- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- e2-757-1102/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07229-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė, Renata Janušytė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Danai Sederevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei R. S. dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, teisme gautu 2021 m. kovo 12 d., atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė pripažinti, kad atsakovas yra nepilnamečio ieškovės sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko naudai 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Prašė vaiko kilmės nustatymui skirti DNR ekspertizę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė su atsakovu kaip šeima gyveno nuo 2009 m. iki 2012 m., ieškovei pastojus, žinią apie nėštumą atsakovas priėmė palankiai, t. y. džiaugėsi gimsiančiu kūdikiu ir savo tėvyste neabejojo, buvo pažadėjęs ieškovę vesti bei visapusiškai prisidėti prie vaiko gerovės kūrimo. Tačiau po kurio laiko poros tarpusavio santykiai pašlijo, to priežastis – atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, o vėliau ir narkotinių priemonių vartojimas. Siekdama pagelbėti atsakovui ir tokiu būdu išsaugoti tarpusavio ryšį, ieškovė siūlė jam kreiptis į medikus bei gydytis nuo priklausomybių, tačiau atsakovas nedėjo pastangų nustoti piktnaudžiauti, būdamas neblaivus namuose keldavo konfliktus. Kadangi laikui bėgant situacija tik blogėjo, siekdama apsaugoti gimsiančio vaiko interesus ir užtikrinti jo teisę į saugią aplinką, ieškovė 2012 m. gegužės mėn. išsikraustė iš būsto, kuriame kartu su atsakovu gyveno. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui, atsakovas atvyko į ieškovės namus pamatyti vaiko, o vėliau ėmė lankytis dažniau, poros santykiai atsinaujino. Kurį laiką atsakovas rūpinosi gimusiu sūnumi, padėdavo ieškovei, tačiau tai truko neilgai, V. K. ir vėl ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, o būdamas girtas kelti namuose konfliktus, triukšmauti. Be to neprisidėjo ir prie vaiko išlaikymo. Tuomet ieškovė paprašė atsakovo išsikraustyti, nuo to laiko su atsakovu kartu negyvena ir tarpusavio santykių nepalaiko. Dėl atsakovo tėvystės ieškovė neabejoja, kadangi tuo metu intymius santykius turėjo išimtinai tik su šiuo asmeniu. Vaikui šiuo metu yra devyneri metai, atsakovas sūnaus gyvenime nedalyvauja, jo poreikiais bei priežiūros klausimais nesidomi, materialiai išlaikyti nepadeda, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nuo pareiškimo teisme dienos. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, yra 2 klasės mokinys. Viena išlaikyti sūnų bei užtikrinti tinkamas jo amžiaus grupės vystymosi sąlygas ieškovė neturi jokios galimybės – tam būtina atsakovo parama. Ieškovės pajamos nėra didelės, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), gauna apie 420-490 Eur dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, sūnų materialiai išlaikyti padeda jos motina, taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda ir atsakovo motina M. K.. Kadangi atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdė itin ilgą laiką, iš atsakovo, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, sūnaus naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pažymėjo, kad ieškovė su sūnumi ir savo motina Č. S. gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame būste, kur K. S. yra sudarytos geros sąlygos vystytis, vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, su biologiniu tėvu nėra susiformavęs artimas ryšys, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė sutinkantis, kad yra nepilnamečio vaiko K. S. biologinis tėvas, todėl nėra tikslinga atlikti DNR ekspertizės, taip pat neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Prieštaravo ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo dydžio, taip pat dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašė nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į individualias bylos aplinkybes, išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Atsakovas turi sunkių sveikatos sutrikimų, jam nustatytas neįgalumas, yra darbingas tik 30 proc., šiuo metu gauna tik 122 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją, jokių kitų pajamų negauna, turto neturi ir negauna. Atsakovas savo pareigą teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą pripažįsta, tačiau galėtų teikti tik 50 Eur dydžio išlaikymą. Mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti 250 Eur išlaikymą vaikui neproporcingai didelis atsakovo esamai sveikatos ir materialinei padėčiai. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ieškovė ieškinyje nurodė kad sūnų materialiai išlaikyti padeda jos bei atsakovo motina M. K., todėl atsakovas mano, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas byloje taip pat teikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi vieną darbo dieną per savaitę, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir pristatant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi vieną dieną kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. šeštadienį arba sekmadienį ir pristatant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 3) apie tikslią sūnaus paėmimo dieną, atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas sms žinute; 4) tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sūnumi pagal susitartą tvarką, jis turi apie tai informuoti vaiko motiną prieš 3 kalendorines dienas sms žinute; 5) tais atvejais, kada sūnus dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal susitartą tvarką, motina turi apie tai informuoti vaiko tėvą prieš 3 kalendorines dienas sms žinute. Atsakovas nurodė, kad prašoma nustatyti minimali bendravimo tvarka su sūnumi atitinka tiek sūnaus interesus, tiek tėvo teises bendrauti su sūnumi, taip pat nepažeidžia CK 3.156 str. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, kuriame numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Išvada teikianti institucija (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. gegužės 13 d. išvadą Nr. 1SD-7540(8.1.27), 2021 m. balandžio 13 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1TSD-1376, vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1TSD-1378, kitus dokumentus. Dokumentuose nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnametis kartu su mama ir močiute Č. S. gyvena savivaldybei priklausančiame vieno kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikiami baldai bei namų apyvokos daiktai, berniukas turi atskirą lovą, darbo stalą, ugdymosi priemones, jam sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2 klasėje, papildomai jokių būrelių nelanko. Tarnybos išklausomas berniukas nurodė, kad jo tėčio vardas V., jis gyvena su močiute ten, kur berniukas anksčiau gyveno su mama. Pasakojo, kad su tėčiu matėsi seniai, praktiškai su juo nebendrauja, atėjęs pas jį dažniausiai bendrauja su močiute, žiūri TV, močiutė jam padaro valgyti, jie eina kartu į lauką, pažymėjo, kad jam patinka būti su močiute. Jis teigė, kad nežino, kaip apibūdinti tėtį, žino, kad tėtis mėgsta gerti, dažnai matęs jį girtą, pastebėjo, kad tėvas išgėręs prašo pinigų iš močiutės, kad nusipirktų dar alkoholio sau, dėl tokio tėčio elgesio jaučiasi supykęs. Mamą jis apibūdino kaip gerą ir gražią, kartu mėgsta žaisti Uno kortomis. Būdamas su mama jaučiasi gerai, linksmai; pažymėjo, kad juo daugiausiai rūpinasi mama, ji daro valgyti, žaidžia, padeda su pamokomis, perka viską, ko jam reikia, prižiūri, kai jis serga, o tėtis juo visai nesirūpina. Tarnyba nustatė, kad R. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini), valytoja, jos darbo pajamos – 470 Eur/mėn, taip pat gauna 100 Eur/mėn. išmoką vaikui. Norėtų, kad atsakovas teiktų 220 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Pasak ieškovės, su atsakovu atskirai gyvena nuo to laiko, kai vaikui sukako du mėnesiai. Moters teigimu, kai norėjo važiuoti pas notarą ir patvirtinti tėvystę, V. K. užgėrė. Nurodė, kad atsakovo sesuo yra vaiko krikštamotė, ji ir močiutė (atsakovo mama) palaiko santykius su berniuku, dovanoja jam dovanas. Atsakovas anksčiau paskambindavo vaikui, tačiau jau ilgą laiką nei skambina, nei rodo iniciatyvą pasimatyti su sūnumi, išlaikymo neteikia, ji viena rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, auklėja ir ugdo. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybos nuomone, ieškovės ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio K. S. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Nustačius tėvystę, atsakovui atsirastų pareiga materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, nes išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nepilnamečio nuomonę, Tarnyba taip pat nurodė, kad neprieštarautų dėl nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tačiau kartu pažymėjo, kad R. S. šeima Tarnybai žinoma, 2020 m. kovo 2 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatytas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Dėl atsakovo V. K. priešieškinio reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką, Tarnyba nurodė, kad nustačius tėvystę, atsakovui atsirastų teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nes vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tarnybos manymu, pirmiausia atsakovui reikėtų pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą, atstatyti ryšį su vaiku, užtikrinti jam saugią aplinką.
Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prie sūnaus išlaikymo atsakovo mama anksčiau prisidėdavo daugiau, dabar mažiau, ji moka už vaiko telefoną, nuperka vaikui kokį drabužį, saldainių ar pan. Žino, kad atsakovas nevaikšto, tačiau taip pat žino, kad jo draugai jį nuveža, kur reikalinga. Patvirtino, kad vaikas pažįsta tėvą, todėl ieškovė iš principo neprieštarautų sūnaus ir tėvo bendravimui, tačiau jei bendravimas vyks atsakovo namuose, svarbu, kad tuo metu būtų jo mama, vaiko močiutė. Atsakovas bendraudamas su vaiku turėtų būti blaivus. Pritarė, kad vaikas, jei pats norėtų, galėtų likti nakvoti savaitgalį atsakovo ir močiutės namuose, kad nereikėtų vakare tamsoje vaikui grįžti namo viešuoju transportu. Nuo ieškovės iki atsakovo namų viešuoju transportu reikia vykti apie 40 min: 20 min nuo Pilaitės iki Stoties, ir 20 min nuo Stoties iki Valčiūnų. Bendravimas galėtų vykti du kartus per mėnesį. Nurodė, kad sūnus lanko futbolo treniruotes, kurios kainuoja 60 Eur/mėn., Lego būrelį, kuris kainuoja 32 Eur/mėn. Po šalių tarpusavio derybų, tarpininkaujant advokatėms, sutinka, kad išlaikymo dydis būtų 100 Eur per mėnesį, nes supranta, kad atsakovo sveikatos situacija labai riboja jo galimybes dirbti. Taip pat atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad gimus vaikui norėjo, kad vaikui būtų duota jo pavardė, apie tai sakė ieškovei, tačiau ieškovė su drauge nuvažiavo į civilinės metrikacijos skyrių ir viena užregistravo vaiką savo pavarde. Šiuo metu su sūnumi bendrauja maždaug vieną kartą per savaitę, telefonu, paskambina tiesiogiai vaikui, arba būna kad per ieškovę ar savo mamą susisiekia su vaiku. Bendrauja ir vaizdo ryšiu, o gyvai nebuvo susitikęs jau tris metus. Vaikas prisimena, kad lankydavosi atsakovo namuose, jam čia nėra svetima, vaikas yra artimas su atsakovo mama, todėl galėtų čia svečiuotis, pavyzdžiui savaitgaliais. Gyvena trijų kambarių bute trise – atsakovas, jo mama ir mamos vyras. Atsakovo mama galėtų vaiką palydėti jam važiuojant per miestą iki atsakovo namų ir grįžtant. Jeigu būtų dienos metas, vaikas galėtų pats atvažiuoti iš savo namų iki stoties, o iš ten jį pasiimtų močiutė (atsakovo mama). Vakarais galėtų bendrauti su vaiku vaizdo ryšiu, turi tokią galimybę. Buvo laikas, kai ieškovė nelabai prileisdavo jį prie vaiko, todėl nebendravo. Be to ieškovė gyveno su kitu vyru, tai ir dėl to nevažiuodavo pas vaiką į ieškovės namus. Yra nupirkęs sūnui dviratį. Neįgalumą turi jau daugiau kaip trejus metus, tai jo galimybės dirbti buvo apribotos ir visą tą laikotarpį, už kurį ieškinyje prašoma įsiskolinimo. 100 Eur jam yra didelė, per didelė suma teikti išlaikymą, tačiau iš esmės sutinka, kad teismas tokią iš jo priteistų. Šiuo metu laukia, kol bus pagamintas kojos protezas, tuomet taps mobilesnis, padidės galimybės ieškotis darbo. Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovui taip pat diagnozuotas ŽIV.
