Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-560-883/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-19
Bylos Nr.: e2A-560-883/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05029-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: Z. J. N.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-560-883/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05029-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui Z. J. N. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, Šiaulių rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovui Z.J. N. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą, ir prašo įpareigoti atsakovą Z.J. N. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybinės žemės savininko teisių pažeidimą:

1.1. Iš suformuoto 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti 32,51 metrų ilgio metalinio tinklo tvorą ir ją laikančius betoninius stulpus atkarpoje tarp taškų A ir B, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 1 ir 2 fotofiksacijose).

1.2. Iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pašalinti medinių konstrukcijų 3,14 metrų ilgio medinės tvoros atkarpą ir ją laikančius stulpus atkarpoje tarp taškų D ir E, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 4 fotofiksacijoje), užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr.. (duomenys neskelbtini)) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6-1).

1.3. Iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos, pažymėtos Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje tašku C, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6- 1).

2. Ieškovė NŽT nurodė, kad 2020 m. vasario 25 d. patikrino valstybinę žemę, esančią šalia Z. J. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir surašė 2020-02-27 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-24-(14.31.78.). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Z. J. N. yra užėmęs ir be teisinio pagrindo naudoja su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojantį 0,0269 ha valstybinės žemės plotą (0,0008 ha valstybinės žemės plotas buvo užsodintas tujomis, 0,0242 ha plotas užimtas tvora ir statiniu toje vietoje, kurioje formuojamas žemės sklypas Šiaulių rajono savivaldybei), šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame valstybei priklausančiame vandens telkinyje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo buvo įrengęs lieptą. Ieškovė 2020 m. liepos 16 d. surašė Z. J. N. administracinio nusižengimo protokolą NZT-ANR P-324-2020, registro objekto identifikacinis numeris (ROIK 20119335956). Surašant protokolą, atsakovas su nustatytu pažeidimu sutiko, geranoriškai įsipareigojo žemės naudojimo tvarkos pažeidimą pašalinti iki 2021-01-16. Jis sumokėjo baudą (150 Eur), tačiau savo įsipareigojimo pašalinti pažeidimą visa apimtimi neįvykdė.

3. Be to, ieškinyje nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius 2021 m. sausio 21 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo vietoje metu (2021-01-25 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-1-(14.31.78)) nustatė, kad Z. J. N. iš tik dalies yra pašalinęs pažeidimą, už kurį skirta administracinė nuobauda: pašalintos dekoratyvinių augalų dalys, patekusios į valstybinę žemę, pašalinta tvoros dalis, ribojusi patekimą visuomenei į valstybinę žemę (į suformuotą žemės sklypą perduotą panaudai savivaldybei), tačiau kita tvoros dalis palikta, nugriautas statinys, buvęs valstybinėje žemėje (koordinatės(duomenys neskelbtini)), tačiau likusi neišardyta įrengta medinė platforma, ant kurios stovėjo statinys; prie vandens telkinio už sklypo ribos valstybinėje žemėje buvo likusi nepašalinta metalinio tinklo tvora. Apie pakartotinio patikrinimo rezultatus atsakovas buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-02-12 raštu Nr. 31SD-902-(14.31.104.) Kad sodininkų bendrijos „R.“ tvora sutapo su Z. J. N. 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba žemės sklypo ribų posūkio taškuose Nr. 5 ir Nr. 6, buvo matyti iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, parengto A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn. (šiame plane tarp taškų Nr. 5 (koordinatės(duomenys neskelbtini)) Nr. 6 (koordinatės(duomenys neskelbtini)) yra pažymėta sutartiniu ženklu tvora, už žemės sklypo ribos iki užrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti pieva).

4. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius 2021 m. gruodžio 29 d. atliko valstybinės žemės, esančios prie atsakovo Z. J. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1510-(14.31.141.), parengė schemą ir fotofiksaciją. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklype schemoje pažymėtoje vietoje nuo taško A iki taško B yra 32,51 metrų ilgio tinklo tvora su betoniniais stulpais. Taške C į valstybinę žemę patenka medinės tvoros kampas, nutolęs nuo privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos šiaurės kryptimi 22 centimetrus. Valstybinėje žemėje nuo taško D iki taško E yra likusi nepašalinta medinės tvoros atkarpa, kurios ilgis 3,14 metro (taške D tvoros tęsinys yra nutolęs nuo privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos į pietvakarių pusę 40 centimetrų). Ieškovės vertinimu, po civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovas iš 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), pašalino betoninius polius, kurie buvo likę nugriovus savavališkai pastatytą statinį (centro koordinatės(duomenys neskelbtini)), lentelę su užrašu „PRIVATI VALDA“ iš valstybinės žemės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (už registruotos privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos 30 metrų ilgio atkarpoje), pastatytą tvorą patraukė, tačiau ši tvora ties kampu įsiterpia į valstybinę žemę 22 centimetrus (2021-07-21 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FD-506-(14.31.141.) buvo nustatytas iki 45 centimetrų tvoros įsiterpimas į valstybinę žemę). Paminėtos aplinkybės įrodo, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos teisių pažeidimo visa apimtimi nepašalino ir toliau neteisėtai naudoja valstybinę žemę.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Z. J. N. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl pirmo ieškovės reikalavimo atsakovas nurodė, kad 1987 m. sausio 20 d. paruoštame atribojimo brėžinyje buvo nurodytos sklypo ribos. Į sodininkų bendrijai suteiktą sklypą įėjo ir ieškinyje minimi iki pat vandens telkinio sklypai (suformuotas ir nesuformuotas), besiribojantys su jo 0,2368 ha žemės sklypu. Šiaulių rajono valdybos 1992 m. balandžio 23 d. potvarkiu Nr. 173v buvo įregistruoti sodininkų bendrijos „R.“ įstatai, patvirtintas jai skirtas 11,4 ha žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) Registrų cento išraše nurodyta, kad 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir teisiškai registruotas viešame registre tik 2020 m. gegužės 12 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 31SK-708-(14.31.119E). Pagal 2021m. balandžio 19 d. panaudos sutartį Nr. 31SUN-4-(14.31.56.) (VP2-19(3.72) šio sklypo panaudos gavėju tapo Šiaulių rajono savivaldybė.

