Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-383/2015

Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00114-2013-6

2015 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškieni, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei., nuteistajam M. P., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas 80 MGL (10400 litų/3012 eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens sužinojęs apie tai, kad 2011-05-31 apie 8.30 val. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyrį, esantį Vytauto pr. 91, Kaune, taksi vairuotojas R. B. pristatė didelės vertės juvelyrinius dirbinius ir pinigus užsienio valiuta, kuriuos 2011-05-29 tarp 9 val. ir 10 val. R. B. klientas paliko taksi automobilyje, turėdamas išankstinį sumanymą sukčiauti, tai yra žinodamas, kad palikti pinigai užsienio valiuta ir juvelyriniai dirbiniai jam nepriklauso - nebūdamas šių daiktų savininku, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, jis 2012-11-19 (reg. Nr. 20-25-AP-1749) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, esantį Islandijos pl. 209, Kaune, prašydamas grąžinti tariamai jo prarastus juvelyrinius dirbinius ir pinigus užsienio valiuta, o 2012-11-26 paaiškindamas patikslino, kad juvelyrinius dirbinius ir pinigus užsienio valiuta 2011-06-25 prarado neaiškiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiu būdu M. P. pasikėsino savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą: 12,34 g auksinį pakabuką 1604 Lt vertės; 20,71 g auksinę vyrišką apyrankę 2692 Lt vertės; 16,46 g vyrišką auksinę apyrankę 2139 Lt vertės; 7,85 g vyrišką auksinį žiedą 1020 Lt vertės; 4,94 g vyrišką auksinį žiedą 642 Lt vertės; 5,43 g vyrišką auksinį žiedą 705 Lt vertės; 2,32 g aukso gabalėlį su akute 142 Lt vertės, 7,61 g sidabrinį vyrišką žiedą 16 Lt vertės; metalinę apyrankę „Diesel“ 459 Lt vertės, laikrodį „Pulsar“ 130 Lt vertės, metalinį auskarą 10 Lt vertės; 11300 eurų 39016.64 Lt vertės bei 5800 JAV dolerių 15701,18 Lt vertės, viso pasikėsindamas savo naudai įgyti didelės vertės svetimo turto, bendros 64276,82 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios - juvelyriniai dirbiniai ir pinigai užsienio valiuta jam nebuvo grąžinti.

Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas M. P. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu M. P. veika pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. P. kaltės.

Nuteistojo M. P. skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišsiaiškinęs aplinkybių nuteisė jį už bandymą atgauti savo paties daiktus, be to, nepagristai padarė išvadą apie M. P. parodymus, kaip besiskiriančius lygindamas jo pareiškimą rašytą policijai, jo paaiškinimą, kurį rašė ne nuteistasis, o pareigūnas S. A., su nuteistojo parodymais teisme ir kitomis detalėmis, kurios nėra parodymai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo parodymus kaip nenuoseklius bei tarpusavyje prieštaringus, kadangi jie viso proceso metu prieštaravo tyrimo metu surinktiems duomenims, liudytojų duotiems parodymams. Pažymėtina ir tai, jog M. P. nurodytų bylos aplinkybių niekas nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. P. kaltu rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: mirties įrašo Nr.1978 kopija (t.2, b.l.136); 2011-05-31 J. S. tarnybiniu pranešimu apie rastus daiktus (t.1, b.l. 9, 12); kreipimusi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją bei gautu atsakymu (t. 1 b. l. 47, 48); dokumentais dėl informacijos pateikimo bei daiktų fotonuotraukomis (t. 1 b. l. 19-21, 22, 27-29, 35); Rastų, paimtų, priduotų daiktų ir turto, kurio priklausomybė nenustatyta, registracijos žurnalu Nr. 1 (t.1, b.l. 13-15); Kauno apskrities VPK pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (t.1, b.l. 50-51). 2012-06-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (t.1, b.l.52-55); 2012-10-03 Kauno apskrities VPK pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (t.1, b.l. 57-60); 2012-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (t.1, b.l.61); patikslintu pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (t.1, b.l.63-66); M. P. prašymu dėl daiktų ir pinigų gražinimo (t. 1 b.l. 86); M. P. paaiškinimu (t. 1 b. l. 87); teismo posėdžio protokolais (t. 1 b.l. 73, 95); M. P. patikslintu prašymu (t. 1 b. l. 91); daiktų apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 110-113); apklaustų liudytojų A. N., J. S., R. B., R. S., R. P., V. P., M. D., R. D., S. A. parodymais. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. P. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