Liudytoja M. K., atsakovo mama, posėdyje paaiškino, kad su ieškove kurį laiką kartu dirbo vienoje darbovietėje (paukštyne), kurį laiką jaunoji pora pas ją gyveno, paskui išėjo gyventi atskirai, liudytoja jiems padėjo įsikurti. Kai ieškovė išėjo gyventi skyrium nuo atsakovo, tai gyveno tame pačiame name, tik kitame aukšte. Tame naujame bute ieškovė jautėsi šeimininke, tai kartais priimdavo jos sūnų kartu gyventi, kartais išvarydavo. Jos sūnus norėjo būti tėvu, kad būtų pripažinta tėvystė, duoti savo pavardę vaikui, tačiau pati ieškovė neįformino, neprašė. Liudytoja rūpinosi gimusiu anūku, pirko jam sauskelnes, karvės pieną ir kt. Labai myli anūką, tačiau buvo laikotarpis, kai ieškovė nesudarė sąlygų jai matytis su vaiku. Pastaruosius dvejus metus vaikas gražiai bendrauja su ja, ji nuvyksta prie ieškovės namų, ten lauke pabendrauja su anūku, anūkas labai gražiai ir mandagiai bendrauja. Vaikas anksčiau tėvą vadino tiesiog pavarde, nelabai suprato, kad tai jo tėvas, o dabar jau žino, palaiko santykius su tėvu telefonu. Liudytoja yra nupirkusi vaikui telefoną su dviejų metų planu, apmoka ryšio paslaugas, maždaug 30 Eur/mėn. Nurodė, kad pati turi dalinį darbingumą, tačiau dar dirba. Ketina padėti anūkui tiek, kiek išgalės. Mano, kad ieškinyje pareikšti finansiniai reikalavimai yra nepagrįstai dideli, nes atsakovas (jos sūnus) patas savęs negali išsilaikyti, liudytoja jį remia, perka maistą, gamina. Liudytoja turi mokėti apie 280 Eur/mėn. už kreditą bankui. Atsakovas turi ne tik fizinę negalią (avarijoje neteko kojos), tačiau jam buvo diagnozuota epilepsija, todėl ne visus darbus galėjo dirbti, pavyzdžiui negalėjo statybose. Atsakovas yra daug kartų gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Darbo ieškosi, pažįstami buvo žadėję atvežti kažką dirbti namuose, tačiau neatvežė.
Tarnybos atstovė posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją išvados motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimai, patikslinti posėdžio metu, tenkinami pilnai.
Byla buvo nagrinėjama žodine tvarka 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. parengiamuosiuose posėdžiuose, taip pat 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžiuose. Abi šalis atstovavo advokatai, posėdžiuose dalyvavo išvadą teikiančios institucijos atstovė. Bylos nagrinėjimo metu šalys rado bendrą kompromisinį sprendimą visais byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau nespėjo ir (ar) neturėjo galimybės sudaryti rašytinės taikos sutarties. Prašė teismo patvirtinti pasiektą susitarimą sprendimu. Byloje iš esmės nelikus ginčo, Tarnybos atstovei nereiškiant prieštaravimo, teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtinas sutrumpintais motyvais.
1. Dėl tėvystės nustatymo
Remiantis leistinais rašytiniais įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko K. S. motina yra ieškovė R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas gimimo įraše nenurodytas (Vilniaus rajono sav. administracijos CMS 2012 m. birželio 28 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Berniukas gyvena su ieškove (mama) ir ieškovės mama, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2 klasėje.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iš prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas. Kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad abu vaiko tėvai, taip pat liudytoja patvirtino bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą iki susilaukiant vaiko, taip pat kurį laiką, su pertraukomis, gimus vaikui, nustačius, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio yra susiformavęs tam tikras emocinis ryšys, kad vaiką, kaip atsakovo sūnų pripažįsta ir kiti atsakovo artimieji (mama, sesuo), spręstina, kad yra byloje nustatyta tiek biologinė, tiek socialinė atsakovo V. K. tėvystė nepilnamečio vaiko K. S. atžvilgiu. Todėl atsakovas pripažintinas nepilnamečio vaiko tėvu, o nepilnametis vaikas – atsakovo sūnumi.
2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. vaikui K. S. buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2020 m. kovo 2 d. buvo vertinama vaiko situacija, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Nurodoma, kad 2020 m. vasario 25 d. iš policijos ir vaiko mokyklos buvo gauti pranešimai, kad neblaivi vaiko motina R. S. su neblaiviu draugu atvyko į mokyklą pasiimti vaiko. Mokyklai neatidavus vaiko, moters draugas pradėjo grasinti, buvo kviečiami policijos pareigūnai. Moteris Tarnybos specialistams paaiškino, kad su vyriškiu bendrauja apie 5 mėnesius, kartu negyvena. Tuo metu R. S. nedirbo, buvo registruota užimtumo tarnyboje. Išklausomas nepilnametis K. S. 2020 m. kovo 2 d. nurodė, kad mokykloje sekasi neblogai, turi daug draugų, sunkiau sekasi lietuvių kalba (vaikas kalbėjo rusų kalba). Namuose gyvena su mama ir močiute, su mama kartais pasipyksta, kai neklauso mamos, mama atima planšetę. Mama turi draugą, kuris būna girtas, laužo duris, muša mamą, kartą mušė ir jį, vaiką, spardė su koja, šaukė. Berniukas jaudinosi kalbėdamas apie tai, kad vyras mušė mamą, sakė, kad nenorėtų, kad tas vyras gyventų namuose, vestų mamą. 2020 m. spalio 28 d. sudarytame pagalbos plane R. S. šeimai nurodoma, kad moteris jau turi darbą, dirba, dėl to džiaugiasi. Plane nustatyti įpareigojimai ieškovei: spręsti alkoholio vartojimo problemą, užtikrinti nuoseklų vaiko lankymąsi pas psichologą, gerinti tėvystės (motinystės) įgūdžius, užtikrinti vaiko saugumą namuose, vaiko ugdymosi procesą, bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir kt.
Byloje nustačius, kad nepilnametis iš esmės nuo gimimo auga ir gyvena su mama ieškove R. S., vaiku galimai rūpinasi ir kartu gyvenanti senelė (ieškovės mama), nustačius, kad ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. turi pastovų darbą UAB (duomenys neskelbtini), siekia spręsti alkoholio vartojimo problemą, su šeima dirba socialinė darbuotoja, vaikas su tėvu nėra ypač artimas, byloje nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, spręstina, kad nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.
3. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų 2018 m. rugpjūčio 3 d. išrašo nustatyta, kad atsakovas 2018 m. liepos mėn. nukentėjo eismo įvykio metu (susidūrimas su traukiniu), jam 2018 m. liepos 20 d. atlikta operacija, amputuojant kairią koją virš kelio. Išraše taip pat nurodoma, kad pacientui taip pat skirta metadono programa. Iš liudytojos, atsakovo atstovės parodymų nustatyta, kad atsakovas ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėse, jam diagnozuota epilepsija, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas juda vežimėlio pagalba, esant būtinybei jį pavėžėja pažįstami, jis laukia kojos protezo, turi 30 proc. dalinį darbingumą. Atsakovui mokamų socialinių išmokų suma bylos nagrinėjimo metu padidėjo nuo 120 Eur iki 180 Eur per mėnesį. Liudytoja nurodė, kad iš atsakovo gaunamų pajamų antstoliai atskaičiuoja apie 40 Eur/mėn. Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2021 m. kovo 15 d. duomenimis, atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai 28-iose vykdomosiose bylose. Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių.
Šalys bylos nagrinėjimo metu susitarė, kad iš atsakovo jo nepilnamečiui vaiko naudai priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes apie atsakovo sveikatos būklę, turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šalių pasiektas susitarimas tvirtintinas.
Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2021 m. kovo 12 d. (ieškinio teisme gavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo arba bet kuri šalis gali kreiptis su ieškiniu.
Ieškovei bylos nagrinėjimo metu atsisakius reikalavimo priteisti iš atsakovo vaiko naudai 7200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, šis klausimas byloje nesprendžiamas. Byla dalyje dėl šio reikalavimo nutraukiama. Ieškovei išaiškinama, kad atsisakius reikalavimo ir šioje dalyje nutraukus bylą, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
5. Dėl bendravimo tvarkos
Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
Abi šalys sutiko su bendravimo tvarkos nustatymu. Įvertinęs šalių procesinius dokumentus ir parodymus posėdžių metu teismas sprendžia, kad nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų atkuriamas vaiko ir tėvo ryšys, tuo metu bendravimas būtų mažiau intensyvus. Vėliau nustatytinas platesnės apimties bendravimas. Pažymėtina, kad laikantis nustatytos bendravimo tvarkos visuomet turi būti įvertinami vaiko K. S. interesai, norai, galimybės.
Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pastebėtina, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau (mažiau) reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovo priešieškiniu prašoma bendravimo tvarka tikslintina atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus.
Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.). Nagrinėjamu atveju kooperavimosi pareigą šalys kviečiamos pilnai vykdyti pasitekdamos ir kitus asmenis, pirmiausia atsakovo motiną M. K., kuri turi artimą ryšį su vaikaičiu K. S.. Atsižvelgiant į tai, kad yra būtina atkurti vaiko ir tėvo ryšį, kad atsakovas turi ribotas judėjimo galimybes, ieškovė įpareigojama pereinamuoju laikotarpiu (tris kartus per tris mėnesius) padėti vaikui nuvykti iki atsakovo namų.
