Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys sudarė paskolos (kredito) sutartį, pagal kurią ieškovas 2020-08-18 bankiniu pavedimu pervedė į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą 9 626,82 Eur, kuriuos atsakovė, ieškovo teigimu, turėjo grąžinti iki 2020-11-30. Duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi paskolą ieškovui, byloje nėra.

5. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pirmiau minėtos teisės normos skirtos reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) paskolos sumos perdavimą – gavimą liudijančio dokumento, taip pat kai nėra sudarytos rašytinės formos paskolos sutarties bendrosios formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyką ar įsipareigojęs paskolos davėjui grąžinti paskolą. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos tikslia įstatymo nustatyta forma, egzistavimą. Tokie dokumentai leidžia daryti išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių susiformavimą.

6. Byloje ginčo nėra, kad ieškovas paskolino atsakovei 9 626,82 Eur. Tą patvirtina tiek ieškovas, tiek atsakovė, pinigų pervedimą atsakovei patvirtina taip pat ir mokėjimo pavedimas, kurį ieškovas atliko į atsakovės banko sąskaitą. Nors atsakovė teigia, jog atsakovės akcininkė R. J. 2021-01-29 sumokėjo ieškovui 2 500 Eur ir tai yra dalinis skolos grąžinimas, tačiau mokėjimo nurodymo Nr. 10 mokėjimo paskirties laukelyje nurodyta, jog tai yra papildymas. Jokios nuorodos į tai, kad R. J. kaip UAB „B.“ atstovė grąžina dalį paskolintos sumos, mokėjimo dokumente nėra. Be to, teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti įrodymus, kaip bendrovės buhalterijoje buvo apskaityta ieškovo pervesta suma, taip pat kaip apskaityta R. J. ieškovui pervesta suma, tačiau jokių dokumentų atsakovė nepateikė ir teismo įpareigojimo neįvykdė. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui S. R. ir K. R. susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, iš kurio galima spręsti, jog ieškovas su R. J. tarpusavyje taip pat turėjo kitų finansinių reikalų, todėl R. J. 2021-01-29 atliktas mokėjimo pavedimas 2 500 Eur sumai ieškovui niekaip neįrodo atsakovės UAB „B.“ dalinio skolos grąžinimo ieškovui. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.). Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Taigi teismas sprendžia, jog atsakovė nepateikė teismui pakankamai patikimų (neprieštaringų) ir objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti faktinę aplinkybę apie dalinį atsiskaitymą su kreditoriumi, t. y. šiuo atveju su ieškovu.

7. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 d.). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė. Atsakovė paskolos negrąžino ieškovui, todėl daroma išvada, kad atsakovė prievolės tinkamai neįvykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 626,82 Eur, tenkinamas visiškai.

8. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 360,43 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020-11-30 iki kreipimosi į teismą dienos (2021-08-13), kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kadangi atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2020-11-30. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, jog šalys nesitarė dėl paskolos grąžinimo termino.

9. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų dydį ir tvarką už naudojimąsi paskolos suma šalys nustato susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas žodinio susitarimo pagrindu paskolino atsakovei 9 626,82 Eur, pervesdamas pinigus į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nors ieškovas teigia, jog šalys susitarė, kad atsakovė skolą grąžins iki 2020-11-30, tačiau ieškovas teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų raginęs atsakovę grąžinti skolą. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl 360,43 Eur palūkanų priteisimo nuo 2020-11-30 kreipimosi į teismą dienos (2021-08-13).

11. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreipėsi 2021-08-13, todėl palūkanos skaičiuojamos nuo šios datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.

12. Atsakovė atsiliepime prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis per 18 mėnesių laikotarpį dėl sunkios atsakovės materialinės padėties.

13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad aptariamo instituto taikymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą.

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, pateikusi prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, nepateikė jokių jos sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, o tik deklaratyviai nurodo, jog turi finansinių sunkumų. Pabrėžtina, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovei su prašymu nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos išimtinai sunkią finansinę padėtį, daroma išvada, kad išdėstyti priteistos skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies, t. y. ieškovo, interesai (CPK 284 straipsnis).

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, to paties straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė 245 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 225 Eur žyminis mokestis ir 20 Eur išlaidos už vertimą. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies – 96,39 proc., ieškovui iš atsakovės priteisiama 236,16 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų 245 Eur x 96,39 proc.).

17. Bylos nagrinėjimo metu patirta 7,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteisiamos 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 626,82 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 82 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 626,82 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 236,16 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,33 Eur (septynių eurų 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.