R. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-950/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. S. ir L. J. dėl nuostolių priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos atlyginimo, solidariosios atsakomybės taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 4 301,91 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. dėl atsakovo R. S., kuris vairavo atsakovei L. J. priklausantį automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, „S. I. AS“ Lietuvos filialas, remdamasis su Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuru sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 12 nuostatomis, atliko žalos reguliavimo procedūras ir automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui išmokėjo 4 301,91 Eur dydžio išmoką. Nurodyto dydžio sumą „S. I. AS“ Lietuvos filialui vėliau kompensavo ieškovas. Kadangi eismo įvykio metu automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos atlyginimo sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo - atsakovas R. S., ir pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdęs asmuo - atsakovė L. J.. Ieškovas kreipėsi į atsakovus su reikalavimu gera valia atlyginti padarytus nuotolius, tačiau atsakovai to nepadarė.
Atsiliepimas
A. L. J. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl padarytos žalos ji yra neatsakinga, nes jokios kaltės jos veiksmuose nėra. Atsakovas R. S. yra jos kaimynas, jį pasikvietė pataisyti ką tik nupirktą automobilį, niekur važiuoti jam neleido. Be jos žinios ir leidimo R. S. paėmė automobilį, išvažiavo ir padarė autoįvykį. Todėl automobilio valdymą prarado prieš savo valią. Automobilį buvo įsigijusi tik įvykio išvakarėse, nespėjo sudaryti privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutarties.
A. R. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašoma priteisti žala atsirado būtent dėl 2014 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: solidariai priteisė iš atsakovų R. S. ir L. J. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 4 301,91 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 72,56 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš kiekvieno atsakovo valstybei po 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovė L. J., 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsigijusi automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraudė, o atsakovas R. S., vairuodamas nurodytą transporto priemonę 2014 m. rugpjūčio 15 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyto automobilio savininkui ieškovas atlygino per eismo įvykį padarytą žalą Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remdamasis tuo teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo solidariai iš abiejų atsakovų (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. J. pati pasikvietė atsakovą R. S., kad šis suremontuotų jos įsigytą automobilį. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti automobilyje, nes, kaip nurodė pati atsakovė, neužvedus automobilio jo nebuvo galima remontuoti. A. L. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo R. S. apie tai, jog automobilis nėra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįspėjo. A. L. J. visiškai neprižiūrėjo ir nekontroliavo, kaip atsakovas R. S. remontuoja jos automobilį - ji išėjo į parduotuvę ir atsakovą paliko vieną. Šiuo atveju akivaizdu, kad nors atsakovė L. J. ir nedavė tiesioginio leidimo atsakovui R. S. važiuoti jos automobiliu, tačiau ji sąmoningai, elgdamasi nerūpestingai ir neatsakingai, sudarė visas sąlygas atsakovui netrukdomam pasinaudoti jos automobiliu - perdavė jam automobilio užvedimo raktelius, paliko atsakovą vieną, remonto eigos nestebėjo. Teismas sprendė, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė L. J. automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdymą prarado dėl atsakovo R. S. neteisėtų veiksmų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė L. J. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės kaltės nėra, teismas neobjektyviai įvertino atsakovės atsakomybės individualizavimui reikšmingus faktus. Tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui padarytos žalos nebuvo jokio tiesioginio priežastinio ryšio, kaltės.
Teismui taikius solidariosios atsakomybės principą, atsakovei gali tekti visiškai atlyginti atsakovo R. S. veiksmais padarytą žalą, jeigu pastarojo turtinė padėtis būtų tokia, jog vykdymo procese iš jo nebūtų galimas išieškojimas, nors reali žala buvo padaryta būtent tik atsakovo veiksmais.
Atsakovė neturėjo pareigos įspėti atsakovo R. S. apie tai, kad automobilis nėra apdraustas, nes jį pasikvietė tik suremontuoti automobilį, o ne važiuoti, tuo labiau, kad atsakovas net neturi vairuotojo pažymėjimo. Todėl negalėjo net numanyti, kad jis kažkur važiuos atsakovės įsigytu automobiliu. Automobilį atsakovė buvo įsigijusi iš vakaro, prieš įvykį, gyvena atokiame kaime, neturi kompiuterio, todėl nespėjo apdrausti automobilio. Teismas dėl šių aplinkybių spręsdamas dėl solidariosios atsakomybės nepasisakė.