6. Atsakovo teigimu, teritorija nuo atsakovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo iki vandens telkinio buvo skirta sodininkų bendrijai. Kadangi iki 2020 m. gegužės 12 d. nebuvo geodeziniais matavimais pažymėtų tikslių jo sklypo ribų, nes nėra padarytų geodezinių matavimų, tai ir nežinojo savo sklypo tikslių ribų, toje dalyje tvoros neįsirenginėjo. 2020 metais valstybė 0,1509 ha sklypui atliko geodezinius matavimus, jam nedalyvaujant pastatė riboženklius, o savo medinę tvorą pastatė 2021 metų liepą ties pažymėtomis ribomis.

7. Dėl antro ieškinio reikalavimo atsakovas nurodė, kad pateikdama šį ieškinio reikalavimą ieškovė nesilaikė išankstinės tokių ginčų sprendimo tvarkos. Apie tokį pažeidimą atsakovas sužinojo tik iš patikslinto ieškinio. Vien dėl procedūrų nesilaikymo šis ieškinio reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovas nurodė, kad jo 0,2368 ha žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neatlikti geodeziniai matavimai, nėra sudėtų riboženklių. Neturinčiam specialių žinių asmeniui nėra galimybės nustatyti, ar 3,14 metrų ilgio medinės tvora stovi ties atsakovo sklypo riba, ar ant valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Statydamas tvorą atsakovas vadovavosi žemės sklypo planu, parengtu A. B. įmonės 2005 m. liepos mėnesį. Plane nurodyta, kad atsakovo sklypas tęsiasi iki pat vandens telkinio šlaito. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad prašoma nugriauti tvora pastatyta dar iki šlaito pradžios, t. y. atsakovo sklype.

Atsiliepimas

8. Dėl trečio ieškinio reikalavimo atsakovas atsiliepime nurodo, kad jo tvora ties tašku C pastatyta ant riboženklio, nestovi valstybinėje žemėje, nepažeidžia valstybės interesų. NŽT ieškinyje nepagrindė, kuo pažeidžiamos jos teisės, t. y. kokią žalą daro 22 centimetrais išlindęs tvoros kampas į 30 metų savininko neturėjusį, tik 2020 m. gegužės 12 d. suformuotą, 2021m. balandžio 19 d. perduotą naudotis savivaldybei 0,1509 ha žemės sklypą. Šiaulių rajono savivaldybė sklypu naudojasi formaliai, jokių veiksmų minėtame sklype neatlieka. Be to, atsakovas nurodo, kad 0,1509 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 12 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 31SK-708-(14.31.110E) registruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, o 2021m. balandžio 19 d. panaudos sutartimi Nr. 31SUN-4-(14.31.56.)(VP2-19(2.72) sklypas perduotas Šiaulių rajono savivaldybei. Todėl atsakovo nuomone, ieškovė turėtų būti žemės naudotojas – savivaldybė. Perdavus žemės sklypą savivaldybei, NŽT pareiga būtų kontroliuoti, kad žemė būtų naudojama pagal paskirtį, o pati žemės naudotoja - savivaldybė jam jokių pretenzijų nereiškė.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime į pradinį ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė juos tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui Z.J. N. tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Z. J. N. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybinės žemės savininko teisių pažeidimą:

10.1. Iš suformuoto 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti 32,51 metrų ilgio metalinio tinklo tvorą ir ją laikančius betoninius stulpus atkarpoje tarp taškų A ir B, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 1 ir 2 fotofiksacijose).

10.2. Iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pašalinti jo pastatytos medinių konstrukcijų 3,14 metrų ilgio medinės tvoros atkarpą ir ją laikančius stulpus atkarpoje tarp taškų D ir E, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 4 fotofiksacijoje), užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6-1).

10.3. Kita patikslinto ieškinio dalis atmesta. Bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistos.

11. Teismas atsakovo argumentus, kad vielinė tvora, skirianti atsakovo sklypą nuo sodininkų bendrijos „R.“ lėšomis įrengto pliažo, skirto bendrijos narių poreikiams, įrengta bendrijos sprendimu prieš kelis dešimtmečius, kad atsakovas neturi teisės be bendrijos sprendimo ar įpareigojimo tvoros griauti, kad ieškovei reikia kreiptis į sodo bendriją „R.“, kad atsakovas nebėra tos sodininkų bendrijos narys, neturi teisės nugriauti ar kilnoti bendrijos teisėtai ar neteisėtai įrengtų statinių vertino kaip nepagrįstus, kaip atsakovo gynybinę poziciją, siekiant išvengti jam taikomos civilinės atsakomybės ir ją perkelti neegzistuojančiam juridiniam asmeniui. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog juridinis asmuo - sodininkų bendrija „R.“ registruota ar buvo registruota ir yra išregistruota juridinių asmenų registre. Byloje nėra įrodymų, kad detaliojo plano rengimo (2003 m.) ir tvirtinimo metu (2004 m. lapkričio 4 d.) sodininkų bendrija „R.“ buvo registruota atitinkamame registre ir veikė kaip teisėtas juridinis asmuo. Nesant registruoto juridinio asmens – sodininkų bendrijos „R.“ ar jos teisių perėmėjo, teismas sutinka su ieškovės argumentais byloje, kad negalima daryti išvados, jog, kaip teigia atsakovas, ginčo tvora, buvo tverta ir ji priklauso neegzistuojančiam juridiniam asmeniui.

