Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29047-1094/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „APS grupė“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuria atsakovės UAB „APS grupė“ atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad atsakovas nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar pagrįstai atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – atsiliepimui į ieškinį) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.

12. Atsiliepimo į ieškinį turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir CPK 142 straipsnio 2 dalyje (papildomi šiam konkrečiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pagal CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, atsiliepime į pareikštą ieškinį papildomai nurodomi nesutikimo motyvai ir įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai. CPK 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

13. Atsiliepimo į ieškinį trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui,

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinio dokumento priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės atžvilgiu yra pareiškusi reikalavimą dėl 8 974,30 Eur skolos, 1 103,01 Eur delspinigių, 422,25 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai ir kartu su ieškiniu pateikė keturias ieškovės išrašytas ir atsakovei apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras: Serija ir Nr. 802139187, Serija ir Nr. 802139188, Serija ir Nr. 802139189, Serija ir Nr. 802139190, atsakovei siųstą raginimą padengti įsiskolinimą, delspinigių skaičiavimo lentelę ir kt. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis ir prašė teismo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovė argumentavo, jog ieškovė pagal 2025 m. kovo 31 d. sutartį teikė atsakovei prekes ir paslaugas, tačiau nepateikė atsakovei visos būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti galutinius atsiskaitymus už suteiktas prekes ir paslaugas, visų lydinčių dokumentų, kas reiškia, jog neįvykdė savo prievolės pagal sutartį, todėl atsakovė neturi pareigos vykdyti atsiskaitymų pagal sutartį.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad atsakovė, atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, jog neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, kadangi ieškovė nepateikė būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti galutinius atsiskaitymus, šių savo teiginių plačiau neišdėstė ir nepagrindė jokiais įrodymais.

17. Atsižvelgdamas į pirmiau cituotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, 2025 m. liepos 11 d. nutartyje nustatydamas atsiliepimo į ieškinį trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, neišaiškino atsakovei kaip nustatytus trūkumus reikėtų taisyti, nenurodė jų šalinimo būdų, nors siekdamas, kad įpareigojimų turinys atsakovei būtų aiškus ir suprantamas, turėjo pareigą tai aiškiai aptarti 2025 m. liepos 11 d. nutarties motyvuojamoje ar rezoliucinėje dalyse.

18. Antra, pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartyje nurodyti atsiliepimo į ieškinį trūkumai (t. y. tai, kad atsakovė savo teiginių plačiau neišdėstė ir nepagrindė jokiais įrodymais) šioje proceso stadijoje negali būti laikomi pagrįsta priežastimi nepriimti aptariamo procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį), nesant pagrindo manyti, jog neaiškumai negalėtų būti pašalinti proceso eigoje, be kita ko, išklausius ir kitos šalies poziciją dėl atsiliepimo į ieškinį argumentų. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų šalinimas, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą procesinio dokumento priėmimo stadijoje (CPK 115 straipsnio 4 dalis), kadangi teismas turi teisę pasiūlyti šalims pateikti bylai reikšmingus įrodymus ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8, 225, 230 straipsniai). Be to, įstatyme atsiliepimui į ieškinį nustatyti reikalavimai neturi būti taikomi pernelyg formaliai, nes tokiu būdu gali būti nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, todėl nepagrįstai atsakovei UAB „APS grupė“ nustatė terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Dėl nurodytų priežasčių negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir skundžiama teismo nutartis, kuria, atsakovei trūkumų nepašalinus, atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.