- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2-1476/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Kreditorius
- S. Ž.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Travestus“ bankroto administratoriaus skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Travestus“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Travestus“, paskirti įmonės administratoriumi UAB „Avere“.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kurią UAB „Travestus“ administratoriumi paskirtas UAB „Avere“, palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius UAB „Avere“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Travestus“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą dalyje „Iš dalies patvirtinti BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d., netvirtinant tos ataskaitos dalies, kurioje nurodyti bankroto administratoriaus netinkami veiksmai, aprašyti kreditoriaus S. Ž. 2013 m. gruodžio 19 d. rašte „Pasiūlymai dėl 2013 m. gruodžio 20 d. BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimo nutarimų“, ir patvirtinti BUAB „Travestus“ administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d.
Nurodė, kad BUAB „Travestus“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas 1 darbotvarkės klausimu svarstė bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimą ir, pritardami kreditoriaus S. Ž. nutarimo projektui, priėmė tokio turinio nutarimą: „Iš dalies patvirtinti BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d., netvirtinant tos ataskaitos dalies, kurioje nurodyti bankroto administratoriaus netinkami veiksmai, aprašyti kreditoriaus S. Ž. 2013 m. gruodžio 19 d. rašte „Pasiūlymai dėl 2013 m. gruodžio 20 d. BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimo nutarimų“, bankroto administratoriaus ataskaitos dalies dėl administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą spręsti atskirame kreditorių susirinkime, administratoriui pateikus teisinių paslaugų ataskaitą ir esant pageidavimui, kreditoriams susipažinus su detaliais administravimo išlaidų skaičiavimais administratoriaus patalpose pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą“.
Bankroto administratoriaus teigimu, kreditorių susirinkimas nepatvirtino jo veiklos ataskaitos, teigdamas, kad jis netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, reikšdamas teismui nepagrįstus ieškinius, skundus teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurie buvo teismų netenkinti ar atmesti, o ikiteisminiai tyrimai nutraukti; netinkamai vykdė derybas su turto vertintojais; netinkamai vykdė bendrovių, galinčių atlikti pastato pridavimo valstybinei komisijai, apklausą; atliko kitus nepagrįstus ir bendrovei žalingus veiksmus. Tuo tarpu, nei kreditoriaus S. Ž. 2013 m. gruodžio 19 d. rašte, nei kreditorių susirinkime nebuvo nurodyta, kokios civilinės bylos ar ikiteisminiai tyrimai buvo inicijuoti nepagrįstai. Teismas nepriėmė nei vieno procesinio sprendimo dėl administratorius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Be to, ieškinio ar skundo atmetimas nesuteikė pagrindo teigti, jog jis netinkamai vykdė savo pareigas.
Taip pat laikė nepagrįstus kreditorių argumentus dėl netinkamo derybų vykdymo su turto vertintojais. Pažymėjo, jog kreditorių S. Ž. ir A. Č. balsų dauguma nebuvo pritarta nutarimui nekilnojamojo turto vertinimo sutartį sudaryti su mažiausią paslaugų kainą pasiūliusiu vertintoju UAB „EV Soliutions“. Tuo tarpu, 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkime nutarus nekilnojamojo turto vertinimo sutartį sudaryti su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, 2014 m. vasario 14 d. minėtas nutarimas buvo įvykdytas. Kadangi jokios sutarties sąlygos susirinkimo metu nustatytos nebuvo, sutartis buvo sudaryta tokiomis sąlygomis, kurioms esant UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas sutiko sudaryti turto vertinimo sutartį.
Bankroto administratoriaus taip pat laikė nepagrįstus kreditorių argumentus dėl bendrovių, galinčių atlikti pastato pridavimo valstybinei komisijai, netinkamai vykdomos apklausos. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimas priėmė kreditoriaus S. Ž. atstovo D. P. pasiūlytą nutarimo projektą – „Įpareigoti BUAB „Travestus“ bankroto administratorių apklausti 10 pastato statybos užbaigimo procedūras atliekančių įmonių, kiek kainuotų suorganizuoti BUAB „Travestus“ priklausančio pastato statybos užbaigimo procedūrą“. Minėtas atstovas negalėjo įvardinti pastabų dėl administratoriaus siųstų prašymų bendrovėms, galinčioms atlikti pastato pridavimo valstybinei komisijai darbus, o 2013 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkime, nepateikdamas tai patvirtinančių duomenų, informavo, kad UAB „Keista“ sutiko atlikti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, atsiskaitymą su minėta įmone atliekant po BUAB „Travestus“ turto pardavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į BUAB „Travestus“ bankroto administratorius UAB „Avere“ skundą, BUAB „Travestus“ kreditorius S. Ž. prašė bylą pagal pareiškėjo BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ skundą nutraukti, o netenkinus šio prašymo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; netenkinus pirmojo prašymo, administratoriaus UAB „Avere“ skundą atmesti ir iš administratoriaus UAB „Avere“ priteisti trečiojo asmens S. Ž. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad administratorius skundą padavė praleidęs 14 dienų terminą, todėl skundas neturėjo būti teismo priimtas.
Teigė, jog administratorius netinkamai vykdė pareigas, nes trukdė kreditoriui A. Č. įgyvendinti savo teises kreditorių susirinkime, neleisdamas jame dalyvauti ir balsuoti jo teisėtam atstovui; teikė nepagrįstus ieškinius, skundus, inicijavo nepagrįstus ikiteisminius tyrimus; netinkamai vykdė BUAB „Travestus“ priklausančio turto vertinimo procedūrą ir sutarties su turto vertintoju UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas pasirašymą; netinkamai atliko apklausas dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti ir pridavimo valstybinei komisijai; atsisakė potencialiems pirkėjams parodyti ruošiamą parduoti turtą, taip pat kitais veiksmais darė žalą bendrovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ skundą dėl BUAB „Travestus“ 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti; pripažinti 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 1 darbotvarkės klausimu dalyje „Iš dalies patvirtinti BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d., netvirtinant tos ataskaitos dalies, kurioje nurodyti bankroto administratoriaus netinkami veiksmai, aprašyti kreditoriaus S. Ž. 2013 m. gruodžio 19 d. rašte „Pasiūlymai dėl 2013 m. gruodžio 20 d. BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimo nutarimų“ negaliojančiu; patvirtinti BUAB „Travestus“ administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d.
Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.229 str.), ataskaitos patvirtinimas reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme, o administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia tai, kad būtent bankroto administratoriui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Be to, vadovaudamasis bylos medžiaga, darė išvadą, kad bankroto administratoriaus įrodė, jog laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. jis tinkamai vykdė pavedimo sutartyje nustatytas pareigas.
Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo dalies netvirtinti tos ataskaitos dalies, kurioje nurodyti bankroto administratoriaus netinkami veiksmai, aprašyti kreditoriaus S. Ž. 2013 m. gruodžio 19 d. rašte „Pasiūlymai dėl 2013 m. gruodžio 20 d. BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimo nutarimų“ pagrįstumo ir teisėtumo. Kreditoriaus S. Ž. teigimu, bankroto administratorius iš dalies netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. teikė nepagrįstus ieškinius, skundus teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurie buvo teismų netenkinti ar atmesti (iš įmonės buvo priteista 3 322,92 Lt bylinėjimosi išlaidų), o ikiteisminiai tyrimai nutraukti; netinkamai vykdė derybas su turto vertintojais, bendrovių, galinčių atlikti pastato pridavimo valstybinei komisijai, apklausą bei atliko kitus nepagrįstus ir bendrovei žalingus veiksmus. Kadangi kiti rašte nurodyti administratoriaus veiksmai nebuvo konkretizuoti, laikė pagrįstus administratoriaus argumentus, jog kreditorius nenurodė konkrečių civilinių bylų bei ikiteisminių tyrimų, susijusių su nagrinėjamu dalyku.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nurodė, kad aplinkybė, jog ne visi administratoriaus ieškiniai ir skundai buvo patenkinti, o ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nesudaro teisinio pagrindo administratoriaus veiksmų laikyti neteisėtais bei teigti, jog jis piktnaudžiavo savo teisėmis. Pažymėjo, jog kilus abejonėms dėl įmonės sandorių ar akcininkų bei administracijos veiksmų teisėtumo, bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka galėjo kreiptis į teisėtvarkos organus su ieškiniais, skundais ar prašymais.
Teismas taip pat nustatė, jog banko Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas sumažėjo dėl kredito sutarties sąlygų aiškinimo įmonės naudai, todėl darė išvadą, jog banko kreditorinių reikalavimų teikimo stadijoje bankroto administratorius neturėjo pagrindo ginčyti reikalavimo, taip pat jis neveikė prieš bankrutuojančios bendrovės interesus ir nepalaikė išimtinai vieno kreditoriaus Danske Bank A/S interesų.
Be to, aplinkybės, kai administratorius neleido kreditoriaus A. Č. atstovui dalyvauti viename iš susirinkimų, manydamas, kad jo atstovavimo sutartis nesuteikia tokios teisės, teismas taip pat nelaikė kaip ketinimo uždrausti kreditoriui balsuoti. Šį faktą jis pripažino, kaip neteisingą administratoriaus atstovavimo sąvokos supratimą.
Teismas taip pat nustatė, jog kreditorių susirinkimas 2013 m. sausio 30 d. įpareigojo bankroto administratorių sudaryti turto vertinimo sutartį su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, kurią jis 2013 m. vasario 14 d. pasirašė, o 2013 m. kovo 26 d. buvo atliktas BUAB „Travestus“ priklausančio turto vertinimas, už kurį administratorius atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, jog nurodytą pavedimą administratorius įvykdė laiku ir tinkamai, nuostolių įmonei nepadarė. Be to, teismas sutiko su administratoriaus teiginiais, kad nebuvo kreditorių pavedimo derėtis dėl sąlygų, sutartis buvo pasirašyta tokiomis sąlygomis, kurioms esant UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas sutiko pasirašyti, o atsiskaitymą už atliktą turto vertinimą sieti su BUAB „Travestus“ turto pardavimu UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas nesutiko. Pažymėjo, kad nors administratoriaus siūlė priimti kito turto vertintojo pasiūlymą atlikti turto vertinimą mažesnėmis kainomis, tačiau būtent kreditoriai parinko UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas kandidatūrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas kreditorių teiginius, jog administratorius netinkamai vykdė BUAB „Travestus“ priklausančio turto vertinimo procedūrą ir sutarties su turto vertintoju UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas pasirašymą; kad administratorius nei kreditorių, nei paties UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas neinformavo apie tai, kad BUAB „Travestus“ kasoje nėra lėšų susimokėti už turto vertinimą; kad nesitarė su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl to, kad įmonė atsiskaitys už paslaugas po to, kai bus parduotas jai priklausantis turtas; kad pasirašė turto vertinimo sutartį sutikdamas su 0,5 proc. dydžio delspinigiais, laikė kaip teisiškai nereikšmingus.
Teismas taip pat nustatė, jog kreditorių susirinkimas taip pat įpareigojo bankroto administratorių apklausti įmones, galinčias atlikti BUAB „Travestus“ pastato užbaigimo darbus. Administratorius atliko 10 įmonių apklausą ir sušaukė 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimą, kuriame pasiūlė svarstyti rangovo parinkimo klausimą ir sudaryti su UAB „Keista“ sutartį už atlygį 53 000 Lt su PVM, taip pat nustatyti, kad darbus finansuoja BUAB „Travestus“ kreditoriai proporcingai pagal teismo patvirtintas finansinių reikalavimų sumas. Sąlygos, kad atsiskaitymas bus atliktas po BUAB „Travestus“ turto pardavimo, kreditorių susirinkimas nereikalavo. Tačiau susirinkimas nepritarė administratoriaus projektui, o priėmė nutarimą pritarti S. Ž. nutarimo projektui ir įpareigoti BUAB „Travestus“ bankroto administratorių apklausti 10 pastato statybos užbaigimo procedūras atliekančių įmonių, kiek kainuotų suorganizuoti BUAB „Travestus“ priklausančio pastato statybos užbaigimo procedūrą, kreipimosi tekstą suderinant su kreditoriumi S. Ž.. Administratorius pagal suderintą variantą (kad už atliktus darbus bus atsiskaityta po turto pardavimo) atliko papildomą 10 įmonių apklausą ir sušaukė 2013 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimą. Administratoriaus teigimu, S. Ž. atstovas negalėjo įvardinti pastabų dėl administratoriaus siųstų prašymų bendrovėms, galinčioms atlikti pastato pridavimo valstybinei komisijai darbus, taip pat S. Ž. atstovas informavo, kad UAB „Keista“ sutiko atlikti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, atsiskaitymą su minėta įmone atliekant po BUAB „Travestus“ turto pardavimo, tačiau pateikta informacija buvo klaidinga, nes derybų metu UAB „Keista“ tokiomis sąlygomis sudaryti sutartį nesutiko. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog aplinkybė, kad įmonėms užduotis buvo formuluojama neaiškiai, neatitiko tikrovės.
Teismas taip pat atmetė kreditorių argumentus dėl kitų bankroto administratoriaus veiksmų (kad administratorius atsisako potencialiems pirkėjams parodyti ruošiamą parduoti turtą, kreditoriams teikia ydingus dokumentus ) nes jų nelaikė teisiškai reikšmingais.
Teismas, nenustatęs akivaizdžiai nesąžiningo bankroto administratoriaus elgesio ir duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog administratorius sąmoningai veikė prieš operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, taip pat nesant duomenų, leidžiančių abejoti jo kompetencija, ir atsižvelgdamas į tai, kad kiti įmonės kreditoriai nekėlė klausimų dėl administratoriaus veiklos trūkumų ar veiklos ataskaitos netinkamumo, pripažino ginčijamos nutarimo dalies turinio neteisėtumą bei ją panaikino ir patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d.
Teismas taip pat atmetė kreditoriaus prašymą bylą pagal pareiškėjo BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ skundą nutraukti, nes 14 dieną po ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2014 m. sausio 3 d., administratorius skundą įteikė pašto siuntinių tarnybai UAB „Bijusta“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus aukščiau įvardinto reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo skundą, kadangi pastarasis buvo pateiktas praleidus 14 dienų terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto įstatymu nustatyto termino, todėl teismas turėjo atsisakyti jį priimti arba bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka;
2) Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, nenustatęs akivaizdžiai nesąžiningo bankroto administratoriaus elgesio, neatskleidė visos bylos esmės, nepagrįstai pripažino ginčijamos nutarimo dalies turinio neteisėtumą;
Atsiliepimas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog kreditorius nepakankamai sukonkretizavo administratoriaus veiksmus, teikiamus nepagrįstus ieškinius ir skundus, nes visi nesąžiningi administratoriaus veiksmai buvo išsamiai išdėstyti atsiliepime į skundą. Be to, Vilniaus apygardos teismas pats sprendė ne vieną tarp kreditorių ir administratoriaus kilusią bylą ir priėmė kreditoriams palankius, o administratoriui nepalankius sprendimus, todėl pastarajam turėjo būti žinoma apie šias bylas;
4) Teismas, pasisakydamas dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dydžio sumažinimo nepagrįstai darė išvadą, jog kreditoriniam reikalavimui sumažėjus dėl kredito sutarties sąlygų aiškinimo įmonės naudai, banko kreditorinių reikalavimų teikimo stadijoje bankroto administratorius neturėjo pagrindo ginčyti šio reikalavimo. Ši išvada neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d. 1 p.) bei kredito sutarties nuostatų (24 punktas). Administratorius kreditorinių reikalavimų teikimo stadijoje turėjo teisę ginčyti Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinį reikalavimą, tačiau to nedarė, bet pateikė teismui tvirtinti neteisingą ir nepagrįstą banko kreditorinį reikalavimą. Tik apeliantui pateikus skundą dėl banko kreditorinio reikalavimo sumažinimo, jis pareikalavo teismo taikyti 6 mėnesių senaties terminą delspinigių skaičiavimui;
5) Teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kai administratorius susirinkime neleido dalyvauti kreditoriaus A. Čajevskio atstovui. Teismas nepagrįstai šį faktą laikė administratoriaus neteisingu atstovavimo sąvokos supratimu, kadangi toks administratoriaus elgesys yra nesuderinamas su jo veiklai keliamais profesionalumo, efektyvumo ir nešališkumo principais.
6) Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl administratoriaus veiksmų atliekant kreditorių pavedimus dėl turto vertinimo, pastato pripažinimo tinkamu naudoti, nepagrįstai administratoriaus veiksmus laikė teisėtais, o kreditorių argumentus - kaip neturinčius teisinės reikšmės. Administratorius neįrodė, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas atsisakė atsiskaitymą už atliktą turto vertinimą sieti su BUAB „Travestus“ turto pardavimu (CPK 178 str.). Be to, administratoriaus elgesys (turto vertintojo neinformavimas apie lėšų stygių atsiskaityti už suteiktas paslaugas; sutikimas su visomis kito subjekto pasiūlytomis sutarties sąlygomis nesiderant; nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai) yra nesuderinamas su jo veiklai keliamais profesionalumo, efektyvumo ir kitais principais;
7) Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti darbų rangovo parinkimo yra padaryta pritarus administratoriaus argumentams, tačiau neišnagrinėjus apelianto pateiktų argumentų bei įrodymų. Administratorius darė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, nes vilkino procedūras, netikslingai atliko apklausas ir t. t. Administratorius buvo įpareigotas atlikti įmonių, kurios galėtų atlikti pastato, priklausančio BUAB „Travestus“, pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, apklausą, tačiau ją atliko netinkamai (įmonėms neaiškiai suformulavo užduotis), todėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti administratorių papildomai apklausti 10 įmonių su patikslintu pasiūlymu dėl galimybės atlikti pastato pripažinimo procedūrą;
Šalies argumentai
8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kreditoriaus argumentus dėl kitų bankroto administratoriaus veiksmų (jo atsisakymas potencialiems pirkėjams parodyti ruošiamą parduoti turtą, ydingų dokumentų teikimas kreditoriams), nes laikė jų teisiškai nereikšmingais. Tačiau šie veiksmai kaip tik parodo, kad administratorius nebendradarbiauja ir nesiekia efektyviai vykdyti bankroto bylos procedūrų, neskatina pirkėjų domėtis parduodamu turtu ir sudaryti galimybes jį apžiūrėti;
9) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies apelianto argumentų, pagrindžiančių administratoriaus nesąžiningumą, neatsižvelgimą į kreditorių interesus, proceso vilkinimą (administratoriaus skundo nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. 2-7500-104/2011, kuris buvo tik iš dalies patenkintas; nepagrįstas administratoriaus reikalavimas sumažinti kreditorių A. Č. ir S. Ž. patvirtintus kreditorinius reikalavimus (iš BUAB „Travestus“ priteistos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos); administratoriaus palaikymas išimtinai kreditoriaus Danske Bank A/S interesų byloje, kurią inicijavo kreditorius S. Ž., prašydamas teismo pakeisti bendrosios hipotekos lakšto sąlygas siekiant apsaugoti BUAB „Travestus“ ir visų kreditorių interesus (iš BUAB „Travestus“ priteistos 1822,92 Lt bylinėjimosi išlaidos); administratoriaus pateiktas ieškinys dėl 2006 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kainos nustatymo, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, nes jis neatvyko į teismo posėdį (iš BUAB „Travestus“ priteistos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos)).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs kreditorius, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas patenkino BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus skundą dėl BUAB „Travestus“ 2013 m. gruodžio 20 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo
ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino skundui paduoti
Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo skundą, kadangi pastarasis buvo pateiktas praleidus 14 dienų terminą.
ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
Kaip minėta skundžiama BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalis buvo priimta 2013 m. gruodžio 20 d. Tuo tarpu, teisme administratorius 2014 m. sausio 3 d. skundas dėl šio nutarimo gautas 2014 m. sausio 10 d. Kaip matyti iš byloje esančio kartu su skundu pateikto voko, šis skundas pašto siuntų tarnybai UAB „Bijusta“ buvo įteiktas 2014 m. sausio 3 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino skundui pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto prašymą kaip nepagrįstą.
Dėl bankroto administratoriaus pareikštų ieškinių ir skundų bei inicijuotų ikiteisminių tyrimų
Apeliantas taip pat teigia, jog bankroto administratorius, netinkamai vykdydamas savo pareigas, teismams reiškė nepagrįstus ieškinius bei skundus, taip pat skundus ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurie buvo teismų netenkinti ar atmesti, o ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Apeliacinis teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju bankroto administratorius, gindamas kreditorių teises bei jų teisėtus interesus, privalo užtikrinti skaidrų, operatyvų bankroto proceso vykdymą. Ir nors apeliantas administratoriaus reiškiamus ieškinius, skundus bei inicijuojamus ikiteisminius tyrimus laiko nepagrįstais, tačiau tai savaime negali būti nesąžiningo elgesio patvirtinimas.
Pažymėtina, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių administratoriaus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 178 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorius, kilus abejonėms dėl įmonės sandorių ar akcininkų bei administracijos veiksmų teisėtumo, įstatymo nustatyta tvarka galėjo kreiptis į teisėtvarkos organus su ieškiniais, skundais ar prašymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas daro išvadą, jog vien tai, jog bankroto administratoriaus reiškiami ieškiniai bei skundai ne visada yra tenkinami, o ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, nesudaro pagrindo teigti, jog toks jo elgesys laikytinas nesąžiningu, užkertančiu kelią operatyviam bankroto procedūrų atlikimui bei darančiu žalą įmonės ir jos kreditoriau teisėtiems interesams.
Dėl kreditoriaus „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo kreditorinio reikalavimo neginčijimo
Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog bankroto administratorius, vykdydamas savo pareigas tinkamai, neturėjo pagrindo ginčyti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir įvertinęs įrodymus, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 3 896 688,31 Lt kreditorinį reikalavimą (t. 1 b. l. 125-126). Kreditoriui S. Ž. pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 3 896 688,31 Lt kreditorinis reikalavimas, ir patvirtino jo 2 999 999,81 Lt finansinį reikalavimą, o likusią ginčijamą finansinio reikalavimo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 1 b. l. 127-130). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo 3 604 568,20 Lt finansinį reikalavimą (t. 1 b. l. 131-137), nurodydamas, kad nesant galimybės nustatyti tikrąją sutarties šalių valią dėl mokėtinų palūkanų ir delspinigių, banko kreditorinis reikalavimas sumažintinas dėl kredito sutarties sąlygų aiškinimo įmonės naudai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog bankroto administratorius neturėjo pagrindo ginčyti šio reikalavimo, o jo elgesys negali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis bankrutuojančios bendrovės interesams ir palaikymu išimtinai kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo interesus.
Dėl bankroto administratoriaus kreditorių pavedimų vykdymo
Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja bankroto administratorių vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 1 d. 20 p.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra kaltinamas pavedimų netinkamu vykdymu (dėl turto vertinimo, pastato pripažinimo tinkamu naudoti ir kt.).
Apeliantas teigia, jog administratorius, sudarydamas sutartį su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, elgėsi neprofesionaliai, neefektyviai, be to, neįrodė, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas atsisakė atsiskaitymą už atliktą turto vertinimą sieti su BUAB „Travestus“ turto pardavimu. Šiuos apelianto aukščiau paminėtus argumentus paneigia byloje esantys įrodymai.
Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorių susirinkimas 2013 m. sausio 30 d. įpareigojo bankroto administratorių sudaryti turto vertinimo sutartį su UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas (t. 1 15-16), kurią jis 2013 m. vasario 14 d. pasirašė (t. 1 b. l. 17-20), o 2013 m. kovo 26 d. buvo atliktas BUAB „Travestus“ priklausančio turto vertinimas (t. 1 b. l. 24), už kurį administratorius atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų (t. 1 b. l. 25). Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytą pavedimą administratorius įvykdė laiku ir tinkamai, nepadarydamas įmonei jokių nuostolių.
Be to, pažymėtina, jog administratorius 2013 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo metu siūlė priimti kito turto vertintojo pasiūlymą atlikti turto vertinimą mažesnėmis kainomis, tačiau būtent kreditoriai priėmė sprendimą pasirinkti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas kandidatūrą (t. 1 b. l. 13-14). Byloje nesant duomenų, jog kreditoriai būtų įpareigoję bankroto administratoriui derėtis dėl sutarties sąlygų, mažinti turto vertintojo nustatytų delspinigių dydį, keisti atsiskaitymo būdą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai kreditorių argumentus dėl administratoriaus tariamai netinkamo BUAB „Travestus“ priklausančio turto vertinimo procedūrų vykdymo bei sutarties su turto vertintoju pasirašymu ir jos vykdymu laikė teisiškai nereikšmingais.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog įmonėms užduotis buvo formuluojama neaiškiai, neatitinka tikrovės. Apelianto teigimu, administratorius darė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, nes vilkino procedūras, netikslingai atliko apklausas. Nors jis buvo įpareigotas atlikti įmonių, kurios galėtų atlikti pastato, priklausančio BUAB „Travestus“, pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, apklausą, tačiau ją atliko netinkamai (įmonėms neaiškiai suformulavo užduotis). Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių apklausti įmones, galinčias atlikti BUAB „Travestus“ pastato užbaigimo darbus, po to sušaukti kreditorių susirinkimą statybos vykdytojui parinkti ir tik užbaigus darbus bei pastatą pripažinus tinkamai naudoti, kreditorių susirinkime spręsti klausimą dėl turto pardavimo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkime administratorius pasiūlė svarstyti rangovo parinkimo klausimą ir sudaryti su UAB „Keista“ sutartį už atlygį 53 000 Lt su PVM, nesant galimybės finansuoti darbų vykdymą, nustatyti, kad darbus finansuoja BUAB „Travestus“ kreditoriai proporcingai pagal teismo patvirtintas finansinių reikalavimų sumas. Tačiau susirinkimas nepritarė administratoriaus projektui, o priėmė nutarimą pritarti S. Ž. nutarimo projektui ir įpareigoti BUAB „Travestus“ bankroto administratorių apklausti 10 pastato statybos užbaigimo procedūras atliekančių įmonių, kiek kainuotų suorganizuoti BUAB „Travestus“ priklausančio pastato statybos užbaigimo procedūrą, kreipimosi tekstas turėjo būti suderintas su kreditoriumi S. Ž.. (t. 1 b. l. 26-31). Administratorius pagal suderintą variantą (kad už atliktus darbus bus atsiskaityta po turto pardavimo) atliko papildomą 10 įmonių apklausą ir sušaukė 2013 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimą. Kreditoriaus S. Ž. atstovas negalėjo įvardinti pastabų dėl administratoriaus siųstų prašymų bendrovėms, galinčioms atlikti pastato pridavimo valstybinei komisijai darbus, taip pat S. Ž. atstovas informavo, kad UAB „Keista“ sutiko atlikti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, atsiskaitymą su minėta įmone atliekant po BUAB „Travestus“ turto pardavimo, tačiau pateikta informacija buvo klaidinga, nes derybų metu UAB „Keista“ tokiomis sąlygomis sudaryti sutartį nesutiko (t. 2 b. l. 25-26). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog įmonėms užduotis buvo formuluojama neaiškiai iš tikrųjų neatitiko tikrovės (CPK 185 str.).
Dėl bankroto administratoriaus veiksmų, neleidžiant kreditoriaus A. Čajevskio atstovui dalyvauti kreditorių susirinkime
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kai administratorius susirinkime neleido dalyvauti kreditoriaus A. Čajevskio atstovui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog administratoriaus neteisingas atstovavimo sąvokos supratimas nėra suderinamas su jo veiklai keliamais profesionalumo, efektyvumo ir nešališkumo principais, tačiau remiantis tik šia aplinkybe nėra pagrindo bankroto administratoriaus veiksmus laikyti nesąžiningais, prieštaraujančiais kreditorių interesams netvirtinti ataskaitos ir todėl panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra tinkamai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantas S. Ž. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl patenkindamas bankroto administratoriaus skundą priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.