12. Teismas vertino aplinkybę, kad metalinio tinklo tvora galėjo buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius susikūrusios ir veikusios sodininkų (sodo) bendrijos „R.“ teritorijoje narių lėšomis bei jų talkų būdu, tą iš esmės tvirtino teismo posėdyje apklausti atsakovo liudytojai A. U., G. S.. Teismas konstatavo, kad pradinio ieškinio turinys bei jo priedai įrodo buvus tokią situaciją 2020 m. vasario 27 d., kai buvo surašytas pirmasis žemės naudojimo patikrinimo aktas ir nustatyti pažeidimai atsakovo atžvilgiu. Tokius faktinius duomenis patvirtina ir ieškovės iniciatyva pakviesto liudytojo V. K. parodymai, jog jis, kaip turintis atsakovo kaimynystėje žemės sklypą, pats matė, kaip atsakovas su sūnumi perkėlė tinklinės tvoros dalį su betoniniais tinklais nuo savo sklypo ribos link (duomenys neskelbtini)tvenkinio į tą valstybinės žemės dalį, kuri dabar įforminta kaip rekreacinės paskirties žemės sklypas, tik negali pasakyti tikslaus laikotarpio, kada tas vyko.

13. Teismas vertino, jog atsakovas jam nustatytų įpareigojimų pašalinti savavališkai pastatytą tvorą neginčijo, ikiteisminėje stadijoje neįrodinėjo, kad ginčo metalinę tvorą įrengė ne jis, ir ne jam ši tvora priklauso. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovas pašalino tik dalį 2020 m. vasario 25 d. užfiksuotų pažeidimų. Nurodė, kad atsakovas Z.J. N. sutikdamas su administraciniu nusižengimu, pripažino savo kaltę, o iš tokių aplinkybių galima daryti išvadą, jog atsakovas pripažino faktą, jog ginčo vielinė tvora buvo įrengta, naudojama ir priklausė būtent jam, o ne visiems sodininkų (sodų) bendrijos „R.“ nariams. Valstybinės žemės užėmimo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptartos faktinės aplinkybės, bet ir kiti šioje byloje pateikti įrodymai, t. y. pastebėtina, jog po šio administracinio nusižengimo atsakovas pašalinęs dalį neteisėtai pastatytos tvoros, 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su pareiškimu, kuriuo prašė minėtos įstaigos leidimo „išsipirkti ne aukciono tvarka valstybinės žemės plotelį, esantį tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir sodų bendrijos „R.“ vielinės tvoros, atskiriančios bendrijos įsirengtą visuomenės poreikiams“ o tai dar kartą įrodo, jog atsakovas iki nustatytų pažeidimų naudojosi šia savavališkai aptvertos valstybinės žemės dalimi ir toliau siekė ja naudotis.

14. Konstatuota, jog būtent atsakovas turėjo didžiausią interesą naudotis neteisėtai aptverta valstybine žeme, ir niekas kitas be jo žinios bei sutikimo negalėjo įrengti šios tvoros, sujungtos su jo privačia namų valda (CPK 185 straipsnis). Tai pat teismas pažymėjo, jog atsakovas negalėjo nepastebėti, kad šalia jo sklypo yra savavališkai aptverta valstybinė žemė, o šį sklypą juosianti tvora prijungta prie atsakovui priklausančios namų valdos tvoros. Šių aukščiau minėtų aplinkybių bei nuotraukose ir žemėlapyje matomų duomenų visuma patvirtina, kad būtent atsakovas yra atsakingas už kilusius padarinius, neteisėtai užimant valstybinę žemę.

15. Teismas sprendė, kad atsakovas byloje neįrodė, jog šie veiksmai (ginčo tvoros įrengimas) valstybinėje žemėje buvo atlikti teisėtai, taip pat neįrodė, jog ginčo tvora yra įrengta būtent ne jo paties iniciatyva ir ne jo naudai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė šį savo patikslinto ieškinio reikalavimą įrodė, byloje nustatytos būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl šis patikslintas ieškinio reikalavimas tenkinamas ir atsakovas įpareigotinas pašalinti 32,51 metrų ilgio metalinio tinklo tvorą ir ją laikančius betoninius stulpus atkarpoje tarp taškų A ir B, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje(duomenys neskelbtini) (CK 4.98 straipsnis).

