- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2353-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59313-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Justas Vilys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti pagal individualios veiklos liudijimą, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. kaltinama tuo, kad ji 2017 m. spalio 28 d. apie 15.30 val. viešoje vietoje, gatvėje prie pastato Rugių g 4A, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjusi prie stovinčio nukentėjusiojo D. K. automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiu judesiu atidarė minėto automobilio dureles, necenzūriniais žodžiais keikėsi nukentėjusiojo atžvilgiu ir be priežasties tyčia vieną kartą spyrė į vidinę durelių pusę, dėl ko dviejose vietose skilo plastikinė durelių apdaila, 984,73 eurų vertės, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tada ji buvo parduotuvėje, išvažinėjo automobiliu Audi A7, juodos spalvos iš aikštelės, nukentėjusysis įvažinėjo, o ji jį praleido, kadangi ten siauros gatvės. Iš nukentėjusiojo pusės sulaukė gestų, kreivalionių, todėl ji išlipo ir nuėjo pažiūrėti, ką jis rodo, tačiau atgal gavo necenzūrinių žodžių šūsnį. Po to ji apsisuko, grįžo į savo automobilį ir išvažiavo. Paaiškino, kad D. K. važiavo iš priekio, ji irgi, automobiliai buvo atsidūrę vienas priešais kitą, ji išvažinėjo iš šalutinio kelio, D. K. įsukinėjo į pagrindinį kelią. Jis kreivai pasistatė mašiną, dėl ko ji negalėjau pravažiuoti, nes automobilio galas buvo išlindęs. Ji paprašė, kad pasitrauktų, tačiau atgal sulaukė necenzūrinių žodžių. Kaltinamoji patikslino, kad kai sustojo, buvo daug necenzūrinių gestų rankomis iš nukentėjusiojo, langai buvo uždaryti, ji pravažiavo ir nesuprato, ką jis rodo, todėl išlipo, priėjo, atidarė duris ir paklausė, ką jis jai rodė, tačiau atgal gavo „riebius“ pasakymus, nukentėjusysis keikėsi ir viskas; ji durelių neuždarė, apsisuko ir išvažiavo, viskas truko apie minutę; greitai išvažiuoti toje situacijoje nebuvo įmanoma; kai ji atidarė dureles ir truko tas pokalbis, rusiški necenzūriniai žodžiai, ji nieko nebesakė, viskas truko apie 10 sekundžių. Kai atidarė dureles, neatkreipė dėmesio į jų būklę.
Nukentėjusysis D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis važiavo į Rimi parduotuvę, o kaltinamoji išvažinėjo iš Rimi, jis kaltinamąją praleido, parodė, kad greičiau važiuotų, tačiau ji išlipo, atidarė duris, pradėjo rėkti, spyrė į duris, uždarė jas ir išvažiavo. Paaiškino, kad jis važiavo Toyota Prius automobiliu, tamsiai pilkos spalvos, kaltinamoji – Audi A7, juodos spalvos, jis laisvoje vietoje prisiparkavo, kol jis parkavosi, kaltinamosios automobilis stovėjo ir laukė, kol jis prisiparkuos ir galės pravažiuoti, tada jis parodė, kad ji greičiau pravažiuotų, nes jis skubėjo susitikti su draugais, o ji pravažiavo, atidarė duris, pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, ką jis čia jai rodo, uždarė duris ir išvažiavo, viskas vyko apie pusę minutės. Nukentėjusiojo nuomone, gal kaltinamajai pasirodė, ką jis ten rodo. Patikslino, kad kai kaltinamoji sustojo savo automobiliu, tarp jos automobilio ir jo automobilio buvo apie metrą; toje situacijoje jis nežino, kieno buvo važiavimo pirmenybė, net jei jis ją ir turėjo praleisti, tai jis pavažiavo, kol pasistatė, ir ją praleido, užtruko apie 10 sekundžių. Paaiškino, kad apžiūros protokole užfiksuotose nuotraukose matomą pėdsaką paliko kaltinamoji – ji spyrė ne į skardą, o į plastmasę; kai ji atidarė duris, jas laikė kaire ranka, o spyrė dešine koja. Tokio apgadinimo, kai pirko automobilį, nebuvo, jį padarė būtent kaltinamoji. Nukentėjusysis parodė, jog neatsimena, koks buvo oras, gal lijo. Kad durelės apgadintos, pamatė iš karto, policijai pranešė po 5 minučių, policija pasiūlė atvykti į komisariatą, važiavo į komisariatą Žirmūnų g., ten pareigūnas nufotografavo automobilį ir durelės. Nukentėjusysis paaiškino, jog, kiek atsimena, nuotraukos, kurios yra byloje, darytos ta pačią dieną, pareigūnai prieš pareiškimo rašymą apžiūrėjo automobilį ir jį nufotografavo. Į komisariatą iš viso važiavo gal du-tris kartus, pirmą dieną parašė pareiškimą, o paskui bendravo su tyrėja. Dėl padarytos žalos paaiškino, kad skambino į servisą, kur klausė, kiek kainuotų pakeisti durelių plastmasę.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad yra Vilniaus miesto VPK 1 PK vyriausiasis tyrėjas. Parodė, kad gavus skundą, buvo pildomas apžiūros protokolas. Pagal duomenis, skundas buvo registruotas šeštadienį, pagal nustatytą dienotvarkę, registrų skyrius šeštadienį nedirba, dirba operatyvaus valdymo skyrius, todėl šio skyriaus darbuotojas priėmė skundą ir nufotografavo, o jis (liudytojas) apžiūros protokolą surašė, tikslino aplinkybes per 10 dienų. Susipažinęs su Apžiūros protokolu (b. l. 6-9), liudytojas parodė, kad protokolas rašytas jo ranka, kiek atsimena, nuotraukos darytos anksčiau, OVS pareigūno, protokole pažeidimus surašė iš nuotraukų, matyti, kad yra skilimas, su OVS pareigūnu, kuris darė nuotraukas, nebendravo, automobilio jis (liudytojas) pats nematė. Liudytojas nurodė, jog kadangi iš protokolo mato, kad dalyvavo ir pareiškėjas, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo atvykęs. Atsakydamas į klausimus, patikslino, kad daug laiko praėjo, todėl tiksliai pasakyti negali, kas darė nuotraukas, negali tvirtai pasakyti, kadangi dalyvavo pareiškėjas, gal jis (liudytojas) ir matė automobilį, bet neatsimena, jog būtų ėjęs į lauką apžiūrinėti mašinos. Dėl protokolo datos patikslino, kad jo data ir laikas nurodytas tas, kada protokolas ir buvo surašytas.
Birt ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti, kad 2017 m. spalio 28 d. gautas pranešimas iš nukentėjusiojo, jog prieš 20-30 minučių gatvėje Audi A7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja spyrė į pranešėjo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles ir jas apgadino; moteris pasišalino nežinoma kryptimi; skambučio pradžios data ir laikas – 2017 m. spalio 28 d., 16.09 val. (b. l. 3).
Apžiūrėjus garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 13, 16), surašytas 2018 m. balandžio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 14-15).
D. K. 2017 m, spalio 28 d. skunde nurodyta, be kita ko, kad važiuojant link Jeruzalės g. esančios Rimi parduotuvės, sustojo praleisti automobilį, moteris transporto priemonėje matėsi buvo nepatenkinta ir rodė įvairius gestus; pavykus pasitraukti į šoną ir praleisti automobilį, moteris pavažiavusi sustojo, išlipo ir atidariusi jo automobilio dureles, pradėjo mosikuotis kumščiais ir spyrė į jo transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles. Padaryta žala – sulaužytas vidinės automobilio durelės. Kaltininkė vairavo Audi A7 automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) <...> Jam sėdint automobilyje priėjo moteris, atidarė jo automobilio duris, pradėjo su juo konfliktuoti ir vieną kartą iš kojos spyrė į automobilio vidinę apdailą; nuo smūgio plastikinė vidinė apdaila suskilo (b. l. 4).
2017 m. lapkričio 7 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinės durelės; nurodyta, kad buvo apžiūrėtos minėto automobilio priekinės kairės pusės durelės ir apdaila; nustatyta, kad [plastikinė vidinė apdaila yra suskilusi dviejose vietose; suskilimų ilgis apie 7 cm ir 5 cm (b. l. 6-9).
Apžiūrėjus vietą – Jeruzalės g. 4, parduotuvės Rimi aikštelę, 2018 m. sausio 3 d. apžiūros protokole nurodyta, kad prie įėjimo ant parduotuvės yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 10-11). 2017 m. lapkričio 20 d. Savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Grifs AG apsaugos darbuotojas pateikė vaizdo įrašą iš parduotuvės Rimi Vilniuje, Jeruzalės g. 4 (b. l. 17, CD su vaizdo įrašu – b. l. 20), kurį apžiūrėjus, 2017 m. gruodžio 27 d. surašytas Daiktų apžiūros protokolas (b. l. 18-19).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2459)-IS1-3172(b. l. 24-26), ištyrus pateiktą vaizdo įrašą, padarytos išvados: tirti patiektas vaizdo įrašas yra netinkamas dominančio asmens identifikavimui ir jo lyties nustatymui, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar šis asmuo sudavė smūgius ar spyrius į automobilio vidinės durelių pusės apdailą; tiriamasis vaizdo įrašas taip pat ura netinkamas užfiksuotų automobilių identifikavimui ir valstybinių numerių nustatymui; atlikus vaizdo kokybės pagerinimo veiksmus, atspausdinti 8 vnt. 10-15 cm formato nuotraukų, kuriose geriausiai matosi dominantis asmuo ir automobiliai (b. l. 23-27).
