- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- eI3-4126-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01539-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos probacijos tarnybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės
dalyvaujant pareiškėjai S. D., jos atstovui Pauliui Vaicekauskui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovei Lietuvos probacijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo : panaikinti 2022-03-24 Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus administracinį aktą Nr. S-444; kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant išaiškinti ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui; pareiškėjos naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodo, kad dirba Lietuvos probacijos tarnyboje Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės (pataisos pareigūnės) pareigose ir turi didesnį nei 20 metų stažą. Pareiškėjai pradėjus dirbti pataisos pareigūne, galiojusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakcija numatė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kurie ištarnavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse 20 ir daugiau metų. Nurodo, kad ji turėjo teisėtą lūkestį, kad tarnybos pradžioje buvęs teisinis reguliavimas nesikeis ir įgijus 20 metu tarnybos stažą, pareiškėja galės išeiti iš tarnybos ir gauti pareigūnės pensiją. Atsižvelgdama į suėjusį 20 metų tarnybos stažą, pareiškėja 2022-03-21 raštu kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos direktorių, prašydama, atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. numato, kad pareigūnai, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų, teisę į valstybinę pareigūnų ir karių pensiją įgyja ištarnavę 23 metus ir 6 mėnesius. Pareiškėja nesutinka su 2022-03-24 Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. S-444, nurodo, kad šis raštas yra neteisėtas, tačiau jo neteisėtumas kyla ne iš to, kad skundžiamas administracinis aktas yra nepagrįstas teisės normomis ar faktiniais duomenimis, tačiau, dėl to, kad yra grindžiamas galimai neteisėtu, Konstitucijai prieštaraujančių įstatyminiu reguliavimu .Nurodo, kad Konstitucijos 52 str. numato, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos pensijos šiuo metu inter alia yra nustatytos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme. Valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; valstybines pensijas skiriant už tam tikrą tarnybą, už nuopelnus Lietuvos valstybei ar kaip kompensaciją nukentėjusiesiems asmenims, taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas). Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. Valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Kadangi valstybinės pensijos siejamos ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas), tai įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas. Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, įstatymų leidėjas negali paneigti asmens teisėtų lūkesčių, nes Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus; paneigiant teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas; nepagrįstai pabloginus asmens teisinę padėtį galėtų būti pažeistas ir Konstitucijos 29 straipsnis, įtvirtinantis asmenų lygiateisiškumą. Pareiškėja, pradėjusi tarnauti Probacijos tarnyboje, atsižvelgdama į tarnybos pradžioje ir didžiąją dalį tarnybos laiko buvusį teisinį reguliavimą dėl pareigūnų valstybinių pensijų, turėjo teisėtą lūkestį, kad po 20 metų tarnybos galės baigti tarnybą ir gauti valstybinę pensiją. Tačiau 2016 m. buvo pakeistas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas jame nustatant, kad pareigūnai ir kariai teisę į valstybinę pensiją įgys po 25 metų tarnybos, o asmenims, kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę 11 metų ir daugiau, nustatė trumpesnį nei 25 metų tarnybos terminą, jį diferencijuodami pagal ištarnautų metų skaičių.
Pažymi, kad statutinių pareigūnų tarnybos pobūdis yra paprastai susijęs su didesne atsakomybe, stresu ir pavojingumu ir už tai jiems atlyginama valstybine pensija. Atitinkamai, vienas faktorių įtakojančių asmens pasirinkimą tarnauti valstybei kaip pareigūnui yra ir specialios socialinės garantijos, kurias ištarnavus konkretų laiką, pareigūnui suteikia valstybė. Taigi, 2016 m. pakeitus Pareigūnu ir kariu valstybiniu pensijų įstatymą, pareiškėjos teisėtas lūkestis po 20 metu baigti tarnybą ir gauti valstybinę pensiją buvo pažeistas, kartu pažeidžiant ir teisinio tikrumo bei stabilumo principus. Kita vertus, turint omeny, kad iš esmės bet kokios teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos, atitinkamai, ir teisėtų lūkesčių principas gali būti ribojamas, visgi toks ribojamas turėtų būti pateisintas siekiu apginti viešąjį interesą ir paisant proporcingumo principo, tačiau pareiškėja neturi duomenų apie reikšmingas aplinkybes, įtakojusias 2016 m. Įstatymo pakeitimus ir buvusio objektyvaus poreikio prailginti tarnybos terminą pensijai įgyti.
