Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, civilinėje byloje pagal Kauno apskrities VPK pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo M. P. padavė pareiškimą, kuriuo prašo iš Kauno apskrities VPK išreikalauti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos nuo 2011-05-31 į apskaitą įtrauktus daiktus, kurie prašomi pripažinti bešeimininkiu turtu bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklauso 2011-05-31 į Kauno apskrities VPK pristatyti rasti daiktai.

Dėl suinteresuoto asmens pareiškimo priėmimo.

Suinteresuoto asmens M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti. Suinteresuoto asmens pareiškimu reiškiamas prašymas dėl ginčo daiktų išreikalavimo ir prijungimo prie nagrinėjamos bylos, yra procesinis prašymas ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo pagrindinio prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (toliau- LAT Senato 2005-12-29 Nutarimas Nr. 56) pabrėžė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). (LAT Senato 2005-12-29 Nutarimas Nr. 56 1.2 punktas). Tokiu būdu, viena iš būtinų aplinkybių, tiktai kuriai esant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas gali būti nagrinėjimas teisme, turi būti tai, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nuosavybės teises į juvelyrinius dirbinius ir užsienio valiutą gali patvirtinti juvelyrinių dirbinių įsigijimo kvitai ir valiutos keitimo bankuose kvitai. Pažymėtina, kad keičiantis užsienio valiutą banke paprastai yra nustatoma valiutą ketinančio keistis asmens tapatybė ir tai yra fiksuojama banko vidinėje informacinių technologijų sistemoje. Pateiktame pareiškime pareiškėjas nenurodė visiškai jokių aplinkybių, kad jis kreipėsi dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į juvelyrinius dirbinius ir užsienio valiutą, atkūrimo. Kartu su pareiškimu pareiškėjas taip pat nepateikė visiškai jokių, netgi minimalių, įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog pareiškėjas, siekdamas atkurti prarastus dokumentus, atliko bent jau kokius nors minimalius veiksmus. Tuo atveju jeigu pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesikreipė dėl prarasto dokumento atkūrimo, teismas tokį pareiškimą turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (LAT Senato 2005-12-29 Nutarimo Nr. 56 1.3 punkto 3 dalis).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ taip pat pabrėžė, kad tuo atveju, kai įstatymų yra nustatyta neteisminė faktų nustatymo tvarka, teismas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (LAT Senato 2005-12-29 Nutarimo Nr. 56 1.3 punkto 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 3 dalis, 4.58 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtinta Paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos saugojimo, perdavimo ir naikinimo instrukcija, Bendru 1993-12-18 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1/872 ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 94N patvirtinta instrukcija „Dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, gražinimo ir realizavimo tvarkos“ bei Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2001-06-25 įsakymu Nr. 283 patvirtinta Pristatytų į policijos įstaigą rastų pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcija. Pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, į policijos komisariatą atvykus radinio savininkui, atitinkamas pareigūnas radinį savininkui gražina, jeigu savininkas įrodo radinio jam priklausymą ir atlygina radinio išlaikymo ir kitas su tuo susijusias išlaidas (jeigu tokios buvo) (LRV 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių 34 punktas, LP GK 2001-06-25 įsakymu Nr. 283 patvirtintos Instrukcijos 7.9 punktas). Tuo atveju, jeigu atitinkamas policijos pareigūnas radinį gražinti atsisako, arba dėl radinio gražinimo neatlieka jokių veiksmų, asmuo, kuris save laiko radinio savininku, turi teisę tokius policijos pareigūnų veiksmus arba neveikimą apskųsti atitinkamam administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Pateiktame pareiškime pareiškėjas nenurodė, kad yra pasinaudojęs aukščiau nurodyta neteisminė fakto nustatymo tvarka, todėl tai taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis visų pirma turi atlikti veiksmus dėl prarastų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (juvelyrinių dirbinių įsigijimo kvitų ir valiutos keitimo bankuose kvitų) atkūrimo ir kreiptis į Kauno apskrities VPK dėl atlikimo šioje nutartyje nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka ikiteisminės kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo procedūros bei atitinkamo sprendimo priėmimo. Policijos pareigūnų atliktus veiksmus, priimtus sprendimus arba neveikimą, suinteresuotas asmuo turės teisę skųsti Kauno apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Ši teismo nutartis taip pat neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio pašalinus kliūtis, dėl kurių teismas atsisakė priimti pareiškimą, bendra tvarka pareikšti teisme naują pareiškimą (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjui gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, suinteresuotam asmeniui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalą (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl Kauno apskrities VPK pareiškimo dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais.

