Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. O., T. S. (T. S.) ir R. M., dėl atrankos rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015 m. kovo 25 d. vykusios pretendentų į aukštesnes Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialisto (A lygis 6 kategorija) pareigūno pareigas atrankos rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir atrankos rezultatų nepanaikino, konstatavęs, kad atranka į laisvas pareigas buvo vykdyta tinkamai.

Pareiškėjas K. M. apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino su ginčo aplinkybėmis susijusius įrodymus, todėl neteisingai išsprendė bylą. Pareiškėjas tvirtina, kad atranka vykdyta pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio bei Tvarkos aprašo 25 ir 29 punktų nuostatas.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnyje nustatyta, kad atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai (1 d.). Atrankos metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti (2 d.). Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija. Vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas (7 d.).

Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 (2013 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-199 redakcija) patvirtintame Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos apraše nustatyta pareigūnų atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas organizavimo vidaus reikalų statutinėse įstaigose tvarka. Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad paaiškėjus, jog komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ar komisijos narys yra pretendento sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs su pretendentu svainystės ryšiais, arba, jei yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos pirmininko, jo pavaduotojo ar komisijos nario nešališkumo, jis turi nusišalinti. Pagal 29 punktą komisija pokalbio metu vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą. Tvarkos aprašo 28 punkte, be kita ko, nurodyta, kad pokalbio metu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai.

Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimais, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti byloje pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog Tvarkos apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008; 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011 ir kt.).

Pareiškėjas, tvirtindamas, kad atrankos metu buvo pažeistos Tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos, apeliaciniame skunde ne tik nenurodė kuris būtent komisijos narys turėjo nusišalinti ir dėl kokios konkrečiai aplinkybės, o tik abstrakčiai nurodė, kad, jo nuomone, nebuvo objektyviai ir nešališkai patikrintas visų pretendentų profesionalumas, dalykinės savybės bei šiurkščiai pažeidžiamas Tvarkos aprašas užduodant nevienodus, nekonkrečius, nekorektiškai suformuluotus klausimus. Byloje nėra duomenų, kad atrankos metu pareiškėjas siekė pareikšti prašymus, nušalinimus, tačiau jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nereiškė jokių pastabų dėl kurio nors komisijos nario šališkumo ar panašiai, net ir susipažinęs su Pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos protokolu Nr. (21)19-2.35)-7-159 (b. l. 26-27). Atrankos komisija buvo sudaryta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vado 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-80 (b. l. 24), laikantis Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalies nuostatų. Be kita ko, pats pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę ne tik iš anksto susipažinti su komisijos narių sąrašu, bet ir pasidomėti teisės aktais, reglamentuojančiais atrankoje dalyvaujančio pretendento teisėmis, taigi ir teise reikšti motyvuotą nušalinimą komisijos nariui (nariams), jei buvo aplinkybių, kurios kėlė abejonių šių asmenų nešališkumu. Apelianto teiginiai, kad atrankos komisijos posėdžio metu jis nebuvo informuotas apie teisę pareikšti nušalinimą komisijos nariui, ir todėl tokia teise nepasinaudojo, atmetami kaip nepagrįsti.

Kiek tai susiję su byloje aptariamo egzamino žodžiu rezultatų vertinimu, teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, jog išklausius atrankos metu organizuoto pokalbio su pretendentais garso įrašą darytina išvada, kad pareiškėjui ir kitiems 2015 m. kovo 25 d. vykusioje atrankoje į laisvas Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialisto (A lygis 6 kategorija) pareigas dalyvavusiems pretendentams buvo pateikti iš esmės tapatūs klausimai. Vieno klausimo, susijusio su galimybe užkardos pamainos vyresniajam pakeisti sargybos išdėstymą (ruože neįtrauktame į planą), kai tai reikia daryti išanalizavus situaciją, o nėra galimybės susisiekti su vadu, nepateikimas ar ne visiškai identiškas klausimo formulavimas visiems pretendentams (tarp jų ir pareiškėjui), bendrame atsakymų į pateiktus klausimus ir pokalbių ar net komisijos narių su atskirais pretendentais diskusijų kontekste, nevertintinas Tvarkos aprašo 28 punkto nuostatų esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti konkurso rezultatus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei 28, nei 29 Tvarkos aprašo punktuose nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta atranka) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, gebėjimo greitai orientuotis tam tikroje situacijoje ir priimti tinkamą sprendimą ir pan. Todėl darytina išvada, kad toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas, žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Tai reiškia, kad šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Tačiau pabrėžtina, kad šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu.

Taip pat pastebėtina, kad pokalbio rezultatus individualiai vertino atskiri komisijos nariai, jų vertinimai buvo sumuojami. Atsižvelgiant į pateiktų klausimų ir patikslinančių klausimų turinį, taip pat pateiktų atsakymų turinį ir formą, darytina išvada, kad komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Nustatyta, jog įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas (atranka), aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas atrankos komisijai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas neturi teisės vykdyti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas atrankos komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti atrankos laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista atrankos tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis užimti aukštesnes pareigas pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau paminėtas atrankos vykdymo tvarkos pažeidimas (vieno klausimo neuždavimas ir (ar) neidentiškas suformulavimas) nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šio procedūrinio pažeidimo, neturėjusio įtakos galutiniams atrankos rezultatams, būtų pažeista pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis pretenduoti užimti aukštesnes, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialisto pareigas, tad pagrindo pareiškėjo teisių ginti jo pageidaujamu būdu nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl minėtų aplinkybių apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į atrankos komisijos garso įrašą ir susidariusią situaciją vertino paviršutiniškai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu ištyrė visus bylos įrodymus, išklausė šalių ir atstovų paaiškinimus, liudytojo E. J. (komisijos pirmininko) parodymus, atrankos komisijos posėdžio garso įrašą, ir visus byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo K. M. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.