16. Dėl ieškovės antrojo reikalavimo teismas pasisakė, kad ieškovei būnant aktyviai ir net keletą kartų tikrinant esamą situaciją vietoje bei atsakovą nuolat geruoju raginant pašalinti likusius pažeidimus bei geranoriškai pratęsiant terminą likusiems pažeidimams pašalinti, atsakovas per šį laikotarpį ne tik kad nepašalino likusių pažeidimų, tačiau savo iniciatyva ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas savo sklypą aptverti nauja tvora. Teismas konstatavo, kad aplinkybių visuma, jog esant pilnai neišspręstam kilusiam administraciniam ginčui, atsakovui savo sąmoningais veiksmais, t. y. be ieškovės sutikimo apsitveriant savo žemės sklypą, besiribojantį su valstybine žeme, nauja tvora, iš dalies pakeitus faktines aplinkybes, bei ieškovei po civilinės bylos iškėlimo atlikus kitą patikrinimą ir nustačius, jog atsakovo veiksmais atsirado nauji pažeidimai, susiję su valstybinės žemės užėmimu, leidžia teismui daryti išvadą, jog naujai pastatytos medinės tvoros dalys, kurios išeina iš privataus žemės sklypo ribų, yra atsakovo tęstinių neteisėtų veiksmų pasekmė ir iš naujo administracinės procedūros tokiu ginčo atveju netaikytinos. Esant duomenims, jog ši tvoros dalis yra atsakovo pastatyta be ieškovės sutikimo (kad toks sutikimas buvo reikalingas ir jo atsakovas neturėjo ieškovės užfiksuota ir 2021m. spalio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, bei kad šios medinės tvoros dalis yra pastatyta valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, akivaizdu, jog atsakovas pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir neįrodė, jog pastatytos tvoros buvimas valstybinėje žemėje atitinka teisės aktų reikalavimus.

17. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas žinojo savo žemės sklypo ribas, kadangi kadastrinių matavimų metu pats dalyvavo asmeniškai, bei pasirašydamas šį aktą, tuo pačiu įsipareigojo saugoti ir prižiūrėti riboženklius, tačiau šios pareigos nevykdė, nes riboženkliai neišlikę, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo ginče tvirtinti, kad jokių riboženklių jo sklype nebuvo sudėta ir jam nėra galimybės nustatyti, ar 3,14 m ilgio medinės tvoros dalis stovi ne jo žemės sklypo ribose. Atsakovas nepateikė kitų duomenų, kurie eliminuotų atsakovo atsakomybę už riboženklių neišsaugojimą, t.y. kad kuris nors kitas asmuo kurį laiką valdė atsakovo sklypą, kad kitam asmeniui būtų buvusi suteikta teisė saugoti atsakovo žemės sklypo riboženklius ar pan. Nustačius faktines aplinkybes, jog 3,14 metrų ilgio medinės tvoros atkarpa ir ją laikantys stulpai atkarpoje tarp taškų D ir E atsakovo yra įrengti neteisėtai, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neturint ieškovės sutikimo tokią tvorą statyti, laikytina, jog minėta tvora (dalis jos) pastatyta savavališkai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės antrąjį reikalavimą.

18. Dėl trečiojo ieškovės reikalavimo - iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje pažymėta, jog ties tašku C, nuo atsakovo medinės tvoros kampo iki riboženklio yra 22 cm atstumas, t. y. 22 cm atstumu tvora yra įsirėžusi į valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietą. Tačiau 2022 m. gegužės 26 d. teismui atlikus vietos apžiūrą ir atlikus papildomus matavimus, nustatyta, jog ties atsakovo tvoros tašku C, konstatuojama, kad imant atstumą nuo tvoros kampinio medinio stulpo iki esamo riboženklio centro yra 15 cm, bet ne 22 cm, kaip nurodyta ieškovės patikslintame ieškinyje. Ieškovės nurodomas ir teismo patikslintas ginčo objektu tapusios atsakovo tvoros kampo įsiterpimas yra 15 cm atstumų į valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, bet kuriuo atveju neviršija leidžiamos kadastro nuostatų maksimalios paklaidos. Todėl teismas vertino, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas, t.y. beveik 30 metrų atsakovo pastatytos medinės tvoros su atitinkamai įmontuotais į žemę stulpais išmontavimas ir jos perkėlimas 15 cm atstumu į atsakovo sklypo ribas, būtų neproporcingas pažeidimo mastui, jo padarinių šalinimas sukeltų pensinio amžiaus atsakovui palyginti dideles darbo sąnaudas, papildomas pinigines išlaidas.

19. Teismas sprendė, kad tenkinus patikslinto ieškinio trečiąjį reikalavimą ir įpareigojus atsakovą iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti jo 0,2368 ha žemės sklypo ribose, t. y., ši pažeidimą padariusiam asmeniui taikoma sankcija, atsižvelgiant į ginčo esmę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, juo labiau, kad padaryti atsakovo pažeidimai (šio reikalavimo apimtyje) nėra esminiai, todėl šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui atmetė (CPK 270 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos, pažymėtos Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD- 1510-( 14.31.141.) schemoje tašku C, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) , pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6-1) ir priimti naują sprendimą, nacionalinės žemės tarnybos ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, esant žemės sklypo ribą ženklinančiam riboženkliui, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad, atsakovui neapsimoka patraukti tvoros iš valstybinės žemės, tokiu būdu suteikė teisę atsakovui toliau laikyti tvorą ne atsakovui priklausančioje žemėje, netinkamai taikė formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20.2. Teismas neįvertino, kad atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., nurodytas riboženklio Nr. 6 posūkio ribos taškas sutampa su 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio tašku Nr. 6 (UAB „I. G.“ parengtame plane), ir, kad šis taškas buvo paženklintas standartiniu riboženkliu 2020 m. vasario 13 d., kad atsakovas buvo nesąžiningas. Atsakovas po riboženklio tvirtinimo bendros savo ir valstybinės žemės sklypo ribos neginčijo, todėl ir neturėjo teisės tverti tvoros kitoje riboženklio pusėje. Riboženklis taške 6 buvo ir Šiaulių apylinkės teismo posėdžio vietoje metu 2022 m. gegužės 26 d. prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini); atsakovo tvora, kaip ir teisingai konstatavo teismas, buvo įrengta valstybinėje žemėje 15 centimetrų į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Pažeidimas, kai asmuo, matydamas riboženklį, specialiai tveria tvorą ne jam priklausančiame žemės sklype, yra tyčinis veiksmas, todėl neteisėtai užtvertos tvora valstybinės žemės valdymas negali būti įteisinamas valdyti atsakovui neribotam laikui remiantis teisingumo ir protingumo, sąžiningumo kriterijais, nes, apeliantės nuomone, atsakovas buvo nesąžiningas.