Nors nuteistasis M. P. savo apeliaciniame skunde teigia, jog jo parodymai duoti teisme vienodi, nuoseklūs ir jais atskleistos jam žinomas aplinkybes, be to, nuosprendyje niekur nenurodoma konkrečiai, kuo nuteistojo parodymui yra prieštaringi, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog nuteistojo pirminiame paaiškinime (t. 1 b. l. 87) nurodomos pinigų ir juvelyrinių dirbinių dingimo bei kitos aplinkybės, akivaizdžiai skiriasi nuo vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu M. P. nurodomų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirminiame paaiškinime M. P. yra nurodęs, jog 2011-06-25 tėvas davė jam 6000 dolerių, 12000 eurų ir 2000 litų, kad jis įsigytų butą. Tą pačia dieną iš tėvo pasiėmęs jam priklausančius juvelyrinius dirbinius ir susitikęs su draugais leido laiką kavinėse ir baruose, vartojo alkoholį. Kažkuriuo laiku, jis padauginęs per daug alkoholio, išsikvietė taksi ir išvažiavo. Teigė tik kitą rytą pasigedęs daiktų. Vėliau M. P. rašydamas patikslintą prašymą (t. b. l. 91), jau nurodė, kad pinigai ir juvelyriniai dirbiniai buvo prarasti 2011-05-25. Iš byloje esančio M. P. pareiškimo Kauno apylinkės teismui (civilinėje byloje Nr. 2-61-615/2013), matyti, jog nuteistais teismui yra nurodęs, kad 2011 m. gegužės mėn. pabaigoje, galimai 23 d. buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir pametė, prarado savo vertingą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. P. nurodė, kad aplinkybes kaip juvelyriniai gaminiai ir pinigai dingo 2011-05-29 aiškinti atsisako, nes tai yra jo asmeninė paslaptis (t. 2 b. l. 61-62). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2 b. l. 145-147) M. P. vėl tvirtino, kad daiktus prarado 2011-05-23. Apeliaciniame skunde dėstydamas bylos aplinkybes, nuteistasis nurodo, jog daiktus prarado 2011-05-25. Nors M. P. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirminis jo paaiškinimas su klaidinga daiktų praradimo data buvo surašytas liudytojo S. A. ranka, nuteistajam nesigilinant į įvairias aplinkybes, todėl L. A. galėjo įrašyti ir kitokią datą, kuri vėliau buvo palaikyta nuteistojo klasta ir sukčiavimu, tačiau šie nuteistojo skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, jog M. P. su duotais ir užrašytais savo paaiškinimais buvo supažindintas, juos perskaitė, po jais pasirašė, jokių pastabų nepateikė, todėl jo keliamos versijos dėl neva tai kitokios datos įrašymo į jo paaiškinimą, visiškai nepagrįstos.

Be to, pažymėtina, jog M. P. minėtame pirminiame paaiškinime, nurodęs pinigų ir juvelyrinių dirbinių dingimo aplinkybes, tai, jog su draugais leido laiką kavinėse ir baruose, vartojo alkoholį, po to padauginęs alkoholio, išsikvietė taksi ir išvažiavo ir tik kitą rytą pasigedo daiktų, vėliau jas paneigė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 2 b. l. 145 -147) jau nurodė visiškai kitas daiktų dingimo aplinkybes, jog buvo susitikęs su žmonėmis miške dėl juvelyrinių dirbinių pardavimo, išgėręs butelį alaus atsigavo tik po šešių valandų, įtaria, kad buvo apnuodytas ir apiplėštas. Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus jam įtarimą ir pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, nuteistasis duoti parodymus apie daiktų dingimo aplinkybes atsisakė (t. 2 b. l. 61-62). M. P. apeliaciniame skunde teigia, jog jo pirminis paaiškinimas esantis baudžiamojoje byloje, nėra parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jais teismas vadovautis neturėtų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant M. P. paaiškinimus dėl daiktų dingimo aplinkybių, negali būti vertinami byloje esantys rašytiniai duomenys atsietai vienas nuo kito, visi duomenys yra vertinami įrodymų visumoje, kaip tai įpareigoja BPK. Teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, jog nuteistasis 2012-11-26 paaiškinime tik abstrakčiai nurodė, jog jis prarado: auksinį laikrodį "Pulsar", sidabrinį žiedą su juoda akute, vyrišką auksinę grandinėlę ant kaklo su pakabuku (pakabukas apvalus, saulės ornamentas), dvi skirtingomis pynėmis auksines grandinėles ant rankos, vieną sidabrinę grandinėlę ant rankos su užrašu „disel“, dvi poras auksinių auskarų su baltomis akutėmis, taip pat tris auksinius žiedus su akutėmis (du su juodomis ir vienas su svarovskio brangakmeniu), 6000 dolerių, 12000 eurų ir 2000 litų. Taip pat nurodė, jog išvardintų juvelyrinių dirbinių dydžių ir svorių nežino, kadangi neatsimena. Tačiau po 2013-01-17 Kauno apylinkės teismo posėdžio metu priimtos nutarties (t1 b. l. 91) į civilinę bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu M. P. bei nusiuntus jam patikslinto pareiškimo kopiją su jame smulkiai ir detaliai aprašytais rastais juvelyriniais dirbiniais ir pinigais, M. P. 2013 m. vasario mėn. kreipėsi į Kauno apskrities VPK su patikslintu prašymu, jame jau nurodydamas, kad daiktai buvo prarasti 2011-05-25. Nurodė, kad laikrodis auksinis su juoda apyranke, grandinėlė "disel" sidabrinė, grandinėlė su saulės formos pakabuku, kurios viduryje - sidabrinis ornamentas, ant vienos vyriškos grandinėlės ant rankos yra auksinė plokštelė, be to, nurodė, jog "svarovskio" akučių apie 10 vnt. Taip pat jau nurodė ir kokiomis kupiūromis buvo pinigai (t.1, b.l.91). Vėliau apklausus M. P. įtariamuoju (t. 2 b.l. 61-62), nuteistasis itin smulkiai apibūdino dingusius daiktus: juvelyrinius gaminius ir pinigus, nurodydamas jų svorį, plotį, ilgį, prabą, metalo rūšį.

Taip pat pažymėtina, jog nepasitvirtino ir M. P. nurodytos aplinkybės, jog jis juvelyrinius dirbinius ir pinigus buvo sudėjęs į medinę dėžutę. Apklaustas įtariamuoju M. P. nurodė, jog 2 tūkstančiai litų, kupiūromis po 100 ir po 200 ir smulkiomis, užsienio valiuta eurai sumoje 12 tūkstančių, doleriai sumoje 6 tūkstančiai įvairiomis kupiūromis buvo sudėti į medinę dėžutę. Dėžutė buvo kupiūrų dydžio, pinigai viduje nebuvo sulenkti. Visi pinigai buvo sudėti į vieną krūvą. Pinigai surišti ar kitaip perskirti pagal valiutą nebuvo (t.2, b.l.61-62). Tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš byloje esančio apžiūros protokolo (t. 1 b. l. 110-113) matyti, jog buvo detaliai apžiūrėti visi daiktai, pinigai, dėžutė, kurioje buvo saugomi juvelyriniai dirbiniai. Nustatyta, jog dėžutės ilgis - 13cm, plotis 8,3 cm aukštis - aukščiausioje vietoje 8,7 cm (t.1, b.l.110-113), o rasti: eurų banknotai po 100 (46 vnt.), po 200 (1 vnt.), po 500 (13 vnt.) ir jų dydis atitinkamai: 144x82, 153x82, 160x82 (https://www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/html/index.lt.html) bei JAV dolerių banknotai po 100 (58 vnt.), kurių dydis - 155x65, todėl akivaizdu, kad prieš duodant parodymus apie dėžutės dydį bei galimybę joje sutalpinti ir visus joje buvusius daiktus ir pinigus, M. P. nebuvo žinoma. Be to, apklaustas liudytoju R. B. nurodė, jog apžiūrėjęs paliktą firminį „Bitė GSM“ maišelį jame pamatė dėžutę su dirbiniais, o maišelyje pinigus sugrupuotus ir perrištus gumytėmis. Pinigai nebuvo sudėti į dėžutę, kadangi dėžutė buvo mažutė, pinigai į ją netelpa (t. 2 b.l. 150, t.1 b.l. 139-140). Apeliaciniame nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog pinigus laikė dėžutėje ne uždarytus, tačiau privertus dangteliu ir tokių aplinkybių tyrėjai nenurodė, nes nežinojo, kad tokias smulkias detales reikia atsiminti, teisėjų kolegijos vertinama kaip nuteistojo siekis savo parodymus suderinti su byloje esančiais duomenimis, kuriuos sužinojo iš pradėtos civilinės bylos. Pažymėtina, jog apklaustas įtariamuoju nuteistais labai detaliai apibūdino juvelyrinius dirbinius ir pinigus, kurie neva tai priklauso jam, bei smulkiai papasakojo kokioje dėžutėje ir kokiu būdu tie pinigai į ją buvo sudėti, todėl nuteistojo skundo argumentas, jog jis neatsiminė visų detalių yra visiškai nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. P. apklaustas įtariamuoju kategoriškai nurodė, jog medinė dėžutė ir joje buvę juvelyriniai dirbiniai ir pinigai buvo įdėti į baltos spalvos polietileninį maišelį be užrašų su rankenomis (t. 2 b. l. 62), tačiau jau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, iš byloje esančių duomenų sužinojęs, jog pinigai ir juvelyriniai dirbiniai buvo rasti firminiame „Bitės GSM“ maišelyje, tvirtino, kad dėžutė su pinigais ir daiktais buvo „Bitės“ maišelyje (t. 2 b. l. 147).

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino ir M. P. nurodytos juvelyrinių dirbinių ir pinigų įsigijimo aplinkybės (t. 2 b. l. 145-147). Nuteistais tiek pirminiame savo paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog pinigus, kurie dingo jam davė jo tėvas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio apklausus R. P. (t. 2 b. l. 157 – 158), jis nurodė, jog sūnui M. P. nuo 2009 iki 2011 m. buvo dovanojami pinigai nedidelėmis sumomis, didelėm sumom iki 2011 metų nebuvo duota. Kai buvo miško kirtimas buvo jam duota 20000 litų. 12 000 eurų ir 6 000 dolerių sūnui nėra davęs. Juvelyrinių dirbinių taip pat nėra davęs. Tai, kad M. P. būtų turėjęs dideles sumas eurais, doleriais ir litais nepatvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme negalėjo konkrečiai nurodyti ir juvelyrinių dirbinių įsigijimo aplinkybių. Teigdamas, jog dalį juvelyrinių dirbinių įsigijo per tarpininką juvelyrą A. G., M. P. nurodė, kad su A. G. bendravo nuo 2010 iki 2012 metų ir tik teisėjai pagarsinus mirties akto įrašą, kad A. G. mirė 2008 m., nuteistasis paaiškino, jog neva tai suklydo datose. Toliau duodamas parodymus, jau teigė, kad buvo ir kitas žmogus, kuris jam kažkiek padėjo, kadangi praėjo daug laiko galėjo ir žmones sumaišyti. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog daiktų įgijimo aplinkybių nenorėjo atskleisti, kadangi jos buvo gėdingos ir galimai nevisiškai teisėtos ir paskelbimas tokių faktų galėtų pakenti jo santykiams su žmona ir su vaikais, kuriems jis stengiasi atrodyti padorus ir pavyzdingas šeimos tėvas, teisėjų kolegijos neįtikina ir tai vertinama kaip M. P. gynybinė taktika bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nuteistais būdamas rūpestingas ir apdairus jau nuo daiktų ir pinigų dingimo dienos, o ne praėjus pusantrų metų, galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į policiją, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, tačiau to nepadarė. Be to, pastebėtina ir ta aplinkybė, jog M. P. kreipęsis į policiją dėl rastų daiktų ir pinigų grąžinimo, nuo pat pradžių turėjo atsakingai ir sąžiningai išdėstyti visas su daiktų ir pinigų įsigijimu ir jų praradimu susijusias aplinkybes bei nuosekliai ir detaliai apibūdinti jų požymius, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų M. P. davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus, kurie neatitiko tyrimo metu surinktiems duomenims bei liudytojų duotiems parodymams. Tai kaip tik patvirtina, kad M. P. apie pristatyto į policiją radinio daiktų individualių požymio nežinojo, kadangi šis radinys jam nepriklausė. Pažymėtina tai, kad kaip tik atvirkščiai, asmuo, pametęs savo daiktą, stengiasi kuo daugiau nurodyti pamesto daikto individualius požymius, kas leistų neabejoti, kad būtent šis asmuo pametė šį daiktą ir yra jo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. P. niekaip negalėjo paaiškinti tai, kad pametęs savo turtą, kurio vertė yra didelė, nesikreipė į policiją, tuo labiau, kad pagal jo iš vienos versijos šį turtą buvo praradęs prieš jį įvykdyto nusikaltimo metu.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertindamas byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. P. pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą, jam akivaizdžiai nepriklausiusį, didesnės negu 250 MGL (BK 190 str.) vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė įvykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad M. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, nors nuteistais prašo ji išteisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.