Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-158-425/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
2A-158-425/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06947-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
E. D.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-158-425/2014 teisėjas Eigirdas Činka Proceso Nr. 2-08-3-06947-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8200-755/2013 pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. D. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimu priteistą po 250 Lt kas mėnesį išlaikymą jų sūnui T. D., gimusiam 2006 m. rugsėjo 7 d., priteisiant iš atsakovo E. D. išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės K. D. ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3568-223/2011 priteisto išlaikymo vaikui dydį ir priteisė iš E. D. nuo 2013-10-14 išlaikymą sūnui T. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 76 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, vertingesnio registruotino turto neturi. Atsakovė taip pat registruota darbo biržoje, jokio registruoto turto neturi. CK 3.201 str. prasme teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Byloje nepateikta įrodymų, kad šalių turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi ir reiktų esmingai peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį. Nors atsakovas laikinai neturi darbo, ši aplinkybė nereiškia, jog jis turi mažesnę pareigą išlaikyti sūnų nei motina. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu geresnė nei ieškovės, todėl jis turėtų ženkliau prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl padidino priteistą vaikui išlaikymą iki 275 Lt kas mėnesinį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė K. D. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą, priteisiant išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, jog laikotarpiu nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį, priėmimo jos turtinė padėtis nepagerėjo. Toliau viena augina sūnų, yra bedarbė, gauna tik socialines išmokas, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. 250 Lt išlaikymo suma yra aiškiai per maža vaiko poreikiams tenkinti, nes vaiko poreikiai išaugo. Vaikas lanko mokyklą, nori lankyti krepšinio treniruotes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką priteistinas išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis už minimalią mėnesio algą (MMA). Todėl teismas, priteisdamas išlaikymą, privalėjo į šį orentacinį kriterijų atsižvelgti. Priteistas 275 Lt išlaikymas per mėnesį neužtikrina vaiko poreikių tenkinimo, pažeidžia jo teises ir interesus. Teismas neatsižvelgė, kad išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-259/2004).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jis yra bedarbis, gauna tik socialinę pašalpą, iš kurios, sumokėjus priteistą išlaikymą 275 Lt, pragyvenimui jam lieka tik 70 Lt. Gyventi ir sūnaus poreikius tenkinti reikia pagal išgales. Iš ieškovės pateiktų prekių pirkimo čekių matyti, kad ieškovės pajamos yra geros. Teismas nurodė, kad jis pagal turimą specialybę galėtų darbą gauti, tačiau be praktikos į darbą niekas nenori priimti. Atsakovė taip pat yra jauna ir jos specialybė yra paklausi, todėl taip pat galėtų susirasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimu (b. l. 10) priteista iš atsakovo E. D. sūnaus T. D., gimusio 2006-09-07, išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad ji gyvena su sūnumi, sūnus lanko mokyklą, todėl išaugo jo poreikiai ir atsakovo mokamas priteistas išlaikymas po 250 Lt į mėnesį yra nepakankamas vaiko poreikiams tenkinti, todėl prašė pakeisti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą sūnui po 400 Lt į mėnesį. Ieškovė nurodė niekur nedirbanti, jos mėnesio pajamas sudaro 350 Lt pašalpa. Atsakovas taip pat yra bedarbis, gaunantis 451, 01 Lt į mėnesį bedarbio pašalpą. Iš byloje esančių VSDFV pažymų apie asmens įdarbinimą(b.l. 74-75) matyti, kad atsakovas nuo 2011 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio metais dirbo. Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu sudarė apie 1 100 Lt, atskaičiavus mokesčius. Nei atsakovas, nei ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Pagal VĮ Regitra duomenis, atsakovo E. D. vardu 2003 m. ir 2004 m. įregistruotos dvi transporto priemonės, 1979 m. ir 1987 m. gamybos, tai yra senos transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovo materialinė padėtis pagal jo gautas pajamas, turimą turtą yra geresnė negu ieškovės. Ieškovė apeliacinį skundą motyvu, kad pagal teismų praktiką vaikui būtinas minimalios mėnesinės algos išlaikymas. Argumentas, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga (šiuo metu 1 000 Lt) pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nėra pakankamai pagrįstas. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei maksimalios, nei minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį darytina išvada, kad ieškovės materialinė padėtis po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo pablogėjo, šiuo metu ji nedirba, registruotino turto neturi. Atsakovo E. D. turtinė padėtis buvo pagerėjusi tik jo darbo laikotarpiu, o šiuo metu jis vėl yra bedarbis, t. y. po išlaikymo priteisimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės ženkliai nepagerėjo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo vaikui pakeitimo klausimą, teisingai įvertino ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, ir pagrįstai išlaikymą vaikui padidino, priteisdamas iš atsakovo po 275 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes atsakovo pajamas sudaro 451,01 Lt nedarbo pašalpa, sumokėjus teismo priteistą vaikui išlaikymą, atsakovui pragyvenimui lieka tik 176 Lt, nekilnojamojo turto, kurį atsakovas galėtų realizuoti ir gauti papildomai piniginių lėšų, neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, turi konditerio-virėjo specialybę, privalo pasirūpinti ir susirasti pastovų darbą, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir galėtų teikti vaikui didesnį išlaikymą, tačiau dabartinėje situacijoje pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo ženkliau padidinti priteistiną iš atsakovo E. D. sūnaus T. D. išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263str.1d.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

teisėjai Laimantas MisiūnasBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė