- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- T-433-952/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Nuteistasis
- G. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Rimos Adomaitienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam G. A.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. A. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, jam skirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2. 2022 m. balandžio 12 d. teisme gautas antstolės Rimos Adomaitienės teikimas dėl G. A. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme. Teikime nurodyta, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad G. A. turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl 2022 m. balandžio 6 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas.
3. Nuteistasis G. A. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad pasižada mokėti baudą. Anksčiau nemokėjo, nes turėjo problemų. Dabar ketina mokėti po 50 Eur kas mėnesį. Per tą laikotarpį jis dirbo, bet dirbo mažai. Yra sveikas, darbingas, neįgalumo neturi. Neturėjo pinigų ir negalėjo mokėti. Dabar jis prižiūri mamą. Neturi pateisinamų priežasčių, kodėl nemokėjo baudos. Dabar atsirado darbo, galės mokėti. Jis pagal individualią veiklą nuo pavasario pradėjo dirbti, taiso mašinas, ardo jas. Per mėnesį gauna 300-400 Eurų. Turi ir daugiau įsiskolinimų, dabar pardės mokėti. Kai dirbo legaliai, iš jo atskaitoma buvo.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad matosi, jog nuteistasis vengia mokėti jam paskirtą baudą, nors yra darbingas, per tiek laiko nesugebėjo sumokėti nei kiek baudos, todėl būtų tikslinga baudą keisti laisvės apribojimu, t. y. vieną MGL baudos keičiant į vieną laisvės apribojimo dieną.
5. Antstolei Rimai Adomaitienei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti antstolei nedalyvaujant, (b. l. 176), todėl teikimas nagrinėjamas antstolei nedalyvaujant (BPK 362 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Antstolio teikimas netenkinamas.
6. BPK 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
8. Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.
9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu G. A. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam iki nustatyto termino geranoriškai nesumokėjus jam paskirtos baudos, baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolė Rima Adomaitienė 2022 m. balandžio 6 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes, t. y. užklausus bankus ir kitus registrus, nustatyta, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.
10. Pažymėtina, kad antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. BVK 24 straipsnio, reglamentuojančio priverstinį baudos išieškojimą, 4 dalyje numatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei šiame kodekse numatytos taisyklės. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti.
11. Kaip jau minėta, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam 2019 m. liepos 1 d. siųstas patvarkymas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolė teikime nurodė, kad nuo 2016 metų vykdomųjų bylų duomenys buvo perkelti į Antstolių informacinę sistemą ir nuo to laiko antstolių kontoroje buvo pradėta dirbti ne su popierine, bet su elektronine byla. Visi su skolininku atlikti veiksmai yra fiksuoti elektroninėje laikmenoje, popierinė forma nėra pateikiama. Antstolė nurodė, kad nuo vykdomosios bylos pradžios šioje vykdomojoje byloje buvo atlikti 153 veiksmai, tačiau antstolis, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas negali konstatuoti, kad antstolis aktyviai domėjosi nuteistojo finansine padėtimi, jo gaunamomis pajamomis. Antstolė nurodė, kad iš nuteistojo turto yra vykdomos 32 vykdomosios bylos, tačiau teismui nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų, teismui nėra žinoma, kokia suma yra išieškoma iš nuteistojo, ar yra įvykdytų vykdomųjų bylų. Taigi, šiuo atveju pateiktoje vykdomojoje byloje pateikta informacija tik apie keletą antstolio aktyvių veiksmų, vykdytų siekiant išieškoti iš nuteistojo teismo baudžiamuoju įsakymu priteistą baudą, teismas negali daryti išvados, kad nuteistasis G. A. tyčia, aktyviais veiksmais vengė bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nuteistasis tikino, kad dabar yra dirbantis ir ketina mokėti jam skirtą baudą.
12. Vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar buvo siūloma nuteistajam baudą sumokėti dalimis. Iš vykdomosios bylos matyti, kad buvo atlikti tik formalūs veiksmai, siekiant išieškoti teismo skirtą baudą. Todėl, remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos išieškojimas, realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą teikimo netenkinimui.
13. Antstolis, kreipdamasis į teismą pateikė reikalavimą, kad nuteistajam nuosprendžiu paskirtą baudą teismas pakeistų kita bausme. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 7, 8 dalimis, teismo skirta baudos bausmė gali būti keičiama viešaisiais darbai arba laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, nuteistajam keičiant 20 MGL baudą, ji galėtų būti keičiama 20 dienų laisvės apribojimo bausme, arba ši bausmė galėtų būti keičiama 60 valandų viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalimi, viešuosius darbus nuteistajam galima skirti tik jam sutikus. Šiuo atveju antstolis, kreipdamasis į teismą, nepateikė teismui nuteistojo sutikimo, kad jam skirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, teismo posėdžio metu nuteistasis taip pat neišsakė tokio sutikimo. Baudos bausmės pakeitimas laisvės apribojimu neatitiktų vieno iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. teisingumo įgyvendinimo, nes teismui baudos bausmę pakeitus 20 dienų laisvės apribojimo bausme, probacijos tarnyba neturėtų laiko realiai stebėti nuteistojo elgesį, tai neduotų jokių teigiamų pokyčių nuteistajam.
14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo metu baudos bausmės keisti kita bausme negalima, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo bei negautas jo sutikimas keisti baudą į viešuosius darbus. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, antstolio teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirta bausmė paliktina nepakeista bei vykdytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais, teismas,
nutaria:
netenkinti antstolės Rimos Adomaitienės teikimo dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam G. A..
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Rimai Adomaitienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuose rūmuose.