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo mama (liudytoja) dalyvaus užtikrinant atsakovo ir sūnaus bendravimą, sprendimo kopija siųstina ir liudytojai.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau VGTPT) Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-2023-12428 ieškovė R. S. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Taip pat VGTPT Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-622-2651 atsakovas V. K. ieškovė yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Abiem šalims esant atliestiems nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jų valstybės naudai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
1. Pripažinti, kad atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono sav. administracijos CMS 2012 m. birželio 28 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o vaikas K. S. yra atsakovo V. K. sūnus.
2. Nustatyti nepilnamečio K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su mama R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
3. Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis išmokomis po 100 Eur (šimtą eurų) per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Bylą dalyje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo iš atsakovo nepilnamečiui K. S. priteisimo, nutraukti.
5. Nustatyti tokią atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas) bendravimo su sūnumi K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas) tvarką, pagal kurią:
5.1. Tėvas su vaiku neribotai bendrauja telefonu, kiek tai netrukdo vaiko mokykliniam ir popamokiniam užimtumui, poilsio režimui.
5.2. Tėvas su vaiku bendrauja trečiadienio vakarais, tarp 19:00 val. ir 20:00 val., nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Vaiko mama R. S. (toliau – vaiko mama) užtikrina, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su tėvu nustatytą dieną vaizdo ryšiu. Tėvas ir vaiko mama, atsižvelgdami į vaiko užimtumą, šios tvarkos 5.7 punkte nurodyta tvarka, gali susitarti ir dėl kitos konkrečios darbo dienos ar kito konkretaus bendravimo laiko, jei šiame punkte nurodytą dieną ir nurodytu laiku vaikas yra užimtas būreliuose, treniruotėse ar pan.
5.3. Iki 2022 m. balandžio 7 d. (tris mėnesius po sprendimo priėmimo), tėvas su vaiku bendrauja susitikdami vieną kartą per mėnesį, šeštadieniais. Tėvas su vaiku bendrauja 2022 m. sausio 29 d., 2022 m. vasario 26 d., 2022 m. kovo 26 d. Vaiko mama privalo užtikrinti, kad vaikas būtų nuvežtas (ar kitaip saugiai nuvyktų) iki tėvo namų iki 13:00 val., o atsakovas ir (ar) jo artimieji užtikrina, kad vaikas būtų parvežtas (ar kitaip saugiai grąžintas) į vaiko mamos namus iki tos pačios dienos 19:00 val.
5.4. Po 2022 m. balandžio 7 d. tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, metų lyginių savaičių savaitgaliais (pradedant nuo 2022 m. balandžio 9-10 d.), nuo šeštadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. Vaiko mama užtikrina, kad vaikas saugiai nuvyktų iki konkrečios tarpinės transporto stotelės (Vilniaus miesto stoties ar kt.), o atsakovas užtikrina, kad vaikas būtų ten saugiai pasitiktas ir palydėtas iki atsakovo namų. Atsakovas taip pat užtikrina, kad vaikas saugiai grįžtų namo sekmadienį.
5.5. Vaikui viešint atsakovo namuose, atsakovas užtikrina, kad kartu būtų jo mama M. K..
5.6. Jei tėvo ir vaiko bendravimo savaitgalis sutampa su metų didžiosiomis šventėmis (Kalėdomis, Velykomis), vaikas lieka su mama. Jei vaikas išreiškia norą likti nakvoti tėvo namuose bendraudamas su tėvu iki 2022 m. balandžio 7 d., atsižvelgiama į vaiko norą.
5.7. Nustatyta bendravimo tvarka ar tvarkos atskiri aspektai tėvo ir vaiko mamos susitarimu, sudarytu raštu, el. paštu ar SMS žinutėmis, gali būti keičiama, papildoma, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, konkrečias aplinkybes, vadovaujantis vaiko interesais. Vaikui paaugus ir vaiko tėvams susitarus, gali būti numatyti ir kiti tėvo ir vaiko susitikimo, bendravimo būdai.
Sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti proceso dalyviams, liudytojai M. K., taip pat vaiko gimimą registravusiai įstaigai – Vilniaus rajono sav. administracijos CMS.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.