Pareiškėjas pareiškimu prašo pripažinti bešeimininkiais 2011-05-31 į Kauno apskrities VPK pristatytus rastus daiktus. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad nurodytų daiktų savininku save laiko suinteresuotas asmuo M. P.. Kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 3 dalis, 4.58 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtinta Paimto, konfiskuoto turto, turto į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos saugojimo, perdavimo ir naikinimo instrukcija, Bendru 1993-12-18 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1/872 ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 94N patvirtinta instrukcija „Dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, gražinimo ir realizavimo tvarkos“ bei Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2001-06-25 įsakymu Nr. 283 patvirtinta Pristatytų į policijos įstaigą rastų pamestų daiktų priėmimo, registravimo ir perdavimo instrukcija. Pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, į policijos komisariatą atvykus radinio savininkui, atitinkamas pareigūnas radinį savininkui gražina (jeigu savininkas įrodo radinio jam priklausymą ir atlygina radinio išlaikymo ir kitas su tuo susijusias išlaidas), arba radinį gražinti atsisako (jeigu asmuo neįrodo radinio jam priklausymo arba neatlygina radinio išlaikymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų). Pagal CPK 535 straipsnį, teisme gali būti priimtas ir nagrinėjamas tiktai toks pareiškimas dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais, kuriame yra išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktai neturi savininko arba jis nėra žinomas. Pagal CPK 536 straipsnį, kartu su pareiškimu dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais turi būti pateikti visi rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų apie tai, kokių yra žinių apie šių daiktų priklausymą. Todėl pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo tvarką, į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiu galima kreiptis tiktai užbaigus teisės aktuose numatytas ikiteismines procedūras. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškimo dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais trūkumai paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas palieka pareiškimą nenagrinėtu jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Pagal CPK 296 straipsnio 2 dalį, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu pareiškimas gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjui buvo pasiūlyta pareiškimo trūkumus pašalinti, tačiau jis to nepadarė. Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, aplinkybė, kad nėra užbaigta teisės aktuose numatyta ikiteisminė kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo procedūra, paaiškėjo civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl teismas 2013-01-17 protokoline nutartimi įpareigojo pareiškėją Kauno apskrities VPK atlikti ikiteisminę procedūrą pagal M. P. prašymą ir priimti teisės aktuose numatytą sprendimą dėl šio asmens prašymo (86 b.l.). Nei iki 2013-02-21 teismo posėdžio, nei iki 2013-03-27 teismo posėdžio, nei iki šios nutarties priėmimo momento, pareiškėjas Kauno apskrities VPK ikiteisminės kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo procedūros neatliko ir dėl daiktų gražinimo arba negražinimo M. P. nepriėmė jokio aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatyto sprendimo. Kadangi pareiškėjas nepašalino teismo nutartimi jam nurodytų pareiškimo trūkumų, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama teisme ir pareiškimas dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais paliktinas nenagrinėtu (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Pareiškėjui išaiškintina, kad priimama teismo nutartis neužkerta jam kelio, atlikus šioje nutartyje nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka ikiteisminę kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo procedūrą ir priėmus atitinkamą sprendimą (daiktus gražinti arba jų negražinti), bendra tvarka paduoti teismui naują pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 297 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 punktu, 3 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 290- 291 straipsniais, 118 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui M. P., kad jis visų pirma turi atlikti veiksmus dėl prarastų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (juvelyrinių dirbinių įsigijimo kvitų ir valiutos keitimo bankuose kvitų) atkūrimo ir kreiptis į Kauno apskrities VPK dėl atlikimo šioje nutartyje nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka ikiteisminės kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo procedūros bei atitinkamo sprendimo priėmimo. Policijos pareigūnų atliktus veiksmus, priimtus sprendimus arba neveikimą, suinteresuotas asmuo turės teisę skųsti Kauno apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Ši teismo nutartis taip pat neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio pašalinus kliūtis, dėl kurių teismas atsisakė priimti pareiškimą, bendra tvarka pareikšti teisme naują pareiškimą.

Gražinti pareiškėjui M. P., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos pašto 2013-03-27 nurodymu pervesti įmoką sumokėtą žyminį mokestį- 143 Lt.

Šioje dalyje nutartis per septynias dienas suinteresuoto asmens gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Pareiškėjo Kauno apskrities VPK pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti pareiškėjui Kauno apskrities VPK, kad priimta teismo nutartis neužkerta jam kelio, atlikus šioje nutartyje nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka ikiteisminę kilnojamųjų daiktų, kuriuos savininkas pametė, gražinimo procedūrą ir priėmus atitinkamą sprendimą (daiktus gražinti arba jų negražinti), bendra tvarka paduoti teismui naują pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjui Kauno apskrities VPK, suinteresuoto asmens M. P. atstovei, suinteresuotam asmeniui VMI prie LR Finansų ministerijos.

Šioje dalyje nutartis per septynias dienas pareiškėjo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.