Byloje pateiktas UAB „Tokvila“ pasiūlymas vidinių durų apdailos keitimui automobiliui Toyota: vidinė durų apdaila – 984,73 eurų; remonto darbai – 20,25 eurų; bendra suma su PVM – 1 216,02 eurų (b. l. 29).
2017 m. lapkričio 17 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. K. iš pateiktų 5 asmenų nuotraukų, kaip asmenį, kuris 2017 m. spalio 28 d. Vilniuje, netoli Rimi parduotuvės, sukėlė konfliktą ir apgadino automobilį, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (t. y. E. K.), atpažino iš veido bruožų (b.l. 36-37).
Teisiamojo posėdžio metu gynėjas pateikė informaciją iš skelbimų apie parduodamas automobilių dalis internetinio puslapio, kuriame nurodyta parduodamo kairės pusės priekinių durų Prius II pamušalo kaina – 39,38 eurai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl byloje surinktų duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Baudžiamojoje byloje E. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje, aiškinant nurodytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymius, pasisakyta, kad šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, o papildomi objektai -– žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant nurodytą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).
Taigi įvertinus nurodytus išaiškinimus, konstatuotina, kad siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, būtina nustatyti konkrečius veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis arba vandališki veiksmai, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kurie, pažymėtina, turi būti atlikti viešoje vietoje, be to, turi būti nustatyti ir tokių veiksmų sukelti padariniai, t. y. jog tokiais veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.
E. K. kaltinama, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjusi prie stovinčio nukentėjusiojo automobilio, atidarė šio automobilio dureles, necenzūriniais žodžiais keikėsi nukentėjusiojo atžvilgiu ir be priežasties vieną kartą spyrė į vidinę durelių pusę, dėl ko dviejose durelių vietose skilo plastikinė durelių apdaila 984,73 eurų vertės, bei tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog tarp E. K., vairavusios automobilį Audi A7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiojo D. K., vairavusio automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir vietoje – 2017 m. spalio 28 d., apie 15.30 val. gatvėje prie pastato Rugių g. 4A, kilo konfliktinė situacija. Šią aplinkybę pripažįsta tiek pati kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis. Vis dėlto konkrečias šios konfliktinės situacijos aplinkybes kaltinamoji bei nukentėjusysis aiškina kardinaliai skirtingai.
E. K. teisiamojo posėdžio metu neigė padariusi veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Priešingai, ji nurodė, kad iš nukentėjusiojo pusės, kuris sėdėjo automobilyje, sulaukė gestų, todėl išlipo iš savo automobilio ir priėjusi prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė dureles ir paklausė, ką jis rodo, į ką iš nukentėjusiojo pusės susilaukė necenzūrinių žodžių, todėl grįžo prie savo automobilio, įsėdo į jį ir išvažiavo. Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamoji davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Savo ruožtu nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną, prie parduotuvės Rimi, atsidūrus jo ir kaltinamosios automobiliams priešais, kai jis prisiparkavo, jis parodė kaltinamajai, kad ji greičiau pravažiuotų, o ji pravažiavo, sustojo, atidarė jo automobilio dureles, pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, ką jis čia rodo, spyrė į dureles, uždarė jas ir išvažiavo. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kai du betarpiškai konflikte dalyvavę asmenys – kaltinamoji ir nukentėjusysis davė iš esmės skirtingus parodymus dėl nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių, o būtent, ar kaltinamoji atliko jai inkriminuotus veiksmus, be to, kaip minėta, jų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu. Todėl tokioje situacijoje itin reikšminga, ar yra byloje yra kitų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų vienas ar kitas kaltinamosios ar nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, tačiau, teismo vertinimu, tokių duomenų byloje nėra.
Pažymėtina, jog nors yra gautas vaizdo įrašas, tačiau jo kokybė, atsižvelgiant į specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, yra nepakankama (nufilmuotas įvykis yra pernelyg toli nuo vaizdo stebėjimo kameros), siekiant identifikuoti transporto priemones, asmenis ar juolab jų konkrečius veiksmus. Pastebėtina, jog byloje nepavyko pašalinti ir iškilusių abejonių dėl surašyto apžiūros protokolo patikimumo, o būtent, tiksliai išsiaiškinti, kas ir kada darė nukentėjusiojo automobilio Toyota Prius bei jo kairės (vairuotojo) pusės durelių (su užfiksuotais apgadinimais) nuotraukas, atitinkamai, patikslinti, kokiu būdu buvo surašytas nukentėjusiojo automobilio bei apgadintų jo durelių apžiūros protokolas – o būtent, ar šį protokolą surašęs pareigūnas betarpiškai matė apgadinimus, ar vis dėlto jis aplinkybes nurodytame protokole konstatavo pagal padarytas fotonuotraukas, kadangi, kaip matyti iš liudytoju apklausto M. R., konkrečių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo automobilio apžiūros protokolo surašymu bei nuotraukų padarymu jis tiksliai neatsiminė dėl praėjusio laiko tarpo.
Taigi įvertinęs nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į principą, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamoji E. K. atliko kaltinamajame akte jai inkriminuotus veiksmus.
Juolab pažymėtina, jog, siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kaip minėta, būtina nustatyti ne tik kad kaltininkas viešoje vietoje atliko minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus (suformuluotus kaip alternatyvas), tačiau ir būtina nustatyti tokių veiksmų padarinius – t. y. kad dėl tokių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Nors, kaip minėta, byloje esančiame vaizdo įraše šioje byloje aktualus įvykis užfiksuotas nepakankamos kokybės, tačiau minėtu aspektu – ar buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, vis dėlto pastebėtina, jog iš vaizdo įrašo tokia išvada kategoriškai negali būti padaryta. Pirmiausia pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog betarpiškai pats įvykis – nuo, kaip spręstina, kaltinamosios išlipimo ši savo automobilio iki grįžimo į jį bei išvažiavimo, truko gana trumpai (nuo maždaug 38 vaizdo įrašo sekundės iki 58 sekundės), pastebėtina, kad visai greta nukentėjusiojo ir kaltinamosios stovėjusių automobilių praėjo praeivis – iš vaizdo įrašo matyti, kad praėjęs pro juos nedidelį atstumą, jis atsisuko, tačiau iš esmės nelėtindamas tempo, nuėjo toliau, nebeatsisukdamas, šiek tiek toliau ėjusi praeivė visai nereagavo į įvykį. Nors paskui kaltinamosios automobilį važiavę kiti automobiliai buvo sustoję, tačiau nėra pagrindo manyti, jog jie sustojo dėl kitų priežasčių, nei kad dėl to, jog jie objektyviai negalėjo pravažiuoti, kaltinamajai sustabdžius automobilį, juolab kad kaltinamajai įsėjus į automobilį, visi minėti automobiliai išvažiavo. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kaltinamosios veiksmų (ar apskritai – dėl kilusio konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo) būtų sutrikdyta įprastinė nurodytoje viešoje vietoje buvusi tvarka – kad būtų sutrikdyti aplinkiniai asmenys, jie būtų šokiruoti, būtų sukelta sumaištis ar pan. Į Bendrąjį pagalbos centrą dėl minėto įvykio kreipėsi tik nukentėjusysis, t. y. nėra duomenų, kad pašaliniai asmenys, pamatę konfliktą, būtų kreipėsi pagalbos, juolab iš esmės nėra duomenų, ar minėtas konfliktas apskritai tiek patraukė pašalinių asmenų dėmesį, dėl ko būtų sutrikdytas jų įprastinis gyvenimo rimtas ir pan. Pažymėtina, kad ir nukentėjusysis, kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, ne iš karto po konflikto pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui – kaip parodė teisiamajame posėdyje, pranešė gal po 5 minučių. Tačiau pagal jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolą matyti, jog jis pats, paskambinęs telefonu 112, nurodė, kad įvykis buvo gal prieš 20-30 minučių. Taigi iš esmės kyla abejonė net ir tuo aspektu, ar pats nukentėjusysis buvo šokiruotas, sutrikdytas kaltinamosios elgesio ir pan.
Kaip minėta, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nusikalstamą veiką, būtina nustatyti visus atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių neabejotinai pripažinti tiek tai, kad kaltinamoji E. K. atliko jai inkriminuotus veiksmus, tiek ir pripažinti, kad atitinkami jos veiksmai būtų sukėlę padarinius – būtų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką. Tokia išvada lemia, jog E. K. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nėra įrodyta, dėl ko ji išteisintina.
Pastebėtina, kad gynyba pateikė ir argumentus, susijusius su galimai padarytų nukentėjusiojo automobiliui apgadinimų verte. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į argumentus, dėl kurių E. K. išteisinama, teismas minėtų argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (nors BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą ar apgadinimą, priklausomai nuo sugadinto ar apgadinto turto vertės, visgi šiuo atveju, kaip minėta, išteisinimą lėmė, be kita ko, ir tai, jog nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad E. K. atliko jai inkriminuotus veiksmus).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.