Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-387-771/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
1-387-771/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
D. N., J. K.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-387-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00103-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 26 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei ir Jūratei Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei, kaltinamiesiems D. N. ir J. K., gynėjams – advokatams Vytautui Juozelaičiui ir Sauliui Alysui, nukentėjusiajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-11-17 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2007-03-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; bausmė BK 64 str. pagrindu subendrinta su neatlikta bausme pagal 2005-11-17 nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; 3) 2007-09-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (3 veikos) laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.; BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2007-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 4) 2011-07-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.; 5) 2012-02-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; bausmė BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrinta su 2011-07-13 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn.; 6) 2012-02-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; bausmė BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrinta su 2012-02-02 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn.; 7) 2012-04-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; bausmė BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrinta su 2012-02-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 8 mėn.; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d.,

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. ir J. K. 2011 m. sausio 21 d. apie 16.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje panaudojo fizinį smurtą – bendrai sudavė smūgius A. R. į įvairias kūno vietas, nutempė laiptais iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), atrakinus duris, nustūmė A. R. nuo durų ir įsibrovė į butą, kur bendrai sudavė smūgius A. R. į įvairias kūno vietas, iš viso laiptinėje ir bute A. R. sudavė rankomis ir spiriant kojomis ne mažiau kaip 40 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kaklo priekiniame paviršiuje, kaktos kairėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą ir nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, dešiniame momenyje, dešinio momens priekinėje dalyje, kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip panaudodami fizinį smurtą bute pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. R. priklausantį turtą – skystųjų kristalų televizorių „LG“ 1100 Lt vertės, sportinius batelius „Nike“ 300 Lt vertės, padarydami A. R. 1400 Lt turtinę žalą.

Be to, J. K. kartu su M. D., kuris jau nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu, 2010-09-13 apie 1.10 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – Tilžės ir Neringos gatvių sankryžoje, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, J. K. suduodant du smūgius peiliu M. K. į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant jam durtines žaizdas kairėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, M. D. sudavus G. P. vieną kartą žarstekliu per nugarą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje D. N. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m., mėnesio ir dienos neprisimena, apie 10.00 – 11.00 val. buvo pas A. R. bute, ten girtavo. Matė kambaryje televizorių. Vėliau, tą pačią dieną, girtavo pas M. N.. Nukentėjusiajam A. R. prieš tai buvo davęs savo striukę, kurią sugalvojo atsiimti. Pas A. R. su J. K. ėjo pasiimti striukės, tikslo paimti televizorių neturėjo. Prie parduotuvės sutiko nukentėjusįjį. Iš karto paskui jį į laiptinę nėjo, įėjo po tam tikro laiko. Kiek laiko praėjo, kol įėjo į laiptinę, nežino. Užlipo į penktą aukštą. Laiptinėje stovėjo A. R.. Nukentėjusysis buvo girtas, mėgino suduoti D. N. ir J. K. smūgius, bet nepataikė. Tada D. N. sudavė kumščiais A. R. į galvą maždaug 5 smūgius. Nuo suduotų smūgių A. R. nugriuvo. Nukentėjusiajam nugriuvus, spyrė A. R. koja vieną ar du kartus. Ką tuo metu darė J. K., nematė, ar J. K. irgi sudavė smūgius laiptinėje nukentėjusiajam, nežino. Sąmonės A. R. nebuvo praradęs. Nukentėjusiojo nuo buto durų nenustūmė, į butą jį įtempė už kojų. Į butą nesibrovė, durys buvo atrakintos. Bute dar sudavė A. R. du smūgius ranka. Ar J. K. mušė nukentėjusįjį bute, nematė. Iš buto J. K. paėmė televizorių, o jis (D. N.) – sportinius batelius, kuriuos numovė nuo A. R. kojų. Batai jam buvo per dideli, todėl vėliau juos išmetė, o televizorių pardavė. Įvykio metu buvo girtas, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Savo elgesį vertina blogai, atsiprašo nukentėjusiojo.

