- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- II-776-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01994-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, N. R., ir jos atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. R. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 14-ANR_N-1919-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1919-2021 (toliau – institucijos nutarimas) N. R. buvo pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, 488 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu N. R. teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1919-2021 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja jai nedalyvaujant, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo jos administracinio nusižengimo bylą ir vadovaudamasi ANK 38 straipsniu, paskyrė jai galutinę administracinę nuobaudą - 60 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (ANK 616 straipsnio 1 dalis). Nutarime nurodyta, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau nustatytu laiku neatvyko, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Ji skundžiamą 2021 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 14-ANR_ N-1919-2021 gavo elektroniniu paštu 2021 m. spalio 5 d. 16.21 val., apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo pranešta. Su skundžiamu nutarimu nesutinka. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju yra nubausta akivaizdžiai nepagrįstai, kadangi nebuvo išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe, o padarytos išvados dėl administracinių nusižengimų, jos kaltumo, jai paskirtos nuobaudos bei kitų skundžiamame nutarime sprendžiamų klausimų nėra pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju nei vyresnysis tyrėjas N. R., 2021 m. rugsėjo 8 d. surašęs jai protokolą, nei vyriausioji tyrėja A. N., 2021 m. spalio 5 d. priėmusi jos atžvilgiu skundžiamą nutarimą, nesilaikė ANK 609, 616, 617 straipsnių nuostatų, todėl buvo pažeistos jos teisės. Dėl to 2021 m. spalio 5 d. priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas. Protokole turi būti tiksliai suformuluotas kaltinimas, t. y. tiksliai išreikšta kaltinimo organų pozicija: kada, kokios ir kaip (kokiu būdu) padalyti administraciniai nusižengimai, inkriminuojami pažeidėjui, ir kaip jie kvalifikuojami, esant nekonkrečiam kaltinimui, t. y. nenurodant kaltinimo apimties, konkrečių pažeidėjo veiksmų ir jais sukeltų padarinių - visais atvejais laikoma teisės į gynybą pažeidimu. Dėl nurodytų priežasčių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo net neturi galimybės tinkamai gintis, kadangi neaišku, kokie konkrečiai veiksmai jam inkriminuoti. Iš tyrėjos surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jos neva padaryti neteisėti veiksmai apibūdinami abstrakčiai, t. y. nurodoma, kad N. R. „kabinėjosi prie kaimynų“, „triukšmavo“, tačiau konkrečiai, kuo pasireiškė šis „kabinėjimasis“ prie neįvardintų kaimynų, ar buvo įžeisti neįvardintų kaimynų orumas ir garbė, nenurodoma; kuo pasireiškė šis „triukšmavimas“, t. y. kokias veiksmais, kokiu pasirinktu būdu, iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku.
Institucijos atsiliepimo į skundą byloje nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. R. nurodė, kad ji nieko nepadarė, kai atvažiavo policija ji buvo viena. Kai ją traukė atsakomybėn tas pareiškėjas buvo namuose, net negalėjo jos matyti, kur ji buvo. Ji yra namo (duomenys neskelbtini), jie su seniūnu nusprendė valyti vietą, kur yra vamzdis, ten susikaupė šiukšlių, dulkių, žemės, smėlio. Toje vietoj negalima statyti mašinų. Atvažiavo pareigūnai iš savivaldybės, pastatė ten ženklus, o ji pasakė, kad pastatytų toliau. Jie pasakė, kad tai pėsčiųjų tako susikirtimas ir ten statyti apskritai negalima. Bet ten statydavo automobilius. Tada privažiavo dar 3 kaimynų mašinos. Ji paprašė, kad jie patrauktų mašiną, nes atvažiuos technika. Šitas gyventojas atvažiavo pastatė, išėjo, jam taip pat maloniai pasakė, kad nestatytų. Jis pasakė, kad ji pastoviai šeimininkauja. Jis pasakė, kad jis jos bijo. Jis atsisėdo ir nuvažiavo į kitą vietą. Kai atvažiavo policija, nesuprato, kad tai dėl jos. Tai šmeižtas. Jai neaiškus kaltinimas, neįvardintas kaimynas, prie kurio priekabiavo. Prašo panaikinti nutarimą, nes nesijaučia kalta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė panaikinti nutarimą skunde nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
N. R. skunde vienas iš argumentų panaikinti skundžiamą nutarimą, grindžiamas tuo, kad nėra aiškiai suformuluotas kaltinamas, nėra aiški pažeidimo esmė, dėl ko pareiškėja negali įrodinėti savo nekaltumo ir pasinaudoti savo teisę į gynybą.
ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Iš priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad N. R. 2021 m. spalio 5 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., 22.59 val., viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdama neblaivi, kai nustatytas 0,52 promilių girtumas, kabinėjosi prie kaimynų, triukšmavo. Iš to matyti, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai laikytini, kaip: ,,kabinėjimasis prie kaimynų“ ir ,,triukšmavimas“, daugiau šių veiksmų nedetalizuojant.
ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tada, kai alkoholinius gėrimu ir kitus naudojant spiritą pagamintus svaigalus geria gatvėje <...>, neblaivus asmuo pasirodo viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina du alternatyvius nusižengimus (alkoholinių gėrimų gėrimas atitinkamose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose), analizuojamu atveju pareiškėjai inkriminuotas antrasis nusižengimas, pagal kurį kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusižengimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Šiuo atveju incidentas kilo nakties metu namo kieme, kur neabejotinai turi teisę lankytis visi asmenys, norintys įeiti ar išeiti iš gyvenamųjų patalpų, taigi, ši vieta pagrįstai pripažinta viešąja. Nors institucijos nutarime nėra nurodyta, kokių konkrečiai asmenų orumas buvo pažeistas pasirodant neblaiviai, tačiau pažymėtina, kad visuomenėje yra priimtos tam tikros moralės normos, kurių privalu laikytis, kad nebūtų trikdoma visuomenės tvarka bei rimtis. ANK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, kas leidžia teigti, kad tokiu būdu yra trikdoma visuomenės tvarka ir rimtis, o neblaivaus asmens elgesys yra priešingas nusistovėjusioms moralės normoms. Tokiais atvejais nėra būtina nustatyti konkrečius asmenis, kadangi ANK 484 straipsnyje įtvirtinta norma siekiama apsaugoti tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visumą nuo joje gyvenančių asmenų dorovę ir orumą įžeidžiančių veiksmų. Juolab kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nubaustoji administracinį nusižengimą galimai padarė nakties metu mieste, kieme prie daugiabučio gyvenamojo namo, vien tokios galimybės egzistavimas suponuoja tikimybę, kad visuomenės narių dorovė ir orumas gali būti pažeidžiami akivaizdžiai neblaivaus viešoje vietoje pasirodžiusio asmens veiksmais.
Taigi, kaltinimas dėl ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkrimavimo N. R. yra pakankamai aiškus ir suprantamas.
Kita vertus, kaip minėta, N. R. 2021 m. spalio 5 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi du administracinius nusižengimus, ne tik numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, bet taip pat ir ANK 488 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., 22.59 val., viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdama neblaivi, kai nustatytas 0,52 promilių girtumas, kabinėjosi prie kaimynų, triukšmavo. Iš to matyti, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai laikytini, kaip: ,,kabinėjimasis prie kaimynų“ ir ,,triukšmavimas“, daugiau šių veiksmų nedetalizuojant.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešosios rimties trikdymas tai yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Vėlgi, skundžiamame nutarime iš pažeidimo esmės matyti, kad N. R. veiksmai įvardinama tik kaip ,,kabinėjimasis prie kaimynų“ ir ,,triukšmavimas“, tačiau nėra detalizuojama, prie kokių kaimynų buvo kabinėjamasi ir kokiu būdu (žodžiu ar fiziškai), kaip „triukšmavimas“ pasireiškė ir kokius tikslius veiksmus pareiškėja atliko.
ANK 609 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma <...> administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; <...> kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
Nagrinėjamu atveju N. R. jau buvo surašytas protokolas už tai, kad ji 2020 m. rugpjūčio 16 d. 22.54 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,52 promilės neblaivumas, triukšmavo, taip trikdydama asmenų ramybę, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Vienok, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Šioje nutartyje aukštesnysis teismas atkreipė Institucijos dėmesį, kad kuo pasireiškė šis triukšmas, t. y. kokiais veiksmais, kokiu pasirinktu būdu, iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku.
Institucija, gavusi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį, iš dalies pakeitė N. R. veiksmų kvalifikavimą, tačiau kitų nutartyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų neištaisė, jo pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą – tačiau ir skundžiamame administracinio nusižengimo nutarime nenurodyta kuo pasireiškė šis N. R. triukšmavimas ( t. y. kokiais veiksmais, kokiu pasirinktu būdu).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti nesilaikant administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Iš skundžiamame nutarime nurodytų ANK 488 pažeidimo aplinkybių nėra aiški kaltinimo esmė, kaip buvo minėta nėra aišku, kuo konkrečiai N. R. veiksmai pasireiškė ir kodėl jie buvo laikomi neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas laikytinas esminiu.
Dar vienas iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų yra tai, kad institucija nepranešė apie administracinio nusižengimo nagrinėjimą ir administracinio nusižengimo 2021 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1919-2021 priėmė jai nedalyvaujant.
Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šio straipsnio nuostatomis, elektroniniu paštu šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tuo atveju, kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Pareiškėjos teigimu, ji negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, byloje nėra įrodymų, kad ji buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo vertinimu, nutarimą priėmusi institucija nepateikė duomenų, paneigiančių šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad procesinis dokumentas buvo siųstas ANK 573 straipsnyje nurodytu būdu, todėl visos abejonės aiškinamos pareiškėjos naudai. Svarbu ir tai, kad ANK 573 straipsnio 1 dalis numato tik du procesinių dokumentų siuntimo būdus – registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Institucija, turint pareigą informuoti pareiškėją apie bylos nagrinėjimą, nei vienu iš šių būdu nepasinaudojo. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nebuvo informuota. Vadinasi, tokiu atveju laikytina, kad N. R. neturėjo galimybės apginti savo interesus ir taip buvo pažeista jos teisė į gynybą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad institucijos atstovas neišsamiai ištyrė ir neįvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą; administracinio nusižengimo byla perduotina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, atsižvelgus į nutartyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1919-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.