Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaltinamasis A. B. nurodęs, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes kaltas tik dėl to, jog šovė į šuns pusę, kaltu iš esmės neprisipažino. Parodė, kad 2009-08-28 medžiojant (duomenys neskelbtini) miške, apžiūrinėjo prie kukurūzų esančius takus, kur vaikšto šernai. Einant prie bokštelio, iš miško iššoko šuo, kuris urgzdamas artinosi. Jis kopėčiomis palipo ant bokštelio, šuo jo nepasiekė, urzgė, bet nelojo. Po to šuo pasišalino, nubėgo į mišką. Šuniui dingus miške, jis nulipo nuo kopėčių. Po kelių minučių šuo išlindo už 150 metrų, išvijo iš miško žvėrelį. Tuomet jis iššovė prieš šunį išgąsdinimui. Nušauti jo nenorėjo, į šunį nesitaikė, šovė prieš jį. Taikė taip, kad pataikytų į žemę 10 metrų iki šuns. Šuo buvo be antsnukio, apsiseilėjęs. Ginklas buvo su optika. Kulka galėjo atšokti dėl rikošeto. Kitos pagąsdinimo priemonės tuo metu po ranka neturėjo, manė, jog šaudamas, šunį nubaidys ir jis nebegrįš. Šūvio tikslas buvo išgąsdinti šunį, kad jis nevaikytų žvėrių. Kai šuo laksto, lieka pėdsako kvapas, dėl ko šernai ar kiti žvėrys ten neina. Tuo metu šūvis negalėjo sugadinti medžioklės, nes šernų migracija turėjo prasidėti po 2-3 valandų. Pripažįsta, kad kai šovė, šuo grėsmės jam nekėlė. Matė šuns antkaklį, suprato, kad šuo yra žmonių. Pasirodė, kad tai kovinis šuo, kokios veislės, nežinojo. Kadangi šuo buvo apsiseilėjęs, padarė išvadą, kad serga pasiutlige. Šovė stovėdamas prie bokštelio. Šovimo metui buvo įsitikinęs, kad pataikys prieš šunį. Pamatęs, kad pataikė, įlipo į bokštelį, paskambino K., kuriam pasakė, kad yra pašautas šuo, mėgino prisiskambinti medžioklės vadovui, bet nesėkmingai. Po 3-4 min. perskambinęs K. pasakė pribaigti šunį, tačiau jis nesutiko. Kol žmonės pamatė, galėjo praeiti apie 5-8 min. Pasigirdo šauksmas, klyksmas. Daug vėliau prie jo priėjo U. ir D., kurie buvo nusiteikę agresyviai, norėjo, kad jis išliptų iš bokštelio. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad šuo urzgė ir jį puolė, nes to nebuvo klausiamas. Jei nebūtų šuo puolęs, jis nebūtų lipęs kopėčiomis. Sutinka, kad padarė pažeidimą, pašaudamas nemedžiotiną gyvūną. Naminį gyvūną galima nušauti sutinkant šeimininkui, dalyvaujant veterinarijos gydytojui, taip pat būna tikslinės medžioklės šaudyti valkataujančius šunis. Tuo metu nebuvo paskelbta pasiutligės zona. Nuo tos vietos, kur jis buvo, iki pirmos sodybos yra apie 500 metrų atstumas. Kai šuo bėgiojo, žmonių nematė. Į keliuką labai gerai įsižiūrėjo, matė visą teritoriją. Nuo šuns pašovimo iki žmonių pasirodymo praėjo apie 8 minutės. Stovint prie bokštelio šaudyti galima, bet negalima šauti virš horizonto linijos. Dėl savo sveikatos būklės medžioklėje galėjo dalyvauti, regėjimas jo geras. Įvykio metu nebuvo sveikatos sutrikimo, kuris trukdytų orientuotis, buvo blaivus. Medžiotojas yra nuo 1959 metų. Tą patį vakarą buvo iškviestas į policijos komisariatą, ten nuvažiavus, surašė pasižadėjimą atlyginti žalą, kurį įteikė Ž.. Po keleto dienų nukentėjusieji kreipėsi į policiją ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Jų turto sunaikinti nenorėjo. Kitą dieną nupirko muzikinį centrą, nuvežė nukentėjusiajai Ž. Po kiek laiko jie jį grąžino, nes buvo padavę skundą į policiją. Už šuns pašovimą sumokėjo 750 Lt administracinę baudą. Nesupranta, kaip už tą pačią veiką baudžiama po kelis kartus. Nukentėjusieji nenorėjo su juo tartis. Jų principas iš jo gauti kuo daugiau pinigų. Nežino, kokia yra reali žala, tačiau 30 000 Lt šuo tikrai nekainuoja. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Serga onkologine liga, kai buvo diagnozuota, buvo jau ketvirta stadija. Jo pajamos yra 1300 Lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. įstatyminė atstovė L. Ž. parodė, kad 2009-08-28, po darbo atvažiavo į sodą praleisti savaitgalio. Apie 20 val. su dukra I. Ž. ir bokserių veislės šunimi išėjo pasivaikščioti. Ėjo į tą pusę, kur yra laukas, kur praktiškai nebūna žmonių. Eidamos keliuku buvo sutikę kaimyną, jis irgi buvo su šunim, mažu, tamsiu. Išėję iš sodų pasuko į keliuką, einantį pamiške. Matė medžiotojų bokštelį. Išėję iš sodų teritorijos šunį paleido. Jis žaidė, bėgo ražiena. Šuo nebuvo dingęs iš jų akiračio, nutoldavo 15 metrų daugiausiai. Žino, kad tokio didelio šuns žmonės prisibijo. Šuo nebuvo įlindęs į kukurūzus ar į mišką. Jos ėjo taku pagal mišką. Prie bokštelio žmonių nematė. Pasigirdo šūvis. Pamatė, kaip šuo pašoko, apsitaškė krauju, užkaukė. Pribėgus prie jo jis sukosi ratu ant visų keturių kojų. Šunį pagavo, kad nuramintų, o dukrai pasakė bėgti pas tėtį, skambinti. Suprato, kad šunį peršovė. Kvietėsi pagalbos, isteriškai rėkė. Po kiek laiko tas kaimynas, kurį buvo sutikusi, atbėgo. Jam paklausus, iš kur šovė pasakė, kad nematė. Jis sugebėjo bokštelyje pamatyti žmogų. Atbėgo dukra I. su kitu kaimynu, su tvarsčiais bandė užspausti žaizdą. Kaimynas atėjo gal po 5-10 min. Šuo buvo su antkakliu, aiškiai matomas. Bokseriai tokie šunys, kurie seilėjasi, o dar buvo karšta. Einant keliuku pamiške aiškiai matė medžiotojo bokštelį. Ar yra medžiotojas nežiūrėjo. Ant keliuko žmonių nebuvo. Jei medžiotojas būtų buvęs ant keliuko, būtų jį pamačiusi ir pasikvietusi šunį. Kai pasigirdo šūvis, jos matomumo zonoje žmogaus nebuvo. Po įvykio negalėjo miegoti, valgyti, turėjo kreiptis į gydytojus, vartoti medikamentus, sutriko atmintis, neprisimindavo įvykių pusės valandos bėgyje. Atmintis ir dabar nėra visiškai atsistačiusi. Gydytojas aiškino, kad tai dėmesio sutrikimas. Vartojo vaistus, kad galėtų valgyti, miegoti ir nuo depresijos. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinės žalos prašo 3000 Lt. Tai už šuns nušovimą, kad jo neteko. Šuo šeimoje gyveno daugiau nei 6 metus. 8000 Lt prašo už sveikatos sutrikdymą. Iš jų 6000 Lt už tai, ką pati patyrė, o 2000 Lt dėl dukters, ką dėl jos reikėjo patirti. Pablogėjus atminčiai, pradėjo blogiau dirbti, reikėjo dirbti viršvalandžius. Iš darbo nebuvo atleista. Turėjo įdėti daugiau pastangų, kad išlaikyti tą pačią darbo kokybę. Dukra po įvykio nustojo ramiai miegoti, šokdavo iš lovos, bijojo pasilikti viena, bijojo miegoti. Leido jai miegoti kartu. Miegojo budėjimo režimu, saugojo jos miegą. Reikėjo važinėti pas gydytoją, vaikščioti pas psichologą. Pergyveno dėl dukters sveikatos, nes tokie įvykiai be pasekmių nepraeina, atsilieps nervų sistemai. Dukra labai jautri. Iki tol buvo pakankamai jautrus vaikas, bet ne tokia jautri, ašaros lydi dažnoje situacijoje. 600 Lt už šunį. Pirko jį prieš daug metų. Dabar kitos kainos, gali kainuoti 1000 Lt ir daugiau. Įvertino pagal rinkos kainą, tuo domėjosi. Dabar turi kitą šunį. Kiek laiko praėjo nuo šuns sužeidimo iki jis nugaišo, nežino.