Pareiškėja neneigia įstatymų leidėjo teisės keisti pareigūnų ir karių tarnybos laiko valstybinei pensijai gauti, tačiau atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių ir susijusius principus, pakeitimai turėtų paveikti tik naujai pradedančius tarnauti pareigūnus, t. y. tuos, kurių tarnyba prasidėjo po 2016-01-01. Tuo tarpu, iki 2016-01-01 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo pradėjusiems tarnauti pareigūnams ir kariams turėtų būti taikomas iki 2016-01-01 buvęs reguliavimas, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kurie ištarnavo 20 ir daugiau metų. Nurodo, kad atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, Konstitucijos normas ir Konstitucinio teismo išaiškinimus, kyla abejonių, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui. Nurodo, kad skundžiamas administracinis aktas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra teisėtas, tačiau keltinas klausimas ar teisinis reguliavimas, kuriuo grindžiamas skundžiamas administracinis aktas neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų išaiškinta ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos probacijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjos skundu nesutinka, paršo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad Tarnyboje 2022 m. kovo 22 d. buvo gautas pareiškėjos 2022-03-21 prašymas atleisti ją iš vidaus tarnybos savo noru dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 72 str. 1 d. 13 p. pagrindu) nuo 2022-04-29 (reg. Nr. TP-474). Įvertinus prašyme ir Pareiškėjos tarnybos byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos prašymo tenkinti nėra pagrindo, nes prašymo pateikimo metu neegzistuoja jame nurodytas teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata - pareiškėja neturi teisės aktais nustatyto stažo pensijai gauti. Dėl šios priežasties priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas - pareiškėjos prašymo (nutraukti tarnybos santykius jos prašyme nurodytu pagrindu) netenkinti, nes turimais duomenimis, jos vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei prašymo pateikimo dienai (2022-03-21) buvo 20 m. 2 mėn. 12 d., o pagal santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas - pareiškėja, siekdama būti atleista iš vidaus tarnybos šiuo pagrindu, turi būti ištarnavusi 23 metus ir 6 mėnesius. Statuto 66 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau - Įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1450. Dabar galiojanti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo 2020-01-14 (Nr. XIII-2789, 2020-01-14). Įstatymo 3 straipsnio nuostata, kurios konstitucingumą šiuo skundu ginčija pareiškėja, kad „pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų <...> pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:
24 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 11 ir daugiau metų, bet mažiau negu 12 metų;
24 metus - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 12 ir daugiau metų, bet mažiau negu 13 metų;
23 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų;
23 metus - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 14 ir daugiau metų, bet mažiau negu 15 metų;
22 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų;
22 metus - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 16 ir daugiau metų, bet mažiau negu 17 metų;
21 metus ir 6 mėnesius - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 17 ir daugiau metų, bet mažiau negu 18 metų;
20 metų - taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų“ įsigaliojo nuo 2016-01-01 (priimta 2015-06-25, Nr. XII-1864) taigi pareiškėjos kreipimosi į atsakovą su prašymu nutraukti tarnybos santykius savo noru dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Statuto 72 str. 1 d. 13 p. pagrindu momentu, santykio teisinis reglamentavimas buvo nenaujas ir tikrai ši nuostata jai negalėjo būti siurprizinė.
Dėl pareiškėjos kvestionuojamos Įstatymo 3 straipsnio redakcijos, be kita ko yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutarime Nr. KT5-N2/2016, vertindamas ankstesnės šio Įstatymo straipsnio redakcijos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai „Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-693 3, 6, 7,9,16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152 straipsniu įstatymą, išskyrus nurodytąją išimtį, įsigaliojusį 2016 m. sausio 1 d., kurio 1 straipsniu pakeitė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį (2005 m. gegužės 19 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), tačiau jame nustatytas teisinis reguliavimas tuo aspektu, kad jame nėra nustatyta, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija nėra skiriama ir (arba) mokama teisę ją gauti turintiems pareigūnams ir kariams, jeigu jie, išėję iš tarnybos, už kurią skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dirba kitą darbą, inter alia, eina teisėjo, valstybės tarnautojo pareigas, nepakito. Nurodo, kad palyginus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 3 straipsnyje (2015 m. birželio 25 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su pirmiau galiojusiu teisiniu reguliavimu, matyti, jog pasikeitė tik tai, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija yra skiriama ir mokama, jei asmuo ištarnauja vidaus reikalų ir kitose nurodytose sistemose (muitinės sistemoje dirbdamas tik tam tikrą darbą) bei institucijose ne 20 metų ir daugiau, o 25 metus ir daugiau. Be to, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį tam tikriems pareigūnams ir kariams, atsižvelgiant į jų tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, reikalavimas būti ištarnavusiems 25 metus netaikomas. Atsakovė savo veikloje vadovaujasi esamu teisiniu reglamentavimu, įstatymų leidėjas nesuteikė Tarnybai diskrecijos interpretuoti nustatyta tvarka priimtus teisės aktus, kvestionuoti jų teisėtumą ar daryti pareiškėjai išimtis. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas - kadangi 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjos turėtas tarnybos laikas pensijai skirti buvo 13 m. 11 mėn. 22 d., tai jai taikytina Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje ištarnauja 23 metus ir 6 mėnesius (taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų). Pareiškėjos vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei prašymo pateikimo dienai (2022-03-21) buvo 20 m. 2 mėn. 12 d., dėl šios priežasties atsakovė priėmė būtent tokį sprendimą, kurį šioje byloje ir ginčija pareiškėja.
Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, atsakovės nuomone, šios pareiškėjai Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis niekaip nepažeidžia - ištarnavusi Įstatyme numatytą laiką (23 metus ir 6 mėnesius) pareiškėja įgis teisę nutraukti tarnybos santykius Statuto 72 str. 1 d. 13 p. pagrindu, jai Įstatymo ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka bus paskirta valstybinė pensija, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl esamos Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Įvertinus pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį ir prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą išdėstytus argumentus, mano, jog nėra pagrindo abejoti ginčui taikytino teisės akto reikalavimų atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento, kad „pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad tarnybos pradžioje buvęs teisinis reguliavimas nesikeis ir įgijus 20 metų tarnybos stažą, pareiškėja galės išeiti iš tarnybos ir gauti pareigūnės pensiją“, pažymi, kad lūkestis, kad per 20 metų pareigūnų pensijų skyrimo teisinis reglamentavimas nepasikeis, o išliks identiškas buvusiam pareiškėjai pradedant tarnybą, vertintinas kaip neatitinkantis racionalumo kriterijaus. Aptariamu atveju ilgindamas tarnybos laiką pensijai skirti įstatymų leidėjas tai padarė taikydamas pereinamąjį laikotarpį ir Įstatyme įtvirtino kompensacinį mechanizmą - Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis (peržiūrėjus suvestinę Įstatymo redakciją nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 akivaizdu, kad jo 7 straipsnio 2 dalis numato: Už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Jokia diferenciacija anksčiau nebuvo numatyta). Už naujuoju teisiniu reglamentavimu nustatytą ilgesnį tarnybos laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti (pareiškėjos atveju tai yra 3 metai ir 6 mėnesiai), ji gaus ne po 1 procentą, o po 1,5 procento darbo užmokesčio, ne tik turi kompensacinę reikšmę, bet ir teigiamai įtakoja būsimos pareiškėjos pensijos dydį. Ilginant tarnybos laiką pensijai skirti, Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skaičiuojant pensiją, už kiekvienus tarnybos metus, kiek pagal naują teisinį reguliavimą pailgėja tarnybos metų skaičius, reikalingas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, mokama po 1,5 procento pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), be to, Įstatyme tarnybos laikas pensijai skirti ilginamas palaipsniui, atsižvelgiant į Įstatymo įsigaliojimo dieną pareigūno ar kario turimą tarnybos stažą, nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį tam tikriems pareigūnams ir kariams, atsižvelgiant į jų tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, reikalavimas būti ištarnavusiems 25 metus netaikomas. Pareiškėjos ginčijamas 2022-03-24 atsakovės sprendimas Nr. S-444 yra priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisimu santykio reglamentavimu - teisėtas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes dėl pareiškėjos ištarnauto laiko, tinkamai ir išsamiai motyvuotas, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Pareiškėjos siekis ginčyti žinomai teisėtą atsakovės sprendimą, neatitinka ABTĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatos ir galėtų būti vertinamas kaip asmens piktnaudžiavimas administraciniu procesu. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokią pareiškėjos teisę ar įstatymų saugomą interesą pažeidė atsakovės sprendimas nėra aišku, nes nutraukti vidaus tarnybos santykius galima ir kitais pagrindais, o sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo ir jos dydžio nustatymo priima ne atsakovė, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, be to, nepriklausomai nuo pareigūno prašyme ir atleidimo iš vidaus tarnybos įsakyme nurodyto tarnybos santykių nutraukimo pagrindo, o atsižvelgdamas išimtinai į pareigūno turimą stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Nurodo, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas yra teisėtas (tai skunde nurodo ir pati pareiškėja) ir jokių teisinių pasekmių jai nesukelia, todėl byla dėl jo panaikinimo turėtų būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, jei teismas spręstų, kad ši byla nenutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, tuomet, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą, prašydami jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2022-03-24 sprendimo Nr.S-444 pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2022m. kovo 22 d. pareiškėja pateikė atsakovei 2022-03-21 prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos savo noru dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (LR vidaus tarnybos statuto 72 str. 1d. 13 p. pagrindu) nuo 2022-04-29. Atsakovė 2022-03-24 sprendimu Nr. S-444 pranešė pareiškėjai, kad jos prašymo tenkinti negali, nes šiuo metu neegzistuoja prašyme nurodytas teisinis pagrindas – LR vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata. Atsakovė Sprendime nurodė, kad nutraukti tarnybos santykių pareiškėjos nurodytu pagrindu negali, nes, turimais duomenimis, pareiškėja neturi būtino stažo, kad galima būtų išeiti į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – jos vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei prašymo pateikimo dienai (2022-03-21) yra 20 m. 2 mėn. 12 d., gi reikalingas stažas minėtai pensijai skirti turėtų sudaryti 23 metus ir 6 mėnesius.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti 2020-12-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1450. Statuto 66 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančios teisės aktuose nustatyta tvarka. Galiojanti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija (įsigaliojo 2020-01-14) numato, kad pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016m. sausio 1d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama ir išmokama, atsižvelgiant į jų ištarnautus metus iki 2016m. sausio 1d. Pareiškėjos atveju jos turėtas tarnybos laikas pensijai skirti buvo 13 m. 11 mėn. 22d., jos atžvilgiu taikytinas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016-01-01 ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016-01-01 yra 11 ir daugiau metų , pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose , Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje ištarnauja 23 metus ir 6 mėnesius (taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016-01-01 turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų).
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas yra priimtas, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu santykio reglamentavimu. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, , tinkamai motyvuotas, atsižvelgta į konkrečias individualias aplinkybes , įvertintas pareiškėjos ištarnautas laikas. Atkreiptinas dėmesys į ir į tai, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardintos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų ; jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims ir mokamos iš valstybės biudžeto. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu ( tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas). Nustatant valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus ir sąlygas bei pensijos dydžius privaloma paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skaičiuojant pensiją, už kiekvienus tarnybos metus, kiek pagal naują teisinį reguliavimą pailgėja tarnybos metų skaičius, reikalingas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, mokama po 1,5 procento pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio (Įstatymo 7 str. 3 d.). Įstatyme tarnybos laikas pensijai skirti ilginamas palaipsniui , atsižvelgiant į Įstatymo įsigaliojimo dieną pareigūno ar kario turimą tarnybos stažą. Nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį tam tikriems pareigūnams ir kariams, atsižvelgiant į jų tarnybos stažą valstybinei pensijai skirti, reikalavimas būti ištarnavusiems 25 m. netaikomas. Teismas daro išvadą, jog Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos atitinka konstitucinius teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui atmestinas, kaip nepagrįstas. ABTĮ 4 str. 2d. numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiuo gi atveju teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies atitikimo Konstitucijos 52 straipsnio nuostatoms, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą.
Pareiškėjos skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1p., 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.