Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - aukštasis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. T. 2021 m. gruodžio 28 d. apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje, antro aukšto koridoriuje, šalia buto (duomenys neskelbtini) durų, tyčia smurtavo prieš nukentėjusią O. S., tai yra jai ranka sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę ir tyčia rankomis pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susižalojo galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. S. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje, poodinių kraujosruvų dešinės akies apatiniame voke ir dešinėje šlaunyje, paviršinio odos nubrozdinimo kairės alkūnės srityje nežymiai ją sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną gyveno pas D. V.. Grįžęs iš darbo D. V. bute su D. V. ir R. T. vartojo alkoholį. Po to pas ją atėjo S. ir po kurio laiko ji su R. išėjo namo. Išgirdęs koridoriuje triukšmą išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į koridorių laiptų aikštelėje matė S. ir R.. Nežino, kas kaimynystė gyvena. Matė, kad stovėjo vienas vyras, jo nepažinojo, taip pat buvo ir moterų. Grįždamas pas D. V. matė link O. S. durų ant žemės kraujo. Nesidomėjo, kas įvyko. Įvykio dieną tryse išgėrė 0,5 litro butelį alkoholio. Atsimena, kad po to beldė į O. S. buto duris. Iš karto ji nenorėjo atidaryti durų, bet po to truputį pravėrė duris. Per atidarytų durų plyšį matė, kad jos galva buvo subintuota. R. gal matė prie laiptų vedančių žemyn. Gerai neatsimena, gal kaltinamasis ir buvo kažkur netoli įvykio vietos.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. ir O. yra jo kaimynai. Su O. gyvena antrame aukšte. R. gyvena pirmame aukšte. Neatsimena koks buvo metų laikas, kada buvo įvykis. O. pas jį prašė, kad teisme jis pasakytų jog matė kaip R. ją sumušė. Už tai ji jam siūlė pinigų. To ji pas jį prašė po policijos pareigūnų vizito. Išgirdęs triukšmą išėjo į koridorių pažiūrėti kas vyksta. Koridoriuje matė R. ir S.. Po to išėjo D. su savo sugyventiniu. Mano, kad ji pati pargriuvo ant žemės. Nematė, kad R. muštų O.. Nematė, kad R. daužytų jos duris. Triukšmą girdėjo. Kai išėjo į koridorių O. gulėjo ant žemės. Ji gulėjo ant nugaros. Ji gulėjo išsitiesusi aikštelėje ant žemės už balkio į jo namų pusę. Ji buvo toliau nuo savo buto durų. Jis pakėlė ją nuo žemės. Tuo metu koridoriuje buvo išėję kaimynai. R. tuo metu nieko nedarė. Kai O. pakėlė nuo žemės, ji niekuo nesiskundė. Matė, kad ji buvo prasikirtusi galvą. Ji nieko nesakė ir nieko nekaltino. Jis buvo išgėręs, buvo gana girtas. Jam pasirodė, kad R. šaukė ant O.. Skandalas buvo dėl to, jog O. prie kaimynų durų mėto šiukšles. Visi ten stovėję keikėsi. R., O., S., kaimynas vartojo keiksmažodžius. Matė kaip atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Neatsimena, ką O. aiškino policijos pareigūnams. Jos niekas nemušė. Girdėjo, kaip ji šaukė „gelbėkite“. Tuo metu, kai ji šaukė jis buvo bute. Išgirdęs jos šauksmą išėjo į koridorių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. davė analogiškus parodymus, kaip teisminio nagrinėjimo metu (1 t. b. l. 106-109, 110-112).

Liudytojas A. M. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko žiemą ar rudenį. Parėjęs namo pamatė laiptinėje kraują šalimais kaimynės O. S. durų. Matė O. S. duryse išspirtą skylę. Neužfiksavo ar prieš tai duryse skylė buvo. Sekančią dieną susitiko O. S. ir paklausiau, kas buvo. Ji pasakė, kad ją kaimynas sumušė. Iš jos pasakojimo suprato, kad ją sumušė kaimynas R.. Matėsi ant O. S. veido „fanaras“. Suprato, kad pas O. S. ant veido atsirado mėlynė dėl kaimyno veiksmų. Suprato, kad ji kalba apie kaimyną R..

Teismas, išnagrinėjęs bylą atsižvelgia į tai, kad įvykio dieną tiek kaltinamasis R. T., tiek liudytojai D. V., tiek V. T. gėrė alkoholinius gėrimus, o pagal jų pačių paaiškinimus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jie buvo girti, kas teismo vertinimu jiems apsunkino galimybes tinkamai ir objektyviai vertinti buvusią situaciją įvykio dieną. Iš byloje nustatytų aplinkybių blaivi buvo nukentėjusioji O. S., o taip pat liudytoja S. K., kuri kartu su kaltinamuoju išėjo iš D. V. buto. Visi kiti liudytojai, nurodė, kad į laiptinę išėjo tik išgirdę triukšmą, t. y. jau po įvykio, arba matė ir kalbėjosi su nukentėjusiąja kitomis po įvykio dienomis. Liudytojas D. S. nurodė, kad įvykio nematė, patvirtino, kad įvykio dieną buvo girtas. Aiškinantis įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta kaltinamojo R. T. ir D. S. akistata. Liudytojas D. S. akistatos metu nurodė, kad tą vakarą išgirdęs triukšmą išėjo iš savo kambario į laiptinę, laiptinės koridoriuje pamatė kaimynę O., ji gulėjo ant grindų, jai iš galvos bėgo kraujas. Be O. ir jo, koridoriuje dar buvo R. T. ir S. gyvenanti pirmame aukšte, daugiau jokių asmenų be jų nebuvo. R. šaukė ant O., kad ji nuolat šiukšlina. Nors akistatos metu kaltinamasis R. T. nesutiko su šiais liudytojo parodymais, nurodydamas, kad <...> kartu su S. užlipo atgal į antrą aukštą, pasibeldė į O. duris, o jai atidarius tarp jų kilo žodinis konfliktas ir daugiau niekas nevyko, o jie su S. grįžo į savo butus. Liudytojas su tokiais kaltinamojo parodymais nesutiko (1 t. b .l. 136-138). Ši kaltinamojo pozicija paneigtina liudytojos S. K. parodymais, kurie iš dalies sutampa su kitų liudytojų parodymais. S. K. patvirtino, kad R. T., D. V. ir V. T. įvykio dieną buvo girti. Pasiėmusi pinigus išėjo namo, o su ja kartu išėjo R.. Priėjęs prie O. durų jis pradėjo jas daužyti „kūloku“. R. ten buvo visą laiką. Suprato, kad R. galėjo pastumti O., nes jis buvo labai girtas ir agresyvus. Ji buvau antro aukšto aikštelėje. Matė O. gulinčią kraujyje. R. visą laiką buvo antro aukšto aikštelėje. Jis blaškėsi, tai nueina, nulipa kelis laiptukus ir vėl grįžta. R. O. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis buvo nusiteikęs agresyviai. Jis visas drebėjo. O. sužalojimų nematė, bet šalia jos galvos ant žemės buvo didelis kraujo klanas. Ji gulėjo nugara ant žemės.

Teismas vertindamas įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji O. S. dėl asmeninių priežasčių apkalbėjo kaltinamąjį atlikus jos atžvilgiu smurtinius veiksmus, sukėlusius trumpalaikį sveikatos sutrikdymą. Nuo įvykio pradžios nukentėjusiosios paaiškinimai dėl įvykio buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji iš karto po įvykio liudytojams sakė, kad ją sužalojo kaimynas R. T.. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja S. K. patvirtino, kad į nukentėjusiosios O. S. buto duris beldėsi kaltinamasis. Kaltinamasis tvirtino, kad vyko tik žodinis konfliktas, tačiau kaip nustatyta bylos duomenimis triukšmas buvo gana didelis, nes jis privertė liudytojais apklaustus asmenis pažiūrėti kas vyksta namo laiptinėje ir visi pastebėjo nugriuvusią ir sužalotą O. S., matė kraujo dėmę koridoriuje. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji pati, niekieno neįtakota nugriuvo taip, kad susižalojo galvą. Teismo vertinimu išklausius visų proceso dalyvių poziciją dėl įvykio, daroma išvada, kad būtent kaltinamojo veiksmų įtakoje, nukentėjusioji patyrė sužalojimus. Nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo netikėti, ji nuosekliai tvirtino, kad kai kaltinamasis pabeldė į duris, ji atidarė jas ir išėjo į koridorių. Tada jis ją sugriebęs už krūtų trenkė ant žemės. Ji nukrito ant kaimynų durų slenksčio. Teisminio nagrinėjimo metu kiek patikslino įvykio aplinkybes, aiškindama, kad kai R. ją pastūmė, ji krito visu ūgiu ant nugaros ir prasiskėlė galvą, o stumdamas ją R. galėjo su ranka užduoti per veidą, dėl ko vėliau atsirado sužalojimas veide, kiti sužalojimai ant kūno kritimo metu.

Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 29 d. Alytaus apskrities VPK patrulio G. G. tarnybinio pranešimo, jame užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio mėn. 28 d. apie 20.55 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko ten gyvenanti O. S., kuriai kraujavo pakaušio srityje. Netrukus atvykę medikai O. S. suteikė med. pagalbą ir išsamesnei apžiūrai išsivežė į Alytaus St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. O. S. paaiškino, kad koridoriuje kaimynas (vardu R. iš (duomenys neskelbtini)) ją pargriovė ir daužė jos galvą į durų slenkstį. O. S. papildomai spėjo paaiškinti, kad jautė fizinį skausmą, turi pretenzijų ir norės rašyti pareiškimą, tačiau dėl pareiškimo kreipsis kitą dieną, nes neaišku kada ją paleis iš ligoninės (1t,. b.l.15-18).

2021 m. gruodžio 28 d. Alytaus apskrities VPK specialisto R. A. tarnybiniame pranešime dėl telefoninio pranešimo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 21:30 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje iš Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties buvo gautas medikės G. telefoninis pranešimas, kad į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo sk. pristatė O. S., kurią 2021-12-28 apie 21 val. namuose (duomenys neskelbtini), sužalojo kaimynas. Nustatyta plaukuotos dalies kirsta žaizda (1t. b.l.51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G723/2021 (06) nurodyta, kad O. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir dešinėje šlaunyje, paviršinis odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1t. b.l.50)

Byloje apklaustas specialistas Leonas Urbanavičius nurodė, kad specialisto išvadoje sužalojimai, galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į bukus daiktus. Jeigu nukentėjusioji nukrito nugara, kraujosruvos ant dešinės akies atsiradimas labiau tikėtinas, kad buvo padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas ant dešinės akies galėjo atsirasti užduotyje nurodytą dieną. Į apžiūrą O. S. buvo atvykusi 2021 m. gruodžio 30 d. (1 t. b. l. 167-170)

2021 m. gruodžio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad O. S. pareiškė, kad 2021-12-28 apie 20.55 val. adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kaimynas R. T. jai ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį ir pastūmė, ko pasėkoje jai parkritus buvo prakirsta galva. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (1 t. b. l. 1)

2021 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), tai yra koridorius, šalia buto pažymėto Nr. 63. Durų stakta turi slenkstį. Įėję pro minėtas duris ant koridoriaus grindų matomos kelios tamsiai raudonos spalvos, tiršto skysčio dėmes (galimai kraujo). Iš vidinės pusės ant durų slenksčio matyti nedidelė tokios pat spalvos apie 1,5 centimetro skersmens dėme (galimai kraujas) (1t. b. l. 27-29, 30-35).

2022 m. gegužės 24 d. Alytaus apskrities VPK tyrėjos S. M. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, tikslinga prijungti įtariamojo R. T. kreipimosi į policijos komisariatą dėl netinkamo kaimynės O. S. elgesio. Policijos registruojamų įvykių registrą nuo 2020-01-01 užfiksuotas tik vienas R. T. kreipimasis 2021-05-30, daugiau jokių pranešimų negauta iki 2022-05-24 dienos. (1t. b. l. 171-172) ROIK 0121000343984 įvykio aprašyme nurodyta, kad 2021-05-30 kreipėsi pranešėjas R. T., kuris nurodė, jog kaimynė iš 63 buto, O. S., pastoviai laiptinėje pila išmatas ir fekalijas. Dėl ko pranešėjas turi pretenzijų (1 t., b. l. 173-174).

Esant nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai spendžiama, kad byloje yra pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog R. T. tyčia smurtavo prieš nukentėjusią O. S., ranka sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę ir tyčia rankomis pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susižalojo galvą, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, buvo padarytos muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje, poodinių kraujosruvų dešinės akies apatiniame voke ir dešinėje šlaunyje, paviršinio odos nubrozdinimo kairės alkūnės srityje nežymiai ją sužalojo, veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

IV. Dėl R. T. skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.

R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis R. T. neteistas (t. 2, b. l. 53-54), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 58-60), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas, tačiau yra įrašytas į Priklausomybių centro stebimų asmenų sąrašą (t. 2, b. l. 65), 2022 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-64/2022 nurodyta, kad R. T. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 70), taigi, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis dirbantis, nevedęs.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. T. padaryta veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, o bylos aplinkybės jį apibūdina labiau teigiamai, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti šiuo atveju pakankama švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas vieneriems metams, kartu nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimą – visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei, įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis turi alkoholio vartojimo problemų ir yra įrašytas į Priklausomybių centro stebimų asmenų sąrašą, skiriant jam draudimą šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė ir įpareigojimas bei draudimas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti bausmės tikslus. Prokurorė siūlė kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja O. S., tačiau teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis R. T. ir nukentėjusioji O. S. gyvena viename name ir toje pačioje laiptinėje, sprendžia, kad skirti kaltinamajam šį draudimą netikslinga.

V. Dėl turtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje 42,24 Eurų civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (t. 1. b. l. 62-65). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo.

Teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 16 d. pažyma Nr. APD-2023-00896 patvirtina, kad valstybė patyrė 141,67 Eur išlaidų advokatei O. Klinavičienei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai O. S.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl šiuo atveju valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės O. Klinavičienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai iš kaltinamojo negali būti išieškotos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022). Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos, susidariusios už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. T. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 33-35). Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. T. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 42,24 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.