A. R. S. sutiko jo veiksmais padarytą žalą atlyginti vienas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliantė nebuvo apdraudusi jai priklausančios transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šiais veiksmais (neveikimu) pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus. Transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol ji yra įregistruota. Vien tik fakto, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, buvo neapdrausta, pakanka reikalauti atsakomybės iš savininko, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Neturi reikšmės, ar transporto priemonė buvo užvaldyta teisėtai, ar neteisėtai, kai žalą atlygino Transporto priemonių draudikų biuras. Teisėto ar neteisėto užvaldymo faktas būtų reikšmingas, jeigu žalą atlygintų draudikas, su kuriuo būtų buvusi sudaryta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Šiuo atveju tokios sutarties nebuvo. Apeliantė painioja draudiką ir Transporto priemonių draudikų biurą.
Vienintelis atvejis, kai transporto priemonės savininkas galėtų būti laikomas neatsakingu už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą - jeigu apdraustos transporto priemonės valdymą prarado ne dėl savo kaltės, ėmėsi aktyvių veiksmų užfiksuoti neteisėtą užvaldymą ir susigrąžinti valdymą, tačiau jam dar nespėjus susigrąžinti valdymo, pasibaigė draudiminė apsauga ir įvyko eismo įvykis, padaręs žalos.
Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė sudarė galimybę (leido) neapdrausta transporto priemone pasinaudoti (tiek teisėtai, tiek neteisėtai) kitiems asmenims, tuo sukurdama teisines pasekmes ir teisinį pagrindą taikyti solidariąją atsakomybę. Apeliantės elgesys neatitiko iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, kad jis netaptų lengvai prieinamas kitiems asmenims.
Jeigu apeliantės skundas būtų patenkintas - būtų formuojama ydinga praktika, skatinanti nevykdyti imperatyvios įstatymo nuostatos drausti visus automobilius, pasiteisinant tariamu transporto priemonės nenaudojimu, o įvykus eismo įvykiui vengti atsakomybės apeliuojant į tariamai neteisėtą užvaldymą.
Apeliantės atleidimas nuo atsakomybės apsunkintų ieškovo galimybes susigrąžinti išmokėtas sumas į Biuro iždą, o Biuro iždo mažėjimas gali sąlygoti draudimo įmokų didėjimą visiems sąžiningai besidraudžiantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareigą drausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Ieškovė nupirko automobilį F. M. 2014 m. rugpjūčio 14 d., todėl jai teko pareiga sudaryti draudimo sutartį. Eismo įvykis įvyko 2014 m. rugpjūčio 15 d. automobilį vairuojant atsakovui R. S., kuris taip pat nesudarė privalomojo atsakomybės draudimo sutarties.
Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šie asmenys Draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš eismo įvykio kaltininko (atsakovo R. S.) ir transporto priemonės savininko (atsakovės L. J.) atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.
Atmestini atsakovės argumentai ir pritartina ieškovo argumentams dėl leidimo ar neleidimo vairuoti automobilį, kadangi ieškinys atsakovės atžvilgiu yra patenkintas tuo pagrindu, kad nebuvo sudaryta draudimo sutartis. Šiuo atveju leidimas arba neleidimas vairuoti neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą. Atsakovės L. J. atsakomybė atsirado dėl jos neveikimo, tai yra, kad atsakovė nesudarė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties transporto priemonei, kuria buvo pradėta naudotis.
Atsakovo R. S. kaltę dėl eismo įvykio įrodo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-628-548/2014, išnagrinėta Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, kurioje 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nustatyta, kad atsakovas R. S. automobilį F. M. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę.
Padarytos žalos dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais: transporto priemonės apžiūros aktu, vertinimo ataskaita, žalos sąmata, fotonuotraukomis. Atsakovai nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė, kad žalos dydis paskaičiuotas netinkamai.
Vien tik atsakovo sutikimas vienam atlyginti padarytą žalą nepaneigia ieškovo teisės reikalauti solidaraus žalos atlyginimo anksčiau paminėtais motyvais.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo netenkinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.