20.3. Teismas, apeliuodamas į atsakovo garbų amžių, į tai, kad jam per didelės sąnaudos perkelti tvorą, nevertino, kad atsakovui, matant žemės sklypo ribą ženklinantį riboženklį (Nr. 6) nebuvo protinga ar teisinga įrengti tvorą ne savo sklypo ribose, ir, kad tai pažeidžia imperatyvias įstatymų normas ir valstybinės žemės patikėtinio interesus. Asmenų veiksmai negali būti pateisinami kokiomis nors matavimų paklaidomis, kai šie asmenys tveria tvorą, po to kai yra aiškus įtvirtintas žemės sklypo ribą ženklinantis standartinis riboženklis.

20.4. Nurodoma, kad po civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovas iš valstybinės žemės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (už registruotos privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos 30 metrų ilgio atkarpoje), pastatytą tvorą patraukė, tačiau ši tvora ties kampu įsiterpia į valstybinę žemę 22 centimetrus (2021-07-21 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FD-506-(14.31.141.); buvo nustatytas iki 45 centimetrų tvoros įsiterpimas į valstybinę žemę (įsiterpusio taško koordinatė taške C buvo: (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (2022-06-03 teismo sprendimo 16, 17 punktai), ir tai suponuoja išvadą, kad teismas nevertino, kad atsakovas tvoros kampą su visa tvoros konstrukcija jau vieną kartą patraukė, įsiterpimą į valstybinę žemę sumažino nuo 45 cm iki 22 cm (teismo posėdžio vietoje metu rastas tikslus 15 cm įsiterpimas), tačiau teismas nevertino, kad esant žemės sklypo ribą žyminčiam riboženkliui nuo 2020 m. vasario 13 d., atsakovas turėjo visas galimybes nepažeisti valstybei atstovaujančios NŽT interesų ir patraukti tvorą taip, kad ji patektų į atsakovo žemės sklypo ribas. Tvoros konstrukcija nesudėtinga, tvora medinė, be pamatų, todėl didelėmis tvoros nukėlimo sąnaudomis ar CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu, valstybinės žemės užėmimas negali šioje civilinėje byloje negali būti įteisinamas.

20.5. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014.

20.6. Apeliantės nuomone, ginčijama sprendimo dalis suponuoja neteisią ir neigiamą praktiką, kad sklypų savininkai gali tvoras statyti nepaisydami žemės sklypo ribą ženklinančių riboženklių, matininkams skirtų matuoti žemės sklypo ribas paklaidų ribose (tvoras įsiterpiančias iki 30 cm į svetimus sklypus (kaimo vietovėse) ar iki 10 cm (miesto vietovėse)), tikėdamiesi, kad teismas neįpareigos nugriauti tokių statinių.

20.7. Apeliantės teigimu, teismo sprendime nurodytu Kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčiu galėtų remtis kvalifikaciją turintys asmenys (nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje), kurie atlieka gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau minėtos nuostatos nesuteikia teisės sklypų savininkams tokiu atstumu statyti naujų tvorų kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Nacionalinės žemės tarnybos 3-ajį ieškinio reikalavimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias galimas paklaidas, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. J. N. nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo įvertinti ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktą klaidinančią ir žinomai neteisingą informaciją bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas nugriauti sodų bendrijai „R.“ priklausančią 32,5 m ilgio metalinio tinklo tvorą su ją laikančiais betoniniais statiniais. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jo sklypas riboženkliais niekad nebuvo pažymėtas. Sklypo geodezinius matavimus 2022 m. liepos 14 d. atliko UAB „Normetra“ licencijuotas matininkas, kuriam atliekant darbus, atsakovas pateikė savo sklypo turimus dokumentus. Tuomet ir paaiškėjo, kad sklypas paženklintas ne riboženkliais, o plane pažymėti tik šeši taškai, kuriais jis pririštas vietovėje, išskaičiuojant šių taškų koordinates. Kadangi šie taškai atsakovo sklypo plane pažymėti sutartiniais topografiniais ženklais, kurie galiojo nuo 2002 m. sausio 27 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., atsakovui nesuprantami, pirmosios instancijos teismo proceso metu ieškovės teiginių atsakovas neužginčijo.

21.2. A. B. įmonė, pateikdama paruoštą dokumentaciją, naudojo tipinius blankus, kuriuose nurodoma, kad sklypas natūroje pažymėtas riboženkliais. To negalėjo nežinoti ir ieškovės darbuotojai. Ieškovė, aiškindama sutartines tuo metu galiojusių topografinių ženklų reikšmes, sąmoningai nepateikė, kaip žymimi riboženkliai. Atlikus atsakovo sklypo geodezinius matavimus ir jį pažymėjus riboženkliais, medinės tvoros dalis, įrengta ant griovio šlaito savaitės bėgyje buvo perkelta į sklypo ribas. Pagal dabar pastatytus riboženklius pagal (duomenys neskelbtini) gatvę pastatyta atsakovo tvora, dėl kurios ieškovė atsakovui turi pretenzijų, kai kuriose vietose nukrypusi 8 cm, o pagal kadastro nuostatų 3.21.2.22 punktą kaimo vietovėje leistinas nukrypimas yra 30 cm. Atsakovo tvoros nukrypimai yra paklaidos ribose.

21.3. Atsakovas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įpareigojimo nugriauti sodų bendrijai „R.“ priklausančią 32 m ilgio metalinio tinklo tvorą. Tai sodų bendrijos turtas ir atsakovas neturintis teisės naikinti svetimo turto. Nurodo, kad teismas buvo suklaidintas jam pateiktos melagingos informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono valdybos 1993 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 22 „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinės nuosavybės teise sodininkų bendrijoms „Š.,“ „P.“ ir „R.“ buvo leista (sąraše eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) Z. N. (atsakovui) įsigyti Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini)esančioje sodininkų bendrijoje „R.“ žemės sklypą Nr. 10, kurio plotas 0,1199 ha (kaina 1209 investicijų čekiai) (pop. b. 1 tomas, 188, 191 b. l.). Sklypo savininko iniciatyva 0,1199 ha ploto žemės ūkio paskirties sodo žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: 0,0465 ha (projektinis Nr. 10) ir 0,0735 ha (projektinis Nr. 10A). Pagrindas - Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 2316. Taip pat minėtu įsakymu buvo patikslintas žemės sklypo plotas iš 0,1199 ha į 0,1200 ha, nes žemės sklypų ribos buvo nustatytos atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2002 m. rugpjūčio mėn. parengtus žemės sklypų planus. 0,0735 ha ploto sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0465 ha ploto žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pop. b. 1 tomas, 195-199 b. l.). Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-4752 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro rodiklių nustatymo ir pardavimo Šiaulių rajone“ buvo pakeistas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas iš 0,0465 ha į 0,2368 ha, nuspręsta 0,1903 ha plotą įregistruoti valstybinės žemės patikėtinio - Šiaulių apskrities viršininko administracijos - vardu bei leista parduoti Z. J. N. 0,1903 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalį (pop. b. 2 tomas, 4 b. l.). 0,1903 ha ploto žemės sklypo dalis 0,2368 ha ploto kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduota Z. J. N. pagal 2006 m. vasario 1 d. sutartį Nr. P91/06- 0168 (notarinio registro Nr. 1080) kaip naudojama namų valda, prie šios pirkimo-pardavimo sutarties kaip neatskiriamoji dalis buvo pridėtas žemės sklypo planas, parengtas A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn. Z. J. N. buvo pasirašęs žemės sklypo plane ir 2005 m. liepos 18 d. parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte (šio akto 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 6 riboženkliais, 13 punkte yra Z. J. N. parašas, kuriuo jis patvirtino, kad įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius, ir yra susipažinęs apie kylančią administracinę atsakomybę už pastovių riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą) (2 t., 5-7, 8-9, 10-11, 12-13, 14-15, 16 b. l.).

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus specialistas 2020 m. liepos 16 d. atsakovui Z. J. N. buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-324-2020, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas), jame nurodant, kad (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 25 d. 8.45 val. atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-24-(14.31.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad užimtas ir naudojamas su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis 0,0269 ha valstybinės žemės plota; už privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, valstybinėje žemėje yra įrengta tvora, pastatytas statinys, įrengtas lieptas (0,0261 ha plote) ir pasodintos tujos (0,0008 ha plote). Protokole pažymėta, jog Z. J. N. su pažeidimu sutinka ir įsipareigoja pažeidimą pašalinti iki 2021m. sausio 16 d. (pop. b. 1 tomas, 34-35 b. l.). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas skirtą baudą sumokėjo, tačiau savo įsipareigojimo pašalinti nustatytą pažeidimą visa apimtimi, neįvykdė.

25. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2021 m. sausio 21 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu specialistai (2021-01-25 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-1-(14.31.78)) nustatė, kad atsakovas Z. J. N. iš tik dalies yra pašalinęs pažeidimą, už kurį skirta administracinė nuobauda: t.y. pašalintos dekoratyvinių augalų dalys, patekusios į valstybinę žemę, pašalinta tvoros dalis, ribojusi patekimą visuomenei į valstybinę žemę, tačiau kita tvoros dalis palikta, nugriautas statinys, buvęs valstybinėje žemėje (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tačiau likusi neišardyta įrengta medinė platforma, ant kurios stovėjo statinys; prie vandens telkinio buvo likęs pastatytas lieptas, kuriam statyti leidimas nebuvo išduotas; už sklypo ribos valstybinėje žemėje buvo likusi nepašalinta metalinio tinklo tvora, šie nustatyti pažeidimai užfiksuoti fotonuotraukose (pop. b. 1 tomas, 43-46, 47-48 b. l.). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. liepos 21 d. atliko valstybinės žemės, esančios prie Z. J. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-506-( 14.31.141.), kuriame užfiksuota, jog valstybinėje žemėje nuo (duomenys neskelbtini)tvenkinio pusės pastatyta 14,4 metrų ilgio nauja metalinio tinklo tvora, ši tvora nutolusi 0,4 metrų, 2,6 metrų, 3 metrų ir 3,2 metrų atstumu nuo privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, valstybinėje žemėje buvo rasta pastatyta lentelė su užrašu „PRIVATI VALDA“. Taip pat iš suformuoto valstybinės žemės sklypo nepašalinta 32,5 metų ilgio tvora, betoniniai poliai (9 vnt.). Be to, ieškovės akte konstatuota, kad Z. J. N. 2021 m. gegužės-birželio-liepos mėn. naujai apsitverdamas savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., medine tvora šios dalį tvoros įrengė ne savo žemės sklype, o valstybinėje žemėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t. y. už registruotos privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos (30 metrų ilgio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nauja tvora į valstybinę žemę buvo įsiterpusi nuo 16 cm iki 45 cm atstumu, stulpai tvorai laikyti įkasti valstybinėje žemėje (medinė tvora ir žemės sklypo riboženklio vieta užfiksuota akto Nr. FD-506-(14.31.141.) privačios žemės sklypo ribą žyminčio riboženklio vieta pažymėta raide R) (I t., 83-86 b. l.).

26. Ieškovės atstovas (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyrius) 2021 m. gruodžio 29 d. atliko dar vieną valstybinės žemės, esančios prie Z. J. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1510-(14.31.141.), kuriame nurodyta, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklype schemoje pažymėtoje vietoje nuo taško A iki taško B yra 32,51 metrų ilgio tinklo tvora su betoniniais stulpais; taške C į valstybinę žemę patenka medinės tvoros kampas, nutolęs nuo privataus atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos šiaurės kryptimi 22 centimetrus. Valstybinėje žemėje nuo taško D iki taško E yra likusi nepašalinta medinės tvoros atkarpa, kurios ilgis 3,14 metro (taške D tvoros tęsinys yra nutolęs nuo privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos į pietvakarių pusę 40 centimetrų) (I t., 140-146 b. l.).

Dėl NŽT reikalavimo iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį)

27. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos, pažymėtos Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje tašku C, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr.) (duomenys neskelbtini) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6- 1).

28. Tarp šalių nėra ginčo, kad ties tašku C atsakovo tvoros kampas yra įsiterpęs 15 cm atstumu į valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taip pat nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas tvorą valstybinės žemės ribose tvėrė matydamas riboženklį, t.y. tyčiniais veiksmais. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas tvoros kampą su visa konstrukcija jau vieną kartą bylos nagrinėjimo patraukė ir turėjo galimybes ją patraukti iš valstybinės žemės ribų, tačiau to nepadarė, tik sumažino įsiterpimą nuo 45 cm iki 15 cm.

29. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jo sklypo ribos niekad nebuvo pažymėtos, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. teismo atliktoje vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ginčo tvora ties tašku C pastatyta už riboženklio ir pats atsakovas vietos apžiūros metu teikė paaiškinimus, kad tai padarė siekdamas apsaugoti riboženklį nuo galimų kitų asmenų pažeidimų. Tai patvirtina, kad atsakovui buvo aiškiai suprantamos sklypų ribos, jam buvo matomas riboženklis ir jis sąmoningai ginčo tvorą ties C tašku įrengė ne savo sklypo, o valstybinės žemės sklypo ribose. Atsakovo argumentus, kad jo sklypas riboženkliais nebuvo pažymėtas, papildomai paneigia ir byloje esantys duomenys, kad nustatant atsakovo žemės sklypo ribas, pagal parengtą A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn. žemės sklypo planą, unikalaus sklypo kodas (duomenys neskelbtini), jų matavimų metu dalyvavo ir pats atsakovas; 2005 m. liepos 18 d. buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir šio akto 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 6 riboženkliais (šių riboženklių koordinatės užfiksuotos koordinačių žiniaraštyje), 13 punkte yra atsakovo Z. J. N. parašas, kuriuo jis patvirtino, kad įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius, ir yra susipažinęs apie kylančia administracinę atsakomybę už pastovių riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą (II t., 10-11, 12 b. l.).

30. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau tekste – kadastro nuostatai) 32.1.2.2.2. punkte numatytu bendrų riboženklių koordinačių skirtumu (kitose nei miestų teritorijose ne daugiau kaip 0.3 metro).

31. Kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punkte numatyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311).

32. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką (Kadastro nuostatų 1 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punkte numatyta maksimali paklaida taikoma tarp bendrų riboženklių koordinačių matuojant žemės sklypus ir tuomet, kai juos atlieka Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus atlikti teisę turintys asmenys. Šios žemės sklypų matavimų paklaidas reglamentuojančios nuostatos negali būti taikomos tuo atveju, kai vertinama nuosavybės teisių pažeidimo reikšmė, siekiant pateisinti statinį (tvorą), įsiterpusį į valstybei priklausančios žemės sklypo ribas. Nagrinėjamu atveju riboženklio vieta bei žemės sklypų ribos ar jų nustatymo procedūra nėra ginčo objektas šioje byloje, tad nebuvo pagrindo ir taikyti kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punkto.

34. Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paklaidos tolerancijos, sprendimo 52 pastraipoje nurodė, kad taškas C atitiktų 6 tašką (riboženklio, žyminčio posūkio kampą), tačiau iš 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141) nurodyta, kad taškas C žymi atsakovo pastatytos tvoros kampą, o ne 6 taško (posūkio kampo) koordinates. Tai reiškia, kad atsakovo žemės sklypo posūkio kampą žymintis riboženklis yra ties tašku 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), o atsakovo tvoros kampas yra ties tašku C (koordinatės (duomenys neskelbtini)), t. y. už riboženklio ribos.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad beveik 30 metrų atsakovo pastatytos medinės tvoros su atitinkamai įmontuotais į žemę stulpais išmontavimas ir jos perkėlimas 15 cm atstumu į atsakovo sklypo ribas, būtų neproporcingas pažeidimo mastui, kad jo padarinių šalinimas sukeltų pensinio amžiaus atsakovui palyginti dideles darbo sąnaudas, papildomas pinigines išlaidas ir kad šio reikalavimo apimtyje padaryti atsakovo pažeidimai nėra esminiai.

36. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog susiklosčiusi situacija yra sąlygota būtent sąmoningų atsakovo veiksmų, pastatant tvorą ties C tašku už riboženklio ribų, aiškiai matant sklypų ribas, pažymėtas riboženkliu ties 6 tašku. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie atsakovo veiksmai negali būti pateisinami atsakovo motyvais, kad valstybinės žemės sklypas nėra naudojamas, kad anksčiau riboženklio toje vietoje nebuvo ar pateisinama noru apsaugoti riboženklį nuo sugadinimų. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tuo momentu, kai atsakovas atliko tvoros parkėlimo veiksmus (atsakovo teigimu – 2021 m. liepos mėnesį, ieškovės – 2021 m. gegužės, birželio mėn.), sklypų riba buvo aiškiai pažymėta riboženkliu, tad atsakovas neturėjo teisės tvoros statyti už jo ribos byloje nustatytu 15 cm atstumu. Sklypų ribų ar riboženklio lokacijos vieta byloje nėra ginčijama. Atsakovo amžius ar būsimi tvoros perkėlimo kaštai nėra pagrindas toleruoti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, atliekamą sąmoningais veiksmais. Esant byloje įrodytam ieškovės nuosavybės teisių pažeidimui, nustačius, kad atsakovas tvorą už riboženklio ribos pastatė valstybinės žemės sklype ignoruodamas riboženkliu pažymėtą ribą, buvo pagrindas tenkinti ir trečiąjį patikslinto ieškinio reikalavimą, įpareigojant atsakovą pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) ribose.

37. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tokio nuosavybės teisių mažareikšmiškumą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo cituojamų nutarčių civilinėse bylose faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007,bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 buvo konstatuota, kad pažeidimai padaryti objektais, kurie yra pažeidimą padariusiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, tiesiogiai į kito asmens nuosavybę neįsiterpiant, o tiesiog nesilaikant įstatymo nustatytų atstumų.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014 faktinės bylos aplinkybės taip pat nėra panašios, nes minėtoje byloje apskritai kilo ginčas dėl atlikto kadastrinio matavimo teisėtumo, buvo vertinami susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, o teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai buvo įpareigoti nugriauti tvoros dalį, patenkančią į ieškovės sklypą, palikta galioti.

Dėl atsakovo reikalavimo panaikinti teismo sprendimo dalį

41. Teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas kartu teikė ir savarankišką reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybinės žemės savininko teisių pažeidimą: iš suformuoto 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti 32,51 metrų ilgio metalinio tinklo tvorą ir ją laikančius betoninius stulpus atkarpoje tarp taškų A ir B, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 1 ir 2 fotofiksacijose).

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, atsakovas, manydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti naikintina, turėjo teisę teikti įstatymo reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą dėl 2022 m. birželio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo. Atsakovui nerealizavus savo teisės į apeliaciją įstatymo nustatyta tvarka, dėl atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą formuluojamo reikalavimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieškovės ieškinio dalis ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors apeliacinės instancijos teismo nutartimi sprendimas keistinas tik dėl vieno ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškumo dėlei išdėstytini visi patenkinti ieškovės reikalavimai.

Dėl apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas visiškai, atsakovui pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į atsakovo amžių, gaunamas pajamas, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, analogiškai spręstinas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, nepaskirstant susidariusių bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), t. y. žyminio mokesčio iš atsakovo nepriteisiant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

1) Iš suformuoto 0,1509 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti 32,51 metrų ilgio metalinio tinklo tvorą ir ją laikančius betoninius stulpus atkarpoje tarp taškų A ir B, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 1 ir 2 fotofiksacijose).

2) Iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pašalinti jo pastatytos medinių konstrukcijų 3,14 metrų ilgio medinės tvoros atkarpą ir ją laikančius stulpus atkarpoje tarp taškų D ir E, kurių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) (tvoros vieta aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje ir užfiksuota 4 fotofiksacijoje), užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6-1).

3) Iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vietos, pažymėtos Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-1510-(14.31.141.) schemoje tašku C, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), pašalinti medinės tvoros konstrukciją (stulpą ir prie jos pritvirtintą tvoros dalį) užtikrinant, kad visi tvoros elementai būti pastatyti 0,2368 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose (žemės sklypo ribos pažymėtos žemės sklypo plane, parengtame A. B. įmonės 2005 m. liepos mėn., taškais 1-2-3-4-5-6- 1).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė