- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- I-1343-257/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01105-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Marytė Švažienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- B. Z.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, V. Š., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Marinai Misiūnienei,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Janulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Z. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja B. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius žinojo, kad pareiškėja ir V. Š. gyvena atskirai – ne kaip šeima, nes 2011 m. spalio mėn. pareiškėja pristatė pažymą, jog gyvena atskirai ir yra priteisti iš V. Š. alimentai vaikų išlaikymui. Kovo mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams atvykus į pareiškėjos namus jiems buvo paaiškinta, kad su V. Š. nebegyvena kartu. Nurodė, kad uždrausti V. Š. bendrauti su jo vaikais ji negali, nes jis turi teisę būti su vaikais. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pareiškėjos šeimą anksčiau lankydavo. Kai pareiškėja būdavo namuose, visada darbuotojus įsileisdavo į namus, tačiau, kai būdavo išvykusi, gali būti, kad vaikai į namus nieko neįsileisdavo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra gavęs ne vieną skundą dėl pareiškėjos vaikų, tačiau visi skundai nepasitvirtino. Nurodė, kad pareiškėjai nesuprantama, kodėl prieš įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą nebuvo patikrintos vaikų gyvenimo sąlygos, kodėl priimant sprendimą buvo remiamasi anksčiau surinktais duomenimis. Nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir negali būti atsakinga už kito suaugusios asmens veiksmus. Prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad 2013-07-10 jai ir V. Š. buvo įteiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kuriuo informuota apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-08 įsakymą Nr. A-830. Kartu gautas ir pats skundžiamas įsakymas, kuriuo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p. ir Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 p. pagrindu V. Š. ir B. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nurodė, kad nesutinka su tuo, kad V. Š. ir pareiškėja yra šeima. Šeima apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Kituose teisės aktuose taip pat numatoma, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos ir pan. (BPK 38 str., CK 6.588 str.). Taigi vienas svarbiausių kriterijų, apibūdinančių šeimą yra bendras gyvenimas, įskaitant bendro ūkio vedimą. Pažymėjo, kad pareiškėja negyvena kartu su V. Š. jau labai ilgą laiką, neveda bendro ūkio ir vienintelis juos siejantis dalykas – bendri vaikai. Įstatymai numato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti tinkamas jų gyvenimo sąlygas (CK 3.192 str.), tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Kaip minėta, pareiškėja su V. Š. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda ilgą laiką, todėl nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems su motina, 2011-10-11 teismo tvarka (Šiaulių miesto apylinkės teismo c. b. Nr. L2-7458-841/2011) iš tėvo buvo priteistas išlaikymas. Šiaulių apygardos teismo 2012-11-12 nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-623-71/2012 taip pat buvo nustatyta, kad V. Š. kartu su pareiškėja ir jų bendrais nepilnamečiais vaikais negyvena, o tuometinėje jų gyvenamojoje vietoje tik lankosi, tai vertintina kaip kartu negyvenančio tėvo teisės ir pareigos bendrauti su savo vaikais realizavimas. Šiuo metu pareiškėja su šešiais vaikais gyvena bute, kuriame savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir V. Š., tačiau tai nereiškia, kad jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno pareiškėja su vaikais, šiuo metu yra remontuojamas su ketinimu jį parduoti ir įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Kadangi V. Š. turi galimybę gyventi kitur (dabar didžiąją laiko dalį praleidžia Palangoje), rūpindamasis tinkamomis savo vaikų buities sąlygomis, leido pareiškėjai su vaikais atsikraustyti ir laikinai gyventi bute (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtame bute gyvena tik pareiškėja su šešiais vaikais, patvirtino ir 2013-04-19 juos lankę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai Šeimos aplankymo akte Nr. AVT-66. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad pareiškėja ir V. Š. negali būti laikomi šeima. Bendri nepilnamečiai šių asmenų vaikai gyvena su pareiškėja, kuri visuomet tinkamai jais rūpinasi, taip pat, kaip ją įpareigoja įstatymas, leidžia jiems bendrauti su tėvu, su juo išvykti atostogų ir pan. Tuo atveju, jei bendravimo su vaikais metu jais netinkamai rūpinasi tėvas, pareiškėja negali būti laikoma atsakinga už V. Š. netinkamą elgesį bei to sąlygotas pasekmes. Vadinasi, pirma, pareiškėja ir V. Š. nepagrįstai įvardijami kaip šeima, antra, jiems nesant šeima jie kartu negalėjo būti įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, trečia, B. Z. visuomet tinkamai rūpinasi vaikais ir negali būti laikoma atsakinga už galimai netinkamą V. Š. elgesį. Be to, kad priimant įsakymą netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, teigtina, kad priimant įsakymą nepaisyta ir privalomų procedūrinių taisyklių bei teisės normų. Kaip minėta, socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą, išbraukimo iš apskaitos ir apskaitos duomenų tvarkymo, naudojimo ir saugojimo tvarką savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-28 įsakymu Nr. Al-212 patvirtintas Aprašas. Aprašo 5 p. numato, kad šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2 str. 9 d., 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d., savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas ir privalo atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1801/2008). Ginčijamame įsakyme, kaip minėta, nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p. ir Aprašo 5 p. Atsižvelgus į išvardintose teisės normose įtvirtintas nuostatas, daro išvadą, kad jos nustato tik savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją priimti įsakymus, individualų administracinį aktą – įsakymą, bet ne administracijos direktoriaus valinio sprendimo šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą teisinį pagrindą. Remiantis tuo, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Aprašo 5 p. ir Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p. nurodymas įsakyme negali būti įvertintas kaip šio individualaus akto pagrindimas teisės normomis (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-139-279/2013). Vadinasi, skundžiamame įsakyme nesant individualiam administraciniam aktui privalomų duomenų, įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pagal Aprašo 6 p. įtvirtintas nuostatas, šeimos įrašymo į socialinės rizikos apskaitą administracinei procedūrai pradėti būtinas formalus pagrindas – vaiko teisių apsaugos tarnyba turi gauti šiame punkte nurodytą žodinę ar rašytinę informaciją iš 6.1–6.8 p. išvardintų subjektų. Pagal Aprašo 7 p., prieš vietos savivaldybės direktoriui priimant įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaiko teisių apsaugos tarnyba privalo įvertinti ir išanalizuoti gautą informaciją apie šeimą, t.y. atlikti tam tikrus veiksmus, kurių tikslas yra nustatyti, ar šeimoje yra pažeistos vaiko teisės ir interesai. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius jį priėmė, atsižvelgęs į savivaldybės administracijai pateiktą Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2013-07-05 posėdžio protokolinį sprendimą Nr. VVT-69, kuris laikytinas ginčijamo individualaus akto faktiniu pagrindu, t. y. jame nurodyti duomenys privalo patvirtinti teisės normų numatytą pagrindą, sąlygojantį šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tokią išvadą patvirtina ir Aprašo 5, 7 ir 8 p. nuostatos, pagal kurias vaiko teisių apsaugos tarnybos gautos informacijos apie šeimą analizė ir įvertinimas, vaiko teisių ir interesų pažeidimų šeimoje konstatavimas privalo būti pateiktas teikime. Su Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu nei pareiškėja, nei V. Š. nebuvo supažindinti. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 str. 8 d., socialinės rizikos šeima pripažįstama šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui; socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Remiantis šia teisės norma, daroma išvada, kad jame yra pateiktas įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą pagrindų sąrašas (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-139-279/2011). Pareiškėja, su kuria gyvena vaikai, neturi jokių priklausomybių, vaikų atžvilgiu nenaudoja smurto, stengiasi visokeriopai užtikrinti vaikams tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Aprašo 8 p. vaiko teisių apsaugos tarnybą, gavusią Aprašo 6.1–6.8 p. nurodytos informacijos, įpareigoja atlikti tam tikrus šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą administracinės procedūros veiksmus: aplankyti vaikus auginančių šeimą ir surašyti jos aplankymo aktą; įvertinti ir išanalizuoti gautą informaciją apie šeimą; esant reikalui, išklausyti šeimos narius bei kitų asmenų paaiškinimus (Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. lk-760-423/2012; Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-139-279/2013, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-134-283/2013). Paskutinį kartą šeimoje (Pareiškėjos ir jos vaikų) apsilankyta buvo 2013-04-19, kuomet pareiškėja buvo paraginta aktyviau bendrauti su vienos iš dukrų mokykla ir labiau domėtis jos pasiekimais, lankomumu bei pažangumu. Vėlesnių apsilankymų šeimoje metu prašymų duoti paaiškinimus ar pan. pareiškėjos neprašyta. V. Š. į Vaiko teisių apsaugos skyrių pakviestas 2013-07-10 ir jam formaliai pasiūlyta pateikti paaiškinimus, nors įsakymas jau buvo priimtas 2013-07-08. Kaip minėta, nei pareiškėja, nei V. Š. nebuvo pasirašytinai supažindinti ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas įrašyti B. Z. ir V. Š. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra pagrįstas teisės normomis ir faktiniais duomenimis, priimtas pažeidžiant procedūras, Vaiko teisių apsaugos skyriui neįvykdžius jam numatytų pareigų, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. bei kitų teisės normų reikalavimų ir yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 106-109) ir atsakovės atstovė Marina Misiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad sutinka su tuo, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas ir privalo atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Remiantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašo 6 punktu šeimos įrašymo į socialinės rizikos apskaitą administracinei procedūrai pradėti būtinas formalus pagrindas – vaiko teisių apsaugos tarnyba turi gauti šiame punkte nurodytą žodinę ar rašytinę informaciją iš Aprašo 6.1–6.8 punktuose išvardintų subjektų. Kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų (2011-02-02 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos raštas Nr. 01-2-121; 2011-01-28 Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos raštas Nr. SR-82; 2011-02-17 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro raštas Nr. S-58; 2011-07-26 UAB „Mūsų butas“ direktoriaus prašymas Nr. 229; 2011-03-08 Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos raštas Nr. SR-95; 2011-09-12 Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos raštas Nr. S-12(1.200); 2011-10-17 Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos raštas Nr. S-251(7.42); 2012-02-08 Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos raštas Nr. SR-53; 2013-03-05 Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos raštas Nr. SD-84; 2013-07-05 Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. (20.4) VTAI-174), priimtas administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų duomenimis, apsilankymų adresu (duomenys neskelbtini) šeimoje metu dažnai nepavykdavo patekti į butą. Pokalbių metu pareiškėjai B. Z. ir V. Š. buvo ne kartą išaiškintos motinos ir tėvo pareigos, teisės ir atsakomybė vaikų atžvilgiu. Pareiškėjai B. Z. ir V. Š. ne kartą buvo siūloma socialinių darbuotojų pagalba, tačiau šeima kategoriškai atsisakydavo būti įrašyti į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes teigė, jog patys tinkamai pasirūpins savo vaikais (2011-01-26 B. Z. paaiškinimas Nr. GVT-340; 2011-02-17 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro raštas Nr. S-58; 2011-09-02 B. Z. paaiškinimas Nr. GVT-3024; 2013-04-02 B. Z. paaiškinimas Nr. GVT-1325). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, V. Š., gim. 1962-06-28, ir pareiškėjos B. Z., gim. 1975-10-21, šeima žinoma dėl nepakankamos vaikų priežiūros nuo 2011-01-25: „nepakankama, netinkama vaikų priežiūra, nepakankamas rūpinimasis vaikų sveikata, nuolatinis vaikų mokyklos nelankymas, vengimas bendrauti su ugdymo įstaigomis ir su socialiniais darbuotojais, nusišalinimas nuo iškilusių sunkumų dėl vaikų netinkamo elgesio, netinkamas požiūris sprendžiant iškilusias problemas, negebėjimas tinkamai įtakoti vaikų elgseną, susidariusios skolos, sunki materialinė padėtis ir t.t.“, o ne priešingai, kaip teigia pareiškėja B. Z.: ,,stengiasi visokeriopai užtikrinti vaikams tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas“. Remiantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašo 7 bei 8 punktais, prieš vietos savivaldybės direktoriui priimant įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaiko teisių apsaugos tarnyba privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kurių tikslas yra nustatyti, ar šeimoje yra pažeistos vaikų teisės ir interesai. Nurodė, kad V. Š. ir pareiškėjos B. Z. šeima įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-08 įsakymas Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ yra pagrįstas ir teisėtas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Janulienė teismo posėdžio metu ir atsiliepime (b. l. 77-80) nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad pareiškėjos B. Z. ir V. Š. šeima, gyv. (duomenys neskelbtini), būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nes 2013-07-05 buvo gauta informacija iš Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog V. Š. buvo sulaikytas neblaivus Palangoje ir su juo buvo trys mažamečiai vaikai. V. Š. paliko vaikus sveikatai ir gyvybei pavojingomis sąlygomis – parke šalia vandens telkinio. Įvertinus situaciją, paaiškėjo, kad vaikų tėvas V. Š. dėl girtumo nebegali pasirūpinti savo vaikais, todėl vaikai laikinai buvo apgyvendinti Socialinės globos skyriuje. Tos pačios dienos vakare, atvykus pareiškėjai B. Z., vaikai buvo perduoti pareiškėjai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informaciją apie šį įvykį, iškart sprendė klausimą dėl šeimos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nuo 2011-01-25 turėjo informacijos dėl nepakankamos vaikų priežiūros apie V. Š. ir pareiškėjos B. Z. šeimą, kuri šiuo metu augina 5 nepilnamečius vaikus. Nurodė, kokie teismui pateikti dokumentai patvirtina nepakankamą vaikų priežiūrą. Apie aplinkybę, jog pareiškėja ir V. Š. nėra šeima, kad jie neveda bendro ūkio, kad juos sieja tik 3 bendri vaikai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sužinojo tik 2013-08-07, t. y. iš Šiaulių apygardos administracinio teismo pateiktų procesinių dokumentų. Iki 2013-08-07 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo duomenų, kad V. Š. ir B. Z. gyvena kartu. Tai patvirtina turimi dokumentai, t. y. 2013-07-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas Nr. 30-60-S-4300; 2013-07-11 B. Z. prašymas Nr. GVT-2784; 2013-07-05 Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. (20.4) VTA1-174; 2013-04-19 šeimos aplankymo aktas Nr. AVT-66; 2011-10-17 Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos raštas Nr. S-251(7.42); 2011-09-12 Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos raštas Nr. S-12(1.20); 2011-02-17 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro raštas Nr. S-58. Taip pat kviečiami į skyrių B. Z. ir V. Š. ateidavo kartu, visada nurodydavo tą patį gyvenamosios vietos adresą. Priimant sprendimą pakako duomenų, kad B. Z. ir V. Š. būtų laikomi kaip šeima. Pasitvirtinus naujai aplinkybei, jog V. Š. gyvena ne kartu su B. Z., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius skubiai kreipsis į V. Š. gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl V. Š. šeimos įrašymo į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir kreipsis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-08 įsakymo Nr. A-830 pakeitimo. Nurodė, kad atvykus pareiškėjai B. Z. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, jos buvo paprašyta raštu nurodyti, kokiu adresu šiuo metu gyvena jos vaikų tėvas, tačiau pareiškėja B. Z. paaiškino, kad tokios informacijos neturi, nežino. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą, atliko visas reikalingas procedūras, laikėsi teisės normų. Nurodė, kad galimybės patekti į butą ir geranoriškai bendradarbiauti buvo minimalios. Jei B. Z. ir V. Š. įrodys, kad jų vaikais yra rūpinamasi tinkamai, prašant tėvams, po metų šeima gali būti išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Visada apie priimtus sprendimus informuoja asmenis raštu. Adresu, kuriuo pagal pateiktus duomenis, gyvena pareiškėja ir V. Š., buvo išsiųstas oficialus pranešimas. Nurodė, kad net ir negavus duomenų apie įvykį Palangos mieste, ši šeima būtų buvusi įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kadangi duomenų tai padaryti pakako. Ar vaikai lanko ar nelanko mokyklą, ši aplinkybė nebeturėjo prasmės priimant sprendimą, kadangi buvo daug kitų priežasčių, dėl ko pareiškėjos šeima buvo įtraukta į apskaitą. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo 6.6 punktu, t.y. gavęs informaciją iš kitų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) – apie šių savivaldybių teritorijoje neprižiūrimus arba be tėvų globos laikinai likusius vaikus, ir remdamasis 8 punktu, t.y. savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius) įvertina ir išanalizuoja gautą informaciją apie šeimą, ir atsižvelgiant į turimą gautą informaciją iš kitų institucijų, fizinių asmenų, bei apsilankę šeimoje, teikė svarstyti posėdyje, kuriame buvo nutarta: kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant konkrečiai į V. Š. ir B. Z. šeimos situaciją, mano, kad įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, buvo atliktos visos procedūros laikantis teisės normų. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 metų rudens nebegyvena su B. Z., nebėra šeima. Turi teisę rūpintis vaikais, moka alimentus, nėra alkoholikas. Nurodė, kad, jei Palangoje blogai pasijuto ir vaikai kurį laiką pabuvo vieni, tai neįrodo, kad jis blogai rūpinasi vaikais. Pareiškėja B. Z. yra puiki motina, alkoholio nevartoja. Vaikais yra rūpinamasi tinkamai. Nurodė, kad deklaruotas yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuolatinės gyvenamos vietos neturi. Nurodė, kad gyvena Šiaulių rajone su kita moterimi. Jei sugyventinė neprieštaraus, kad jos adresą nurodytų, tai apie tai informuos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nurodė, kad išlaiko savo vaikus, nors šiuo metu yra bedarbis ir registruotas darbo biržoje, tačiau turi santaupų. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos B. Z. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A-830, kuriuo V. Š. ir B. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 4), panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 60 straipsniu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsniu, 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 13 straipsniu, Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983, 1, 2, 7, 8, 14, 16, 17, 22 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos skyriai jiems suteiktos kompetencijos ribose. Taigi, vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla įgyvendinant savivaldybės teritorijoje įstatymus vaiko teisių apsaugos klausimais yra viešasis administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis) ir turi atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtino Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 20 d.), kurio 5 punkte nurodyta, kad šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Pagal Aprašo 8 punktą, nurodytas teikimas – tai yra savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektas, kurį Vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia, įvertinusi visą surinktą informaciją apie šeimą ir nustačiusi vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje. Aprašo 6 punkte nustatyti nurodytos informacijos šaltiniai ir reikalavimai jos turiniui, be to, nurodyta, kad tokios informacijos gavimo atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba aplanko šeimas, auginančias vaikus, ir surašo Aprašo 1 priede nurodytą šeimos aplankymo aktą.
Aiškindama nurodytų teisės normų visumą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pažymėjo, kad minėtas Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimas yra būtina sąlyga (prielaida) priimti įsakymą dėl šeimos įrašymo į minėtą apskaitą, o pats teikimas gali būti paduotas po to, kai Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo rašytinę ar žodinę informaciją (numatytą Aprašo 6.1.–6.8. punktuose.), aplanko šeimą ir surašo Aprašo 1 priede nustatytos formos aplankymo aktą bei įvertina visą surinktą informaciją. Išvardinti veiksmai ir jų atlikimo chronologija laikytini procedūra (taisyklėmis), turėjusia užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (skundžiamo įsakymo) pagrįstumą. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundžiamo įsakymo pagrįstumo klausimą yra svarbu nustatyti, kiek buvo laikomasi nurodytos procedūros šiuo atveju ir šiuo aspektu įvertinti byloje esančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 869/2008).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2013 m. liepos 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. (20.4) VTA1-174 (b. l. 29) informavo, jog 2013-07-04 Palangos miesto policijos komisariato policijos pareigūnai pranešė, kad Palangos mieste viešoje vietoje sulaikytas V. Š., su kuriuo buvo trys mažamečiai jo vaikai. Taip pat informavo, kad vaikai buvo laikinai apgyvendinti Palangos lopšelio/darželio „Ąžuoliukas“ socialinės globos skyriuje ir tos pačios dienos vakare į Palangos lopšelio/darželio „Ąžuoliukas“ socialinės globos skyrių atvykusiai motinai pareiškėjai B. Z. vaikai buvo perduoti (tai patvirtina prie Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (20.4) VTA1-174 pridėti dokumentai (b. l. 30-32). Tą pačią dieną, 2013 m. liepos 5 d., buvo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus protokolinis sprendimas Nr. VVT-69 (b. l. 33-34), kuriuo nutarta: 1) rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui įrašyti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą V. Š., gim. 1962-06-28, ir B. Z., gim. 1975-10-21, (duomenys neskelbtini), šeimą; 2) įpareigoti vyriausiąją specialistę Rūtą Janulienę paruošti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl V. Š., gim. 1962-06-28, ir B. Z., gim. 1975-10-21, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos įrašymo į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 3) įpareigoti vyriausiąją specialistę Rūtą Janulienę informuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Socialinių paslaugų centrą bei V. Š. ir B. Z. apie šeimos įrašymą į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Sekančią darbo dieną, 2013 m. liepos 8 d., buvo priimtas skundžiamas įsakymas Nr. A-830, kuriuo V. Š., gim. 1962-06-28, ir B. Z., gim. 1975-10-21, gyv. (duomenys neskelbtini), šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 4). V. Š. ir B. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Aprašo 5 punktu ir atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-07-05 protokolinį sprendimą Nr. VVT-69 (b. l. 33-34).
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neaplankė šeimos ir nesurašė Aprašo 1 priede nurodyto šeimos aplankymo akto, kai 2013 m. liepos 5 d. gavo rašytinę informaciją, kuri savo turiniu atitinka Aprašo 6.6. punktą, iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Bylos medžiagoje yra tik 2013-04-19 Šeimos aplankymo aktas Nr. AVT-66 (b. l. 11), kuriame nurodyta, jog lankomasi šeimoje dėl 2013-03-08 gauto Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos rašto dėl vaiko mokyklos nelankymo problemos, kuris savo turiniu atitinka Aprašo 6.2. punktą.
Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė į bylą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projekto, kurį Vaiko teisių apsaugos skyrius teikia, įvertinęs visą surinktą informaciją apie šeimą ir nustatęs vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje. Skundžiamame 2013 m. liepos 8 d. įsakyme Nr. A-830 taip pat nenurodoma, jog yra atsižvelgiama į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektas nebuvo parengtas ir todėl įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo atsižvelgta į projektą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog buvo pažeista procedūra (taisyklės), turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei skundžiamo įsakymo pagrįstumą, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. A-830 yra neteisėtas ir naikintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėja B. Z. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. yra laikytini šeima ir galėjo būti įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (prieiga internetu: http://dz.lki.lt/) šeima apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ byloje Nr. 21/2008 nurodė, kad „apibendrinant šiame nutarime minėtų įstatymų, kuriais reguliuojamos tam tikros su šeima susijusių santykių sritys, nuostatas pažymėtina, kad įstatymuose, reguliuojančiuose santykius, susijusius su parama šeimai, apibrėžiant šeimą esminiai kriterijai yra šeimos narių bendras gyvenimas, taip pat amžius, mokymasis, kurie siejami su ribota galimybe uždirbti pajamų ir poreikiu gauti išlaikymą“.
Pareiškėja teismo posėdžio metu ir skunde bei trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog jie kartu nebegyvena nuo 2011 m., bendro ūkio neveda ir nebėra šeima. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2011-11-11 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-7458-841/2011 (b. l. 6), kuriuo nutarta išieškoti iš V. Š. po 100,00 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiai vaikui nuo 2011-05-01 iki vaikų pilnametystės išlaikymą, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013-09-13 raštas Nr.(54.4)SSP-716 (b. l. 121), kuriame nurodyta, jog nuo 2011-09-01 iki šiol skiriant B. Z. šeimai socialinę pašalpą, V. Š. į šeimos sudėtį neįskaitomas. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, jog B. Z. ir V. Š. nelaikytini šeima ir dėl to negalėjo būti įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Teismas pažymi, jog tai, kad į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pareiškėja B. Z. ir V. Š. atvykdavo kartu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų apsilankymo metu V. Š. būdavo bute, kur gyvena B. Z., nėra pakankamas pagrindas B. Z. ir V. Š. laikyti šeima, kadangi B. Z. ir V. Š. sieja bendri vaikai. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauji jį auklėjant, taip pat tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taip pat tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str., 3. 156 str. 1 d. ir kt.).
Įvertinus visumą surinktų byloje įrodymų ir pritaikius ginčo dalyką reguliuojančius teisės aktus, kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ yra neteisėtas, o pareiškėjos B. Z. ši skundo dalis yra pagrįsta, todėl tenkintina.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – LR ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. To paties gali reikalauti atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (LR ABTĮ 44 str. 5 d.).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2013-17-16 įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 12) ir mokėjimo nurodymas pervesti įmoką (b. l. 13), iš kurių matyti, jog AB „Lietuvos paštas“ pareiškėja B. Z. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir 79 ct įmokos priėmimo mokestį. LR ABTĮ 39 str. 1 d. numatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas LR ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose. Pareiškėjos skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją pagal LR ABTĮ 40 str., kadangi pareiškėjos reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ nepatenka nė į vieną iš LR ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų skundų grupių. Todėl už skundą, kurio reikalavimas pagal įstatymą apmokestinamas žyminiu mokesčiu, turėjo būti mokamas 100 litų žyminis mokestis. Pareiškėja taip pat nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal LR ABTĮ 41 str. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai priteistina iš atsakovo 100,79 Lt suma.
Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2013 m. liepos 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0131 (b. l. 15) ir 2013 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 624658 (b. l. 14), iš kurių matyti, jog pareiškėja advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei už susipažinimą su dokumentais ir skundo parengimą sumokėjo 500 Lt.
Pagal Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta 1 000 Lt dydžio minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgiant į tai, užmokesčio už teisines paslaugas dydžiai skaičiuotini taikant 1 000 Lt koeficientą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.2. ir 5 punktą, maksimali priteistina suma už skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui parengimą – 3 MMA (1 000,00 Lt x 3 x 0.8 %= 2 400 Lt). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašoma 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl pareiškėjai priteistina iš atsakovo 500 Lt suma.
Įvertinus aukščiau nurodytus skaičiavimus pareiškėjai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 600,79 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. Z. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ panaikinimo ir priteisimo iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas tenkinti.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A-830 „Dėl V. Š. ir B. Z. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“.
Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai B. Z. 600,79 Lt (šešis šimtus litų ir septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.