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. įstatyminis atstovas S. Ž. parodė, kad 2009-08-28 vakare atvažiavo į sodą, buvo gražus oras. Po 20 val. žmona su dukra ir šunimi išėjo pasivaikščioti. Gal po kokių 10 minučių išgirdo šūvį. Po 4-5 min. jam paskambino dukra, rėkė „ateik, atvažiuok“. Įšoko į automobilį, pirmiausia važiavo prie Nevėžio, tačiau ten jų nerado. Nuvažiavo gal po 15 minučių. Žmoną rado apsikabinusią šunį, buvo subėgę kaimynai. Niekas dar nežinojo iš kur buvo šauta. Kaltinamasis buvo pasislėpęs bokštelyje. Jį rado bokštelyje po to, kai jie jau buvo išvežę šunį. Likus gal 5 minutėms iki Kauno labai pasmirdo automobilyje, suprato, kad šuo nugaišo. Kas šovė, pasakė paskambinęs U. Su kaltinamuoju susitiko policijoje. Kaltinamojo draugai medžiotojai sakė, kad jie nieko nelaimės. Grįžo į sodą. Negalėjo užmigti. Nusprendė, kad tokie žmonės negali likti nenubausti, juk galėjo ir žmogų nušauti. Pirmadienį padavė pareiškimą į policiją. Kai tai atsitiko, sūnaus nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti 2000 Lt dėl šuns nušovimo, nes neteko šeimos nario ir draugo. 2000 Lt dėl sveikatos sutrikdymo. Tai už vaikus, nes du mėnesius dukra miegojo pas jį su žmona, bijojo net viena išeiti į kiemą ir tas truko gana ilgai. Nuo to laiko duktė tapo žymiai nervingesnė, neplaukioja su baidarėm, ką anksčiau darydavo, neina į mišką. Mano, kad jai išlikusi ta baimė. Dėl dukters sveikatos labai nerimauja. Turtinė žala 600 Lt. Tuo metu už tiek galima buvo nupirkti neparodinį šunį. Jų šuo buvo be kilmės dokumentų, nes nesiruošė dalyvauti parodose. 20 Lt simboliškai už kurą. Apie 100 km buvo nuvažiuota, vežė į Chemijos prospektą Kaune. Realiai patyrė didesnių kuro išlaidų. Mašina buvo labai iškruvinta. 260 Lt už vaistus sutuoktinei. Žino, kad žmona gėrė vaistus. Po įvykio ji ilgiau dirbdavo po darbo, kad suspėtų padaryti, kas priklauso. Įvykis paveikė žmonos nervinę sistemą. Anksčiau jai taip nebūdavo. Šiuo metu žmona neblogai jaučiasi, o dukra liko nervingesnė. Sūnus gal būt ramesnių nervų. Jis užsidarė savyje. Buvo prieš kito šuns pirkimą. Sūnus dar didesnis namisėda pasidarė. Dėl sūnaus į medikus nesikreipė. Mano, kad kulka negalėjo rikošetuoti. Rikošetas būna nuo akmenų, o ne nuo ražienos. Kai taikėsi į šunį, kaltinamasis nematė žmonos ir dukters. Jis ėjo ieškoti kulkos, bet jos nerado. Nebuvo jokios duobės, buvo tik per klaidą prie bokštelio palikta gilzė. Gilzę rado bokštelyje. Ji buvo nuo šovinio kulkos. Šuns kūne kulkos nerasta. Kulka įėjo per krūtinę ir per mentį išlindo kiaurai. Rikošetu tokia situacija neįmanoma.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Ž. parodė, kad 2009-08-28 apie 20 val., išėjo su mama ir šunimi pasivaikščioti. Norėjo šunį paleisti, kad pasibėgiotų, todėl nuvedė prie kukurūzų laukų. Šuo nebuvo toli nubėgęs. Visą laiką jį matė priešaky, įlindęs niekur nebuvo. Buvo nulėkęs gal 10 metrų. Išsuko už posūkio, ėjo pamiške, pasigirdo šūvis. Ji nesuprato, kas vyksta, šuo pradėjo šokinėti, kriokti. Mama nubėgusi pradėjo jį raminti. Mama sakė skambinti tėčiui ir jį pasitikti. Prašė jo atvažiuoti. Jai buvo šokas. Sutiko kaimynę, kuri davė binto ir sakė bėgt ir užspaust žaizdą. Grįžusi į vietą davė bintą mamai. Kai grįžo, jau buvo kaimynas, kurio vardo nežino. Atvažiavo tėtis, bandė pora vyrų įkelti šunį į mašiną. Kai buvo šauta į šunį, jis buvo nuo jų gal 10-15 metrų atstumu. Šuo nesivijo žvėrelio, jis tuo metu buvo sustojęs pasiuostinėti. Naktimis sapnuodavo košmarus, būtent tą įvykį, tik kitokią eigą. Miegodavo su tėvais, mokykloje nesusikaupdavo, pirmą pusmetį blogiau mokėsi, vaikščiojo pas psichologą, gėrė vaistus. Bijodavo viena pasilikti, bijo miško. Dabar jau mažiau bijo. Pasidarė nervingesnė, stipriau reaguoja į situacijas, stresinėje situacijoje apsipila ašarom, o anksčiau taip nebūdavo. Dabar truputį geriau jaučiasi, miega gerai, sapnuoja K. Mokymosi rezultatai atsistatė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. Ž. parodė, kad 2009-08-28 buvo Kaune. Jam žinoma, kad tą dieną mama su seserim išvedė pavedžioti šunį. Jos ėjo palei mišką, šuo bėgiojo, žaidė. Pasigirdo šūvis, šuo nukrito. Bandė šunį gelbėti, vežė į Kauną. Apie 2-rą valandą nakties jam paskambino tėtis. Šeštadienį atvažiavo jo pasiimti. Jie palaidojo K. Po įvykio sesuo jautėsi blogai, negalėjo miegoti, girdėjo ją šaukiant. Ji miegodavo pas tėvus lovoje, nes jai būdavo baisu. Viena neidavo į mokyklą, ją lydėdavo draugė ir iš mokyklos namo parvesdavo draugė. Mokslas seseriai pablogėjo, negalėdavo susikaupti. Ir dabar yra to pasekmių, yra jautri, puola į ašaras. Anksčiau tikrai taip nebūdavo. Dėl menkniekių pasidaro didžiausia tragedija. Ėjo pas psichologus, bet progreso nesimatė. Mama irgi blogai jautėsi, dirbo ilgai, anksčiau taip nebūdavo. Jai atmintis susilpnėjusi. Dabar kažkiek atslūgo. Jis reiškia 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį. Patyrė didžiulį stresą, prisimena tai beveik kiekvieną dieną. Dabar gyvenime nepirktų naminio gyvūno. Tokį šoką padarė ta patirtis, nes bijo, kad tas pat neatsitiktų. Kito šuns labai nenorėjo. K. nusipirko, kai jam buvo 10 metų. Jis buvo pirmasis jo augintinis. Šuo buvo tapęs šeimos nariu. Jis rūpinosi šuniu, vedžiodavo į lauką. Kitą dieną tėtis ėjo apžiūrėti įvykio vietos, jis nėjo. Tėtį lyg kažkas lydėjo. Ką grįžęs tėtis pasakojo, neatsimena.

Liudytoja D. N. parodė, kad 2009-08-28 buvo po pietų, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 19-20 val., būdama sode išgirdo šūvį ir moters klyksmą. Moters klyksmas pasigirdo iš karto po šūvio. Puolė bėgti į tą pusę, kur buvo šūvis. Artėjant girdėjosi, kad moteris garsiai verkia. Ji klūpėjo prie šuns. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad šovė į jų pusę iš to bokštelio. Ji, jos tėtis A. U. ir kiti kaimynai, iš viso 4 žmonės, nubėgo link bokštelio pasižiūrėti, kas šaudo. Ten pamatė linksmą vyruką, sėdintį bokštelyje (nurodė į kaltinamąjį A. B.). Pasirodė, kad jis truputį išgėręs. Jam buvo labai linksma ši situacija, jis šaipėsi. Jis net nepriėjo, nepaklausė, ar viskas tvarkoj. Jos tėtis prašė nulipti iš bokštelio, tačiau jis nekreipė dėmesio, šypsojosi. Ką jis sakė, negirdėjo, nes stovėjo atokiau. Kaltinamasis laukė, kol atvažiuos kiti medžiotojai ir tada nulipo. Kiek žino, atvažiavo jo sūnus, kiti medžiotojai. Kvietė policiją. Einant į įvykio vietą, pusiaukelėje sutiko mergaitę. Ji verkė, ėjo link savo namų pusės. Ką sakė, neatsimena. Kokia šuns veislė nežino, gali būti, kad bokseris. Ar aplink šunį buvo išmušta kokia duobė, neatsimena. Toje vietoje, kur gulėjo šuo, nieko keisto neatsimena. Moteriai buvo šokas, isterija, ji buvo pasimetusi. Tvirtina, kad klyksmas pasigirdo iš karto po šūvio. Kaimynų šunį anksčiau buvau mačiusi. Po sodus jo palaido nevedžiodavo. Ir jie savo šuniuką ten leidžia pabėgioti. Kiek kartų per metus ten vyksta medžioklės nežino, šūviai ten aidi nedažnai. Kaltinamąjį pažįsta, jis buvo sodų seniūnas. Iki šūvio santykiai buvo geri, anksčiau nesutarimų nebūdavo. Prieš tą įvykį A. U. irgi vedė ten savo šunį pavedžioti. Šuo nedidelis. Kol nubėgo į įvykio vietą, užtruko gal 5 minutes. Iš sodų išbėgus, tas laukas iš karto ir matosi. Nepastebėjo, kad koks žmogus įlipinėtų į bokštelį.

Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, konfliktų neturėjo, nukentėjusiuosius irgi žino iš matymo, nekonfliktavo. Datos neprisimena, galėjo būti 2009-08-28 pavakarys, galėjo būti apie 20 val. Būnant sode „(duomenys neskelbtini)“ bendrijoje išgirdo šūvį ir moters balsą. Pasidarė nejauku. Lygtai verkė, klykė moteris. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad klyksmą išgirdo iš karto po šūvio. Garsas sklido nuo miško pusės. Bėgo pasižiūrėti į tą pusę. Nuo namų iki įvykio vietos kokie 400 metrai, galėjo būti 300 metrų. Bėgo keliuku. Pamatė, kad guli didelis šuo ir moteris prie jo. Neatsimena, kiek žmonių buvo prie šuns. Buvo ir mergaitė. Moteris pasakė, kad nušovė šunį. Sakė iš bokštelio šovė. Buvo nuėję prie bokštelio, matė žmogų. Kai priėjo prie bokštelio, kaltinamasis atrodė normaliai. Nežino, ar jis buvo pavartojęs alkoholio. Arti nebuvo priėjęs. Moteris ir mergaitė buvo išsigandusios, kažkuri verkė. Nepasakytų, kad ten dažnai vyksta medžioklės. Šūvius išgirsta kartais. Žmogų bokštelyje matė iš 20-30 metrų. U. buvo arčiau bokštelio, jis jį kalbino. Įvykio vietoje nematė jokios tranšėjos, išdarkytos žemės nepastebėjo. Buvo kukurūzai, prie pat jų tas šuo. Šuo nebuvo agresyvus, einant pro šalį, jis net nelodavo.

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta seniai, nukentėjusiųjų nepažįsta. 2009-08-28 buvo suorganizuota medžioklė tykojant prie (duomenys neskelbtini) miško. Susirinkę buvo pas B.. Užpildė medžioklės dokumentus. Medžioklei vadovavo V. B.. Jis išvažiavo į kito miško pamiškę medžioti. O jie sėdo į jo mašiną ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pamiškę. B. paliko pirmame bokštelyje, iš karto už kampo. Sodai į pietų pusę. Nuo paskutinio sodo namelio iki bokštelio kokie 180 metrų. Grubiai 200 metrų. Ten buvo 24 metrus užsėta miežių juosta, kurie jau buvo nukulti ir buvo pasėti kukurūzai, kuriuos jie ir saugojo. Plotis nuo griovio krašto iki kukurūzų 24 metrai. Bokštelis stovi vidury griovio. Antrame bokštelyje išlipo S., o jis pats vieną praleido ir nuvažiavo į ketvirtą bokštelį. Ten pralaida yra dar už kokių 50 metrų, į kurią įvažiavo automobiliu. Išlipęs pasiėmė amuniciją, ėjo palei kukurūzus, kad nepripėduotu kvapų žvėrim. Ten, kur paliko B., pamatė kad bėgioja kažkoks žvėris. Nepasakytų, kad šuo, buvo didžiulis judantis objektas. Labai nekreipė į jį dėmesio. Iki B. buvo atstumas maždaug 800 metrų. Tas žvėris išlėkė iš miško, gal iš kukurūzų, tiksliai negali pasakyti. Jis nuėjo į savo bokštelį, įlipo, pasiruošė medžioti. Ir po 20 val. 20 min.-25 min. išgirdo šūvį. Pažiūrėjęs pro žiūronus į šūvio pusę pamatė, kad ties kraštu, ties pirmu bokšteliu, kur miškas baigiasi, vartosi žvėris. Paskambino B., paklausė, kodėl to šerno nepribaigia. O šis sako, kad ne šerną, o šunį pašovė. Praėjus nuo šūvio gal 7 min., išgirdo žmonių balsus, šauksmus, riksmus toje vietoje, kur miškas baigiasi. Tada persiskambino, nutraukė medžioklę, išlipo iš bokštelių. Saulė jam švietė į akis. Matė, kad vartosi žvėris, jam pasirodė, kad šernas. Ražiena trumpa buvo. Plika akim įžiūrėjo bėgiojant žvėrį. Spalva ne balta buvo. Nematė, kad ten buvo šuo. Labai trumpai matė. Nematė, kad tas žvėris pultų B.. Žvėris bėgiojo apie kukurūzus, po to pabėgo į mišką. Po pusvalandžio buvo nuvažiavę į vietą ir pamatė, kad tai šuo. Negali patvirtinti, kad tai tas pats šuo, kurį matė ateidamas į bokštelį, tačiau mano, kad buvo tas pats pagal dydį, pagal viską. Šunų negalima šaudyti jau 5 metai. Kalbant su B. jis sakė, kad sumaišė su šernu. Neatsimena, ar būtent taip žodis žodin pasakė. Gal su usūriniu sumaišė. Buvo pakankamai šviesus paros metas. Galima atskirti žvėrį nuo gyvūno. Prieš medžioklę alkoholio negėrė. Jis žiūrėjo į laiką, kada buvo šūvis. Buvo 20 val. 20 min. Žmonės pasirodė gal po 6 minučių. Tada į laikrodį nežiūrėjo. Nepastebėti žmonių, einančių pamiške, negalima. Jokių žmonių nebuvo. Ir po šūvio nebuvo. Nuo to laiko, kai paliko B. bokštelyje ir atvažiavo į savo bokštelį, praėjo 15-20 minučių. Medžioklės taisyklės nedraudžia šauti kitu tikslu, nei sumedžioti žvėrį. Išvarant kiaulę su paršiukais, kad neniokotų pasėlių, nedraudžiama šauti. A. B. šovė iš bokštelio. Tuo yra įsitikinęs, nes matė, kaip jis lipo į bokštelį, todėl turėjo būti įlipęs į bokštelį. Kada įlipo, nematė. Palikus medžiotojus, jie turi būti bokštelyje. Nulipti, vaikščioti galima tik savais reikalais, nes saugiai paleisti šūvį galima tik iš bokštelio. Nepažymima vieta, kad vyksta medžioklė. Toje vietoje ne sodų teritorija. Jeigu žmonės pasirodo, stabdoma medžioklė. Taisyklės nedraudžia šauti ne iš bokštelio tykojant. Turi būti saugus šūvis. Bokšteliuose sodinama, kad išlaikyti saugų kampą. Turi šauti įsitikinęs, kad objektas leistinas medžioti, kad kulka kuo greičiau susidurtų su žeme, o ne virš horizonto linijos eitų kulka. Kulka turi smigt į žemę. Sodybos kryptimi irgi reikia vengti. Jokių sodų ten nėra, buvo šauta į Nevėžio pusę. Ta vakarą B. jam neskambino, tai jis skambino B. Rikošetas galimas visada. Rikošetuoti gali ir nuo medžio šakos, nuo grumsto, nuo akmens, susidūrus su bet kokia kliūtimi, ir tuomet kulka keičia savo kryptį. Šauti tam, kad išgąsdinti gyvūną, nėra draudžiama, tačiau jis taip medžioklėje nedarytų. Toks gąsdinimas gali sugadinti visą medžioklę.

Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš bendrų medžioklių, santykiai labai geri, nukentėjusiųjų nepažįsta. 2009-08-28 vyko medžioklė, jis buvo medžioklės vadovas, turėjo medžioklės lapus. Jie rinkdavosi prie B. namų. Jis pats kažkur buvo užtrukęs, atvažiavo dar nepersirengęs medžioklei. Atvažiavęs surašė lapą. Buvo trys medžiotojai – A. B., R. K., Č. S.. Neprisimena, ar J. S. buvo ar nebuvo. Jie apsitarė iki kelių valandų sėdės, ką šaus. Tuo metu galima buvo medžioti šernus. Taip šnektelėję išsiskirstė. Jis buvo prie kito miško, nes jų medžioklės plotai yra dideli, o sėdint visiems vienoj vietoj, po šūvio išgąsdinami žvėrys ir praktiškai sugadinta medžioklė būna. Po kažkiek laiko jam paskambino K. ir pasakė, kad pašovė šunį. Jis iš karto informavo, kad medžioklė nutraukiama, nurodė lipti iš bokštelio ir paskambino aplinkos apsaugos inspektoriui Č. Gal dar kalbėjo su klubo pirmininku. Po to liepė aiškintis patiems ir išvažiavo namo, dar pasakė, kad jei policiją kvies, praneštų jam, jis privažiuos. Šūvį gal būt girdėjo. Medžioja ne jie vieni, aplinkui yra kitų klubų plotai, atskirti šūvius yra sudėtinga. Ar tai jų klubo šūvis sužino, kai paskambinus apie tai pasako. Neprisimena ar pats B. skambino. Galėjo skambinti K.. Pastarojo skambutį tiksliai prisimena. Kiek prisimena, buvo kalba, kad šuo puolė Algį, kad vaikėsi šuo stirnas ar kažką tai iš žvėrių. B. sakė, jog šovė gindamasis. Minėjo, kad žmonės yra susirinkę. Todėl ir sakė, kad aiškintųsi patys. Pagal medžioklės taisykles negalima šauti šuns. Jis, kaip medžioklės vadovas, nutraukė medžioklę, informavo aplinkosaugą ir tuo atliko savo pareigą, o eiti su žmonėm ginčytis, aiškintis, ne jo pareigos. Dabar A. B. nebemedžioja. Medžioklėse iš bokštelių dažniausiai vyrai prieš medžioklę atvažiuoja, apžiūri, kur eina žvėrys, ties kuriuo bokšteliu. Paprastai šaunama iš bokštelio. Kiekvienas žino saugumo taisykles. Turi būti bokštelyje, šautuvas bokštelyje turi būti iškeltas į viršų, užtaisomas šautuvas įlipus į bokštelį. Taisyklėse nėra reikalaujama, kad atvažiavus turi iš karto lipti į bokštelį. Parastai kiekvienas vyras, atėjęs prie bokštelio, pasižiūri, ar kokią pėdutę ras, kelias minutes dar vis tiek paslankioja. Iš bokštelio išlipinėti galima tik jeigu „gamta spaudžia“. Tuo metu, kai prasidėjo medžioklė, jau buvo tikimybė, kad gali išeiti stirninas. Šernai išeina vėliau. Tą dieną medžiojo šernus ir stirnų patinus - stirninus. Jų klube yra pasakyta, kad tas pats žmogus negali nušauti dviejų stirninų, kadangi yra limitas. Tam, kad kiekvienas medžiotojas patirtų malonumą, kiekvienas šauna po vieną. Šūvis ne vietoje sugadina medžioklę. Kiek pamena, B. jam nesakė, kad šovė į šunį norėdamas jį pagąsdinti, sakė, kad gynėsi, tačiau tiek laiko praėjus gali ir klysti.

Liudytojas A. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena vienoje sodų bendrijoje, santykių jokių nepalaiko. Datos neatsimena, galėjo būti 2009-08-28, darbuojantis sode praėjo nukentėjusiojo žmona, dukra su šuniuku. Šunį vedė su pavadėliu, neprisimena, ar jis buvo su antsnukiu. Po kokių 15 minučių išgirdo šūvį, moters klyksmą. Moters klyksmas pasigirdo po kokių penkių sekundžių po šūvio. Ne šaukė, o tiesiog klykė. Neprisimena, ar kvietėsi pagalbos. Jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Miško palaukėje, link kukurūzų lauko, pamatė mergaitę ir moterį, kurios apsikabinę šunį rėkė. Tai buvo nukentėjusiojo žmona ir dukra. Bokštelyje stovėjo A. B.. Pribėgęs jam pasakė lipt. Jis stovėjo ir juokėsi, sakė, kad nelips. Moteris rėkė, kad nušovė šunį. Šuo tuo metu dar buvo gyvas. Neatsimena ar moteris pasakė kas šovė. Nuo tos vietos, kur buvo šuo, iki bokštelio, apie 100 metrų, galėjo būti 200 metrų. Anksčiau geriau prisiminė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sunku pasakyti ar kaltinamasis buvo blaivus, ar ne. Susidarė įspūdis, kad galėjo būti neblaivus, nes negi juoksies ir šypsosies nušovęs šunį. Į klausimą, kodėl nušovė šunį, jis nieko neatsakė. Paskambino į policiją. Nukentėjusysis atvažiavo su automobiliu, šunį išvežė. Nebuvo jokių iškabų, kad vyksta medžioklė. Į tą vietą, kur buvo šuo pašautas, eina pasivaikščioti, ten ir šunis vedžioja. Ten vienintelis keliukas, su dviračiais važinėja vaikai. Šuo nebuvo agresyvus, buvo „gerietis“. Ir jis pats paleidžia savo šunį pamiškėje palakstyti, nes ten mažai kas eina. Dėl vaikų nesijautė saugūs, vakarais jau drausdavo eiti į tą vietą. Moteris ir mergaitė atrodė klaikiai, jos buvo itin stipriai susijaudinusios, negalima buvo suprasti ką kalba, jos šaukė. A. B. nebuvo priėjęs. B. iš bokštelio išlipo, kai atėjo jo sūnus. Kai B. išlipo, jie nuėjo. Lyg buvo atvažiavęs vienas medžiotojas. Iš tų asmenų niekas prie šuns nebuvo atėjęs. B. su sūnum nuėjo namo. Vėliau neteko kalbėtis su B. Su nukentėjusiaisiais teko matytis, sužinojo, kad šuo žuvo. Nukentėjusieji nepasakojo, kad B. žadėjo atsilyginti. Šuo visas buvo labai kruvinas, sužeistas krūtinėje ar šone. Pateiktame 2013-03-18 laikraštyje „Kauno diena“ esančioje šuns nuotraukoje yra ne Ž. šuo.

Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio metu dirbo apylinkės inspektoriumi. Tikslaus laiko nepamena, galėjo būti 2009-08-28, telefonu budintis pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) miško nušautas bokserių veislės šuo. Pirmadienį buvo gautas oficialus L. Ž. pareiškimas, kad vedžiojant šunį, medžioklės metu iš bokštelio A. B. tą šunį nušovė. Buvo pradėtas tyrimas. Buvo pasikvietęs Ž. Sunku buvo šnekėtis, ji buvo susijaudinusi. Ji sakė, kad su dukra vedžiojo šunį ir jų akivaizdoje jis buvo nušautas. Buvo nuvykta į įvykio vietą. Buvo apie 100 metrų nuo bokštelio. Pareiškėja nurodė, kad jos buvo ant kampo, matė, kad šuo krito pašautas, nurodė, kad šuo buvo nušautas jų akyse. Miškas ten daro tokį posūkį, kampą. Nuo dėmės iki bokštelio buvo apie 150 m., nuo dėmės iki miško griovio 15 metrų ir nuo dėmės iki to kampo posūkio 40 metrų. A. B. jis aiškino, kad paleido šūvį į šunį, kadangi jis iš miško išvarė kažkokį smulkų žvėrį. Koks ten žvėris buvo B. nenurodė. Pamatęs, kad šuo vaikosi žvėris, priėmė tokį sprendimą. Jis šovė graižtviniu šautuvu. Pareiškimas gautas po kelių dienų, tiksliau po savaitgalio, pirmadienį. Įvykio dieną buvo nuvažiavę į budėtojų dalį, sprendė tą problemą. Kaip jam nurodė pareigūnai, įvykio dieną lyg buvo rastas bendras sprendimas, kad bus atlyginta žala. Nežino ar tiesa, bet buvo kalbos, jog buvo padovanotas muzikinis centras ir žadėta atlyginti nuostolius. Jis pats yra medžiotojas. Mano, kad žmonių atžvilgiu buvo išlaikytas saugus šūvio kampas. Tikrai žmonių atžvilgiu pavojaus nebuvo. Šauti į šunį buvo kvailas elgesys. Ar toks šūvis sugadins medžioklę, priklauso nuo šūvio laiko ir nuo to, kas medžiojama. B. sakė, kad kai šovė, buvo bokštelyje. Buvo kalba, kad šunį pirmą kartą pastebėjo eidamas į bokštelį. Kad šuo jį puolė B. neminėjo. Šovimo priežastį B. nurodė tai, kad šuo išsivijo kažkokį žvėrelį. Jam, kaip pareigūnui, buvo pagrindas manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, medžiagą perdavė tyrėjams. Ar tai buvo tikslingas šūvis, turėtų atsakyti B., tačiau jis pats mano, jog šūvis buvo tikslingas. Su tokiu šautuvu tikrai nelengva pataikyti į judantį šunį, reikia patirties. Kulka gali atšokti nuo žemės, akmens. Apžiūrinėdamas įvykio vietą duobės nematė, matė kraują. B. nurodė, kad žmonių nematė. Pareiškėja sakė, kad ėjo kita puse ir jų akivaizdoje nukrito šuo. G. B. jų nematyti dėl miško iškyšulio. Sunku pasakyti, kurioje būtent vietoje nukentėjusiosios buvo šūvio metu, nes būtent tos konkrečios vietos, kur buvo šūvio metu, jos negalėjo nurodyti, tik sakė, kad išgirdo šūvį ir pamatė kaip šuo krito.

Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoto paaiškinimo (I tomas, b. l. 17) matyti, kad A. B. nurodė, jog aplinkybėse nurodytu laiku jis dalyvavo medžioklėje. Parodė, kad šuniui išbėgus pirmą kartą matė, kad ant jo kaklo yra antkaklis, išbėjęs pirmą kartą šuo jo nepuolė, jis buvo palypėjęs ant medžioklinio bokštelio. Kai šuo nubėgo į mišką, jis vėl nulipo ant žemės ir apžiūrinėjo pėdsakus, iš miško išbėgo smulkus žvėrelis, paskui pėdsakus uostinėdamas išbėgo šuo, tada jis užsitaisė šautuvą ir šovė į išbėgusį bei žvėrelį persekiojusį šunį, po šūvio šuo krito ant žemės, spardėsi. Po šūvio jis įlipo į bokštelį ir apie nušautą šunį informavo medžioklės vadovą, buvo nuspręsta baigti medžioklę. Už 8-10 min. nuo šūvio pasirodė 2 žmonės, pasigirdo spiegimas. Tuoj pat pasirodė dar daugiau žmonių, vienas jų buvo U. Jie jį plūdo, bet jis nieko nekalbėjo. Dėl įvykusio incidento jis atsiprašė visų šeimos narių. Sutiko su padarytu pažeidimu. Dėl incidento gailisi. Žada atlyginti šuns savininkei padarytus nuostolius.

Apklaustas įtariamuoju 2009-09-04 (I tomas, b. l. 20-21) A. B. nurodė, kad iš miško išbėgęs šuo atrodė agresyvus, bėgo link jo, todėl jam teko užlipti į bokštelį. Šuo pribėgęs ant jo urzgė. Šuo buvo tik su antkakliu. Žmonių nebuvo. Tai matė medžiotojas R. K., kuris ėjo link jo. Paurzgęs šuo nubėgo į mišką. Nulipus ant žemės ir apžiūrinėjant žvėrių pėdsakus, iš miško išbėgo žvėrelis. Paskui, uostinėdamas pėdsakus, išbėgo šuo. Šuo nuo jo apie 150 metrų, atrodė agresyviai nusiteikęs. Užsitaisė šautuvą vienu šoviniu ir, bijodamas, kad šuo jo neužpultų, šunį nušovė. Po 8-10 min pasirodė 3 žmonės, vėliau pasirodė daugiau žmonių. Su prie jo priėjusiais žmonėmis jis nekalbėjo, informavo medžioklės vadovą, kad nušovė šunį, o jis priėmėm sprendimą nutraukti medžioklę. Šunį žmonės išsivežė mašina. Policijoje atsiprašė šuns šeimininkų, paaiškino, kad manė, jog šuo yra niekino neprižiūrimas, lakstė po medžioklės plotus vienas, o kadangi buvo agresyviai nusiteikęs, jis bijojo dėl savo gyvybės, todėl šunį nušovė.