J. K. teisiamajame posėdyje dėl plėšimo iš A. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su D. N. prie parduotuvės sutiko A. R.. Jo apiplėšti nenorėjo, pas A. R. ėjo atsiimti D. N. striukės. Nėjo A. R. iš paskos, palaukė gal 10 minučių. Nukentėjusįjį sutiko pirmojo aukšto laiptinėje. Su juo susistumdė, sudavė A. R. gal 5-6 smūgius. Mušė A. R., nes pyko, kad šis mėtė per langą CD diskus, keikėsi. Kiek smūgių sudavė D. N., nežino. Gal kelis ir buvo sudavęs, tačiau, kiek pamena, ne laiptinėje, o buto viduje. Nuo suduotų smūgių A. R. nukrito ant žemės. Po to pasakė, kad turi butelį ir pasiūlė eiti pas jį į butą išgerti. A. R. laiptais iki buto netempė, jis ėjo savo noru. Butą A. R. atrakino pats, atidarė duris, jų į vidų įleisti nenorėjo, bet į butą jie vis tiek įėjo. J. K. sugalvojo iš buto paimti televizorių. Kaip D. N. numovė A. R. batus, nepastebėjo, bet matė, kad išeidamas iš buto D. N. batus turėjo. Televizorių pardavė, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Įvykio metu buvo išgėręs alaus, apsvaigęs nebuvo. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Žalą A. R. atlygino jo tėvai. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo, už kurį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas 2010-12-03 nuosprendžiu, kaltu prisipažįsta, papildyti savo anksčiau dėl šios veikos duotų parodymų nepageidauja.

Nukentėjusysis A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-01-21 apie 16.00 val. ėjo pro parduotuvę į namus ir matė kaltinamuosius. Jie kažką vienas kitam pasakė ir pradėjo eiti jam iš paskos. Kai jis įėjo į laiptinę, D. N. ir J. K. jį ėmė mušti, sudavė smūgius rankomis, spyrė kojomis. Daugiausiai smūgių buvo suduota į veidą. Kai jis nugriuvo, mušė gulintį, smūgiavo rankomis, spyrė kojomis. Po to kažkuris iš kaltinamųjų jį pakėlė, suėmė už striukės apykaklės ir gulintį ant nugaros dviese tempė laiptais į penktą aukštą, šiek tiek ėjo ir pats. Penktajame aukšte atsirakino buto duris ir norėdamas apsisaugoti mėgino duris iš vidaus uždaryti, prilaikyti, kad D. N. su J. K. neįeitų į butą. Kaltinamieji jo prilaikomas duris išplėšė ir įsibrovė į butą. Kaltinamieji mušė jį ir bute, smūgius sudavė abu. Iš viso laiptinėje ir bute buvo suduota 40 smūgių. Mušamas bute prarado sąmonę, atsigavęs pasigedo televizoriaus, batų ir telefono. Kaltinamųjų nemušė, prieš įvykį su jais nekonfliktavo, kompaktinių diskų nemėtė, buvo ramus. Nesiūlė po smūgių laiptinėje eiti gerti pas jį degtinės. D. N. buvo atėjęs pas jį su E. S. įvykio dieną. Bute visi girtavo. D. N. turėjo striukę. Ar D. N. šią striukę buvo palikęs pas jį (A. R.), nežino. Žalą jam atlygino J. K. močiutė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur kambaryje ant grindų rastos kraujo žymės, avalynės pėdsakai, piniginė, ant šaldytuve buvusio butelio rasti rankų pėdsakai. Iš įvykio vietos paimta piniginė ir 2 daktiloskopinės plokštelės su avalynės ir rankų pėdsakais (1 t., 25-30 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 99/11 (04) nurodyta, kad A. R. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, kaktos kairėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, kaklo priekiniame paviršiuje, kraujosruva ir nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame momenyje, dešinio momens priekinėje dalyje, kairiame skruoste. Šie sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką, jiems padaryti reikėjo 9 smūgių bukais kietais daiktais ir dėl jų A. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 40 b. l.).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. R. akistatos su J. K. metu parodė, kad J. K. su draugu jį sumušė laiptinėje, po to nutempė prie buto durų, atstūmė duris bei pagrobė televizorių „LG“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir sportinius batelius „Nike“. J. K., kaip nurodė A. R., sudavė jam apie 30 smūgių į veidą ( 2 t., 46 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. R. atpažino D. N. kaip tą asmenį, kuris 2011-01-21 namo laiptinėje ir bute jį sumušė ir galėjo apvogti (1 t., 146-148 b. l.), atpažino J. K. kaip tą asmenį, kuris 2011-01-21 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje kartu su D. N. jį sumušė, įsibrovė į butą, mušė ir bute, o po jų įsibrovimo A. R. pasigedo televizoriaus, telefono, sportinių batelių ,,Nike“ ( 1 t., 156-158 b. l. ).

Iš D. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė vietą (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kur J. K. sudavė A. R. ir šis neteko sąmonės. Po to parodė A. R. butą Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio D. N. kartu su J. K. nutempė A. R. ir J. K. atrakinus A. R. raktais duris, iš buto pagrobė televizorių „LG“ ir sportinius batelius (2 t., 16-17 b. l.).

Iš J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, vietą pirmojo aukšto laiptinėje, kur pradėjo mušti nukentėjusįjį A. R.. Po to parodė to paties namo butą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nukentėjusysis A. R. atrakino šio buto duris, įėjo į vidų ir pasakęs laukti koridoriuje mėgino uždaryti, laikyti buto duris, tačiau jis su Donatu (N.) pastūmė nukentėjusįjį nuo durų ir įėjo į buto vidų, kur sudavė nukentėjusiajam smūgius ir pagrobė televizorių (2 t., 49-54 b. l. ).

Iš įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžio matyti, kad J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už 2010-09-13 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju ir byla jam buvo nutraukta (4 t., 182-185 b. l.).

D. N. ir J. K. teisiamajame posėdyje aiškindami plėšimo iš A. R. aplinkybes tvirtino, kad susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį įsibraunant į jo butą nebuvo. Kaltinamieji nurodė esą kalti tik dėl to, jog sudavė smūgius A. R. ir paėmė iš jo buto daiktus, neigė, kad į butą pateko prieš nukentėjusiojo valią. Abiejų kaltinamųjų tvirtinimu, smurtą prieš A. R. naudojo dėl jo paties netinkamo elgesio, o į butą juos kvietė užeiti pats nukentėjusysis. Ši kaltinamųjų gynybos versija paneigiama ikiteisminio tyrimo metu duotais D. N. ir J. K. parodymais, kuriuose jie visiškai pripažino savo kaltę dėl to, jog iš anksto susitarę plėšimo būdu užvaldė A. R. turtą įsibrovę į jo butą, taip pat nukentėjusiojo A. R. parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais – D. N. ir J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, J. K. ir A. R. akistatos protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais.

Ikiteisminio tyrimo metu D. N. įtariamuoju buvo apklausiamas keturis kartus, J. K. – penkis kartus. Pirmosios apklausos metu ir D. N., ir J. K. neigė įvykdę plėšimą iš A. R. buto, tačiau vėlesnėse apklausose tiek D. N. (2011-11-11, 2012-01-26, 2012-02-22 apklausos, 2 t., 13-14, 25, 27 b. l.), tiek J. K. (2011-10-21, 2011-12-01, 2012-01-27, 2012-02-20 apklausos, 2 t., 48, 56, 57, 59 b. l.) prisipažino, kad susitarė apiplėšti A. R. ir bendrais veiksmais šį sumanymą realizavo. Iš D. N. ir J. K. parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad susitarimas buvo pakankamai detalizuotas: buvo susitarta dėl smurtinio turto užvaldymo būdo, buvo aiški vieta, iš kurios turtas panaudojant smurtą bus užvaldytas – A. R. butas, ir buvo aiškus tikslas – užvaldyti televizorių, kurį D. N. matė būdamas nukentėjusiojo bute prieš įvykį. D. N. ir J. K. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, taip pat nukentėjusiojo A. R. parodymai teisiamajame posėdyje liudija, kad šis susitarimas buvo realizuotas tokiomis aplinkybėmis. D. N. ir J. K., eidami pas A. R. grobti jo turto, sutiko nukentėjusįjį prie parduotuvės, nusekė jam iš paskos ir namo, kuriame gyvena nukentėjusysis, pirmojo aukšto laiptinėje jį sumušė, abu suduodami A. R. smūgius rankomis ir kojomis. Tuomet nutempė A. R. laiptais iki jo buto, nukentėjusiajam atrakinus duris, įėjus į butą ir mėginant uždaryti duris, kad D. N. su J. K. nepatektų į butą, nustūmė A. R. nuo durų, įėjo į butą, vėl bendrai sudavė nukentėjusiajam smūgius ir užvaldė jo turtą: J. K. iš buto paėmė televizorių, o D. N. – dar ir sportinius batelius. Nukentėjusysis A. R. teisme nuosekliai teigė, kad jį laiptinėje užpuolė, mušė ir spardė abu kaltinamieji, nutempė iki buto, prieš jo valią, jėga atidarydami prilaikomas iš vidaus buto duris, pateko į vidų ir vėl bendrai jį mušė. Kaip teisme nurodė nukentėjusysis, iš viso kaltinamieji laiptinėje ir bute bendrai jam sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiojo teigimu, jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti kaltinamųjų pyktį, jis neatliko, D. N. ir J. K. į savo butą nekvietė, priešingai – norėdamas nuo jų apsisaugoti mėgino sukliudyti kaltinamiesiems patekti į butą, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes D. N. su J. K. jėga atidarė duris ir pateko į butą. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. iš nuotraukų atpažino D. N. ir J. K. kaip tuos asmenis, kurie 2011-01-21 jį sumušė ir įsibrovė į butą, tai patvirtino ir akistatos metu su J. K.. Ikiteisminio tyrimo metu D. N. ir J. K. nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės bendrai su nukentėjusiojo A. R. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią D. N. ir J. K. kaltę dėl iš anksto susitarus įvykdyto plėšimo įsibrovus į A. R. butą, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesiremti ikiteisminiame tyrime duotais D. N. bei J. K. parodymais ir tikėti bylos duomenims prieštaraujančiais vėlesniais kaltinamųjų teiginiais, siekiant paneigti susitarimą apiplėšti A. R. įsibrovus į butą ir tokiomis aplinkybėmis įvykdytą plėšimą. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2011-01-21 apie 16.00 val. D. N. ir J. K., realizuodami bendrą susitarimą apiplėšti A. R. butą, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje užpuolė A. R., abu jį mušė ir spardė, dviese nutempė laiptais iki buto, nukentėjusiajam atrakinus duris, jėga, prieš jo valią, įsibrovė į butą, ten vėl bendrai sudavė nukentėjusiajam smūgius ir pasinaudodami tuo, kad A. R. pasipriešinimas dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto palaužtas, pagrobė nukentėjusiojo turtą: televizorių, kurį paėmė J. K., ir sportinius batelius, kuriuos nuo A. R. kojų numovė ir išsinešė D. N.. Dėl panaudoto fizinio smurto A. R. buvo padaryti teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminiame tyrime J. K. nurodė, kad sportinių batelių vogti su D. N. nesitarė (2 t., 59 b. l.), teisme teigė nematęs, kaip D. N. pagrobė sportinius batelius. Anot J. K., batus D. N. rankose jis pamatė jau išeidamas iš buto ir pagalvojo, kad tai D. N. batai, nors čia pat pripažino, kad eidamas pas A. R. D. N. avėjo batus. Šie J. K. nelogiški paaiškinimai dėl sportinių batelių kartu su D. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad tuo metu, kai jis numovė A. R. nuo kojų sportinius batelius, J. K. buvo bute ir turėjo tai matyti (2 t., 27 b. l.), teismui leidžia daryti išvadą, kad J. K. matė, kaip D. N. pagrobė A. R. sportinius batelius, suprato D. N. veiksmų pobūdį ir pritarė jo veiksmams, nes D. N. nieko nesakė, nereikalavo, kad pastarasis šiuos veiksmus nutrauktų. Todėl J. K. kaip bendrininko tyčia apėmė ir sportinių batelių užvaldymą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pagrobdamas A. R. sportinius batelius, D. N. peržengė susitarimo ribas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyti kaltinamųjų D. N. ir J. K. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto plėšimo, padaryto įsibraunant į patalpą, požymius, nes į A. R. butą kaltinamieji pateko turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą panaudojant smurtą, į butą pateko prieš nukentėjusiojo valią, prieš tai palaužę jo pasipriešinimą, ir bute esančio turto užvaldymui panaudojo fizinį smurtą. Subjektyvioji jų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, nes tiek D. N., tiek J. K. suprato visas savo bendrai daromos veikos aplinkybes, numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to norėjo. Teisme nustatytos aplinkybės rodo abiejų kaltinamųjų veiksmų bendrumą, suderinamumą ir pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą įsibrovus į patalpą ir panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto užvaldymui, jie veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, todėl teismas pripažįsta D. N. ir J. K. plėšimo, padaryto įsibraunant į patalpą, bendravykdytojais, kartu realizavusiais šio nusikaltimo sudėtį.

J. K. kaltė dėl 2010-09-13 įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo ir šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, be paties J. K. prisipažinimo, įrodytos kitais surinktais ir jau anksčiau teisme ištirtais įrodymais, kurie įvertinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendyje. Šiuo nuosprendžiu nustatyti J. K. veiksmai teismo kvalifikuoti kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, nes J. K. kartu su jau nuteistu dėl šios veikos M. D. 2010-09-13 apie 1.10 val. viešoje vietoje – Tilžės ir Neringos gatvių sankryžoje, Šiauliuose, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, J. K. suduodant du smūgius peiliu M. K. į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant jam durtines žaizdas kairėje krūtinės ląstos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, M. D. sudavus G. P. vieną kartą žarstekliu per nugarą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skirdamas D. N. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo buvo pasikėsinta į nuosavybę ir į nukentėjusiojo asmens sveikatą. D. N. nusikalto būdamas tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystę ir plėšimus) (2 t., 108-110 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, įvykdė per trumpą laiką (praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams) po paleidimo iš pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Teisiamajame posėdyje D. N. savo kaltę pripažino tik iš dalies, keitė parodymus, neigė susitarimą plėšimo būdu įsibraunant į butą pagrobti nukentėjusiojo turtą ir tokiu būdu siekė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei palengvinti atsakomybę. D. N. teisiamajame posėdyje duoti parodymai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti laikomi prisipažinimu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog D. N. atlygino nukentėjusiajam A. R. padarytą žalą, nes byloje nustatyta, jog žalą nukentėjusiajam atlygino kitas bendrininkas J. K.. Dėl to teismas pripažįsta, kad D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. N. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką (plėšimą) jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip liudija teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, D. N. iki nagrinėjamos veikos padarymo, 2010 m. balandžio, gegužės, liepos ir gruodžio mėnesiais, įvykdė dar keturias nusikalstamas veikas (dvi vagystes ir du plėšimus), už kurias buvo nuteistas, baustas administracine tvarka (2 t., 117-118 b. l.), teisiamas jau 8 kartą, būdamas laisvėje nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. N. padarytas nusikaltimas nėra pavienis atsitiktinis įvykis, o gyvenimo būdo sąlygotas dėsningumas, dėl to D. N. už įvykdytą nusikaltimą skiriama BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, nustačius dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą – jis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su kitu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą (bendrai suduodant ne mažiau kaip 40 smūgių) įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir pagrobė svetimą turtą, nustatytinas kaip viršijantis sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į D. N. skiriamos bausmės rūšį, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skiriama kardomoji priemonė – suėmimas.

Spręsdamas J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. teisiamas pirmą kartą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis) dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (4 t., 182-185 b. l.), tačiau nepraėjus metams padarė kitą sunkesnę tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to jam skiriama bausmė už abi nusikalstamas veikas – už 2010-09-13 įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą ir 2011-01-21 įvykdytą plėšimą iš A. R..

Skirdamas J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą ir sunkų nusikaltimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje. 2010-09-13 įvykdyta nusikalstama veika ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata, 2011-01-21 padarytu plėšimu pasikėsinta į kito asmens nuosavybę ir į kito asmens sveikatą, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, abu nusikaltimai įžūlūs, susiję su fizinio smurto panaudojimu. J. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą dėl M. K. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat atlygino A. R. plėšimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl plėšimo J. K. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, keitė parodymus, neigė susitarimą plėšimo būdu įsibraunant į butą pagrobti nukentėjusiojo turtą, tokiu būdu siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį ir palengvinti atsakomybę. J. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir negali būti laikomi prisipažinimu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl įvykdyto plėšimo yra nustatyta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šių nusikaltimų vykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. K. baustas administracine tvarka (2 t., 137-139 b. l.), policijos pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 136), baigė studijas Šiaulių profesinio rengimo centre, nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (2 t., 141 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Vienas iš nusikaltimų, už kuriuos teisiamas J. K., yra nesunkus (BK 284 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs šio nusikaltimo padarymo aplinkybes (J. K. šią veiką įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, panaudojo peilį ir juo sužalojo nukentėjusįjį), atsižvelgęs į tai, kad dėl šios veikos yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus J. K. už viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimą trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę, savo dydžiu mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą numatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, už jį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui sąlygų nėra, todėl J. K. už plėšimą iš A. R. skiriama straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgus į vieną nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytinas mažesnis už BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

J. K. nusikalstamos veikos priskirtos nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, tarpusavyje šios veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Pagal teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (nesunkus ir sunkus nusikaltimas, kaip nustatyta šioje byloje, skiriasi per vieną kategoriją), yra pripažįstama, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-54/2009, Nr. 2K-474/2010 ir kt.). Dėl šios priežasties bendrindamas J. K. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes teismas taiko bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. taikytina ta pati kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. R. buvo pareiškęs 7400 Lt civilinį ieškinį dėl plėšimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 159 b. l.) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., 160 b. l.). A. R. padarytą žalą iki bylos išnagrinėjimo teisme visiškai atlygino J. K. artimieji, todėl procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos BPK 107 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) paimtos dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės ir rankų pėdsakais bei dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, paimtais iš buto (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinos kaip menkavertės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę D. N. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-07-13, 2012-02-02 ir 2012-02-23 nuosprendžius įskaitytą laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2011-01-12 iki 2011-01-13, nuo 2011-01-29 iki 2012-02-23, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu įskaitytą laiką (2012-02-23 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį nuo 2012-02-23 iki 2012-04-13) ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį nuo 2012-04-13 iki 2012-06-26.

Laisvės atėmimo bausmę D. N. paskirti atlikti pataisos namuose.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos skirti D. N. kardomąją priemonę – suėmimą. D. N. suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. birželio 26 d.

J. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę J. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme 2010-09-13 išbūtą laiką (1 para) ir suėmimo nuo 2011-10-17 iki 2012-06-26 laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti J. K. tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. birželio 26 d.

Procesą dėl A. R. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 4 daktiloskopines plokšteles su avalynės ir rankų pėdsakais sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas