Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1A-157-626/2020
Teisminio proceso Nr.
01-1-52874-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-626/2020Teisminio proceso Nr. 01-1-52874-2018-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,nuteistojo V. M. gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1871, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Volkswagen Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) už tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 4 d., tarp 15 ir 5.15 val., dienos metu, kelyje Nr. 4301 Miegučiai-Šešuoliai-Širvintos, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintus reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,32 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Nuteistasis sutinka, kad jis vairavo kaltinime nurodytą automobilį, tačiau nesutinka, kad tuo metu jo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promiles. Nurodo, jog: atvykus policijos pareigūnams, automobilis buvo neužvestas. t. y. tuo metu buvo nevairuojamas; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų pavartojęs didelį kiekį alkoholio prieš sėsdamas už automobilio vairo.

2.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nesirėmė liudytojos O. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kurie patvirtino, kad degtinę ir alų V. M. gėrė grįžęs namo prieš jo neblaivumo nustatymą. Pažymi, jog liudytojų V. M., K. M., J. Z. ir N. Č. parodymai, negali patvirtinti, kas vyko nuo V. M. atvykimo po darbo į namus, iki po 15 min. policijos atvykimo jo neblaivumui nustatyti. Nuteistojo manymu, nustatytas didelis alkoholio kiekis (virš 2 promilių) galėjo atsirasti ne tada, kai jis vairavo automobilį ir/ar kaip paskutinį kartą jį matė tariamai apsvaigusį nuo alkoholio liudytojai parduotuvėje, o toks didelis alkoholio kiekis galėjo atsirasti tik tada, kuomet papildomai pavartojo alkoholio prieš atvykstant policijai į jo namus.

2.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagristai atsižvelgė į tai, jog V. M. nei pokalbio su policijos pareigūnais, nei per pirminę ikiteisminio tyrimo metu atliktą apklausą nenurodė apie galimą alkoholio vartojimą sugrįžus į namus, t. y. iki policijos pareigūnų atvykimo į namus. Nurodo, jog per pirminę ikiteisminio tyrimo metu atliktą apklausą, kuomet davė parodymus, jo nebuvo klausiama apie alkoholinių gėrimų vartojimą grįžus namo. Jis buvo apklausiamas dėl aplinkybių, susijusių su alkoholio vartojimu, iki vairavimo ir kokio stovio vairavo. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis apie faktines aplinkybes, kurios įvyko jam grįžus namo (dėl susipykimo su sutuoktine dėl jos neištikimybės, stipraus alkoholinio vartojimo grįžus namo ir pan.), nurodė ikiteisminio tyrimo metu atliktos pakartotinės apklausos metu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog jo apklausose nedalyvavo advokatas, todėl nelabai suprato realios galimos atsakomybės ir savo procesinių teisių.

2.4. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino policijos pareigūnų pateiktų tarnybiniais mobilaus ryšio telefonais darytus vaizdo ir garso įrašus. Iš pateiktų vaizdo ir garso įrašo matyti, kad O. P. teigia, jog nuteistasis prašė jį parvežti, t. y. kalbama apie „parvežimą“, o ne apie „girto parvežimą“, kaip tai nurodė policijos pareigūnas. Atkreipia dėmesį į tai, jog O. P. nekalba apie nuteistojo V. M. neblaivumą. Policijos pareigūnų paklausta, ar nuteistasis neblaivus prašė parvežti, pasakoma taip, tačiau turima omenyje, kad jis prašė parvežti. Juolab, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis pats nurodė, jog buvo išgėręs dieną alaus, tačiau dėl išgerto alaus kiekio negalėjo susidaryti 2,32 promilių alkoholio kiekis kraujyje. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog policijos pareigūnai atvykę į nuteistojo namus, nustatant V. M. neblaivumą, neklausė nei jo nei sutuoktinės O. P. kada ir kiek nuteistasis vartojo alkoholinių gėrimų paskutinį kartą.

2.5. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog liudytoja V. M. nematė nei jo veido išraiškos, nei užuodė alkoholio kvapo. Pažymi, kad vartoja receptinius vaistus nuo spaudimo „Hartil“, kuriuos taip pat buvo vartojęs įvykio dieną. Todėl liudytojai V. M. galėjo pasirodyti nuteistojo nekoordinuoti judesiai, kadangi vartojant šiuos vaistus žmogus gali jaustis apsvaigęs, atsiranda nuovargio jausmas.

2.6. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į liudytojos K. M. duotus parodymus, pasak kurios, vizualiai matėsi, jog užėjęs vyriškis yra galimai neblaivus, nes jo akys buvo labai raudonos, apsiblausę, o judesiai nekoordinuoti, tačiau alkoholio kvapo nuo to vyriškio nepajuto. Aplinkybė, kad nuteistasis parduotuvėje užkliuvo ir susvirdinėjo dėl galimo girtumo, įtarimo nesukėlė, kadangi parduotuvėje nėra daug vietos. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis pažymi, jog, jeigu jis, aptariamu laiku, parduotuvėje, kuomet jo kraujyje buvo 2,23 promilių alkoholio, tuomet pardavėjai, kuri betarpiškai matė nedideliu atstumu bei priėmė iš nuteistojo atsiskaitymą už prekes (alų), tikrai nebūtų kilę abejonių dėl jo neblaivumo.

2.7. Nuteistasis taip pat ginčija liudytojo K. B. parodymus, jog jis buvo akivaizdžiai girtas, kadangi iš jo parodymų nėra aišku, ar nuteistojo būsena jam pasirodė greičiau kaip pavargusio ir sergančio asmens ar kaip neblaivaus. Liudytojas alkoholio kvapo nebuvo užuodęs, kas yra būdinga, būnant šalia asmens, kuriam nustatomas neblaivumas artimas sunkiam girtumo laipsniui.

2.8. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog liudytoja O. P., kuri yra nuteistojo sutuoktinė, turi suinteresuotumą dėl savo sutuoktiniui palankių aplinkybių nurodymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog O. P. buvo betarpiška įvykio liudytoja, kuri viską matė savo akimis, o duomenų, kurie paneigtų jos duotus parodymus byloje, nėra.

2.9. Nuteistasis pažymi, kad buvo pažeista Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimas, kuris įpareigoja prieš tikrinimą paklausti vairuotojo prieš kiek laiko vartotas alkoholis. Priešingu atveju, tiek nuteistasis, tiek liudytoja O. P. būtų nurodę, jog alkoholinius gėrimus vartojo namie, ir parodę išmestus tuščius alkoholinių gėrimų butelius.

2.10. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis niekada nebuvo teistas, nebuvo padaręs administracinių nusižengimų ar kitokių teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, o tai rodo, jog jis nelinkęs nusikalsti.

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistojo V. M. gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas

4. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, įrodymų pakankamumą bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, išdėstė visų reikšmingų bylos įrodymų, kuriais grindė apelianto kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, aptarė V. M. ir liudytojos P. P. parodymų patikimumo klausimą bei motyvuotai atmetė V. M. versiją, neva jis alkoholį vartojo ir namie iki atvykstant pareigūnams, todėl vairuodamas negalėjo būti taip stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

5. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Šalies argumentai

6. Apelianto teigimu, teismas pripažindamas jį kaltu neteisingai įvertino įrodymus. Apeliantas neginčija fakto, kad jis vairavo automobilį išgėręs, tačiau nesutinka, kad vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Pasak apelianto, jis grįžęs namo, iki policijos atvykimo (kuri atvažiavo už 15 min.), vartojo stiprų alkoholį, nes susipyko su sutuoktine.

7. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to prašo proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015; 2K-144-693/2019).???

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje juos išdėstė ir pateikė išsamią įrodymų analizę bei išvadas dėl jų vertinimo. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas jo kaltę grindė ne prielaidomis, o byloje surinktų ir pagal įstatymo reikalavimus ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.

9. Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilį, dėl kurio įtartino (netiesaus, kreivo) vairavimo pranešta bendrajam pagal centrui, vairavo V. M.. V. M. girtumas buvo patikrintas jo namuose, iškvėptame ore nustatytos 1,91 promilės, o vėliau kraujyje – 2,32 promilės etilo alkoholio.

10. V. M. versija, kad jis jau po vairavimo, t. y. namie vartojo stiprų alkoholį, būtent dėl ko jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, paneigia byloje surinkti įrodymai. V. M. parodė, jog ji, važiuodama kartu su K. B. autostrada pamatė kreivai, netiesiai vairuojamą automobilį. Darant posūkį, automobiliu buvo užvažiuota ant salelės, t. y. salelė neapvažiuota, o tiesiog tiesiai pervažiuota. Jai ir su ja kartu važiavusiam K. B. iš karto kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus, todėl paskambino policijai ir toliau sekė įtartinai vairuojamą automobilį. Žmogus (V. M.) buvo sustojęs prie parduotuvės, kurioje nusipirko alaus pakuotę, vėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jos parodymai duoti teisme sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių taip pat matyti, kad iš automobilio išlipusio V. M. judesiai buvo nekoordinuoti. V. M. išvažiavus iš parduotuvės ji su K. B. važiavo paskui minėtą automobilį ir prasilenkė su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Prasilenkus su policijos automobiliu, sekamas pilkos spalvos automobilis įvažiavo į kitą gatvę. Kuriam tai laikui jie pametė sekamą automobilį iš akiračio, kurio ieškojo. Vėliau apsisukus ir labai nedaug pavažiavus, sekamą automobilį pastebėjo stovintį vieno iš gyvenamųjų namų kieme, apie ką informavo ir policijos pareigūnus. Po automobilio pametimo iš akiračio iki jo suradimo sodybos kieme buvo praėję mažiau nei 10 minučių. Teisme parodė, jog pametus automobilį iš akių, jie tik apsisuko ir iš kart pamatė automobilį kieme. Policija iš kart atvažiavo, nes viskas buvo vietoj. Iš paties V. M. parodymų matyti, kad parduotuvė nuo jo namų yra 2 km atstumu, o pareigūnai, jo teigimu, atvažiavo po 2 min. (t. 2, b. l. 84A). Šios liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojo K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris taip pat parodė, jog važiuodami automagistrale Panevėžys-Vilnius (Vilniaus kryptimi), kelyje pastebėjo pavojingai manevruojantį sidabrinės spalvos automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis pavojingai mėtėsi kelio juostose, vinguriavo ir kėlė grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Kilo įtarimas, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl minėtą automobilį pradėjo stebėti, sekė iki (duomenys neskelbtini) miestelio, važiuodamas iš paskos. (duomenys neskelbtini) miestelyje sekamas automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, iš kurio išlipęs vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Jis nuėjo paskui minėtą vyriškį į parduotuvę, nes norėjo įsitikinti, ar sekamo automobilio vairuotojas tikrai yra neblaivus. Parduotuvėje pastebėjo, kad automobilį „VW Passat“ vairavęs asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, nes atrodė pavargęs, apsiblaususiomis akimis. Rodydamas ženklus, pardavėjos pasiteiravo, ar ši supranta, jog užėjęs vyriškis yra galimai neblaivus. Pardavėja patvirtino jo įtarimus. Vyriškis nusipirkęs alaus plastikiniuose buteliuose, išėjo iš parduotuvės ir, vėl sėdęs už automobilio vairo nuvažiavo. Matė, kaip policijos pareigūnų tarnybinis automobilis prasilenkė su sekamu automobiliu „ VW Passat “ automobilį. Pamatęs policijos pareigūnus, jis sustojo šalikelėje ir laukė kol policijos pareigūnai apsisuks. Tuo metu sekamas automobilis „VW Passat“ dingo iš akiračio. Kartu su policijos pareigūnais ieškojo automobilio „VW Passat“ netoliese esančioje gyvenvietėje. Vieno iš gyvenamųjų namų kieme jis pastebėjo stovintį sekamą automobilį „VW Passat“, apie ką informavo ir policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 63-44). Liudytojos V. M. parodymus (duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu) bei liudytojo K. B. parodymus (duotus ikiteisminio tyrimo metu) patvirtina liudytojo K. B. pateiktas vaizdo registratoriaus, buvusio jo vairuojamame automobilyje, įrašas. Iš jo matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis kelyje pavojingai manevruoja: kertą siaurą ištisinę liniją ir įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, kurioje važiuoja kitas automobilis, po to sidabrinės spalvos automobilis važiuoja per abi priešingų krypčių transporto srautų eismo juostas. Taip pat minėtų liudytojų parodymus ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta kooperatyvo parduotuvės pardavėja - liudytoja K. M., kuri paliudijo, jog vizualiai matėsi, kad V. M. buvo galimai neblaivus, t. y. akys buvo labai raudonos, apsiblaususios, judesiai nekoordinuoti. Einant link alaus šaldytuvo, šis vyriškis užkliuvo, susvirdinėjo. Priešingai nei nurodo apeliantas šiai liudytojai kilo abejonių dėl jo blaivumo, nes nurodė abejojusi ar parduoti V. M. alkoholio, nes įtarimą sukėlė galimas asmens girtumas.

11. V. M. versiją paneigia ir policijos pareigūnų N. Č. ir J. Z. nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai. Pasak šių liudytojų, namuose surastas V. M. teigė, kad alkoholį su kolegomis vartojo po darbo ir tuomet vairavo, o kartu buvusi O. P. pareigūnams aiškino, kad jos vyras jai paskambino ir prašė atvažiuoti pasiimti iš Ukmergės. Pasak liudytojos O. P., ji su automobiliu „VW Golf “ važiavo į Ukmergės miestą, tačiau, pamačiusi į namus jau važiuojantį vyrą, apsisuko ir važiavo į namus. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir pareigūnų pateikti tarnybiniais mobilaus ryšio telefonais daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuoti O. P. ir paties V. M. paaiškinimai. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš V. M. ir O. P. atsakymų policijos pareigūnams galima suprasti, jog V. M. ne namuose, o būtent darbe sunkiai apgirto, po ko vairavo automobilį: iš pokalbio turinio matyti, jog O. P. policijos pareigūnams aiškina, kad jos sutuoktinis niekad taip nesielgia ir ji nežino, bet „<...> va nežinau kas čia šiandien <...>“; į policijos pareigūnų klausimą, ar ji važiavo vyro pasiimti, atsakė, kad jau važiavo, tik prasilenkė su juo Molėtų plente; važiavo, nes V. M. paskambinęs paprašė; toliau girdisi, kad O. P. klausia kas bus, nes sutuoktinis dirba vairuotoju ir ką dabar vyras darys – neįsivaizduoja. V. M. policijos pareigūnams patvirtino, kad žino atsakomybę ir dėl to gailisi (t. 1, b. l. 74-81). Tuo tarpu nei vienas iš jų policijos pareigūnams nenurodė, jog V. M. grįžęs vartojo alkoholį.

12. Apelianto argumentas, kad jis bei jo sutuoktinė nenurodė atvykusiems policijos pareigūnams, kad alkoholį vartojo V. M. namie, nes policijos pareigūnai jų šios aplinkybės neklausė, atmetamas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Tas pats pasakytina ir dėl apelianto argumentų, jog: jis pirmos apklaus metu nelabai suprato realios galimos atsakomybės ir savo procesinių teisių, nes nedalyvavo advokatas; jis apie alkoholio vartojimą namie nenurodė pirmos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, nes jo nebuvo klausiama apie alkoholinių gėrimų vartojimą grįžus namo. Pažymėtina, kad V. M., būdamas vairuotojas, turėjo puikiai žinoti pasekmes vairavimo neblaiviam, tai ir patvirtino pareigūnams. Iš kaltininko ir jo sutuoktinės pirmosios reakcijos matyti, kad jie puikiai suprato minėtas pasekmes. Todėl nelogiška, kad gręsiant netekti darbo, asmuo nenurodytų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti itin svarbios. Tai, kad suprato jam gręsiančias pasekmes dėl vairavimo neblaiviam, rodo ir jo pasirinkta gynybos taktika pirmos apklausos metu – visiškas neigimas vairavus įvykio dieną automobilį, teigiant, kad automobilį vairavo sutuoktinė. Tuo tarpu versija dėl alkoholio vartojimo namie atsirado tik antroje apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu, supratus, kad pirmos apklausos metu išsakyta versija nepasitvirtins.

13. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui apelianto ir jo sutuoktinės parodymus vertinti kritiškai, tik tiek kiek jie neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams:

13.1. Apylinkės teismas pagrįstai V. M. aiškinamas įvykio aplinkybės, apie neva jo stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą jau sugrįžus į namus iki policijos pareigūnų atvykimo, vertino tik kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos taktiką, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam, nes nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie alkoholio rūšies vartojimą, vietą ir laiką prieštaringi. Skunde nėra ginčijamos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės dėl jo parodymų prieštaringumo, todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nustatytiems faktams ir jų nebekartoja. Be to, kaip minėta pirmiau, aplinkybę, kad V. M. grįžęs namo vartojo alkoholį, galėjo nurodyti abu sutuoktiniai atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau nei vienas iš jų apie alkoholio vartojimą namuose neužsiminė. Šios aplinkybės nenurodė V. M. ir pirmosios apklausos metu, nors tokią galimybę turėjo. Pirmosios apklausos metu jis iš vis neigė vairavimo faktą, tvirtindamas, kad automobilį vairavo jo sutuoktinė. Apygardos teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, sustiprina V. M. įvykio aplinkybių aiškinimo nelogiškumas apie tai, kad jis itin prastai jausdamasis, dėl ko negalėjo tinkamai valdyti vairuojamo automobilio ir paeiti nesvirduliuodamas ar nekliūdamas už daiktų, ne tik, kad nevažiuoja į gydymo įstaigą, bet nevažiuoja net tiesiai namo, o sustoja prie parduotuvės nusipirkti alkoholio – alaus.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, kritiškai vertinti ir V. M. sutuoktinės O. P. parodymus dalyje dėl neva sutuoktinio vartoto stipraus alkoholio sugrįžus namo. Jos suinteresuotumą padėti sutuoktiniui, be apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, patvirtina ir policijos pareigūnams jos išsakyti nuogąstavimai dėl vyro atleidimo iš darbo (žr. 11 punktą).

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, įrodymus susiejęs į vientisą loginę grandinę, o ne vertindamas jų kiekvieną atskirai, pagrįstai padarė išvadą, kad V. M. sunkiai apsvaigo nuo alkoholio ne namuose, o dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, t. y. pagrįstai V. M. pripažino padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė