- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- A-796-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00872-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- O. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2023 m. kovo 15 d. raštą Nr. ISS-369-(7.5) (toliau – ir NŽT raštas); 2) panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. 10SD-134-(14.10.104) (toliau – ir NŽT skyriaus raštas); 3) įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Birštono seniūnijoje, Birštono sav.
2. Pareiškėja rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjos senelė valdė 22,97 ha žemių kartu su mišku (duomenys neskelbtini) k., Birštono sen., Birštono sav. Pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja, kiti pretendentai senelių žemių nevaldo. Pareiškėja 1992 m. sausio 20 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, kuris iki šiol nėra išnagrinėtas. Nuosavybės teises atkurianti institucija 30 metų vilkina nuosavybės teisių atkūrimą, iki šiol nepriimtas joks sprendimas, NŽT nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, nevertina juose nustatytų aplinkybių. Todėl 2023 m. vasario 8 d. pareiškėja vėl kreipėsi į NŽT su skundu (prašymu) dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja ne kartą tiek kreipdamasi į NŽT, tiek į teismus, prašė įvertinti visus NŽT skyriuje esančius nuosavybę patvirtinančius dokumentus, t. y. 1939 m. balandžio 25 d. teismo sprendimą, 1942 m. sausio 20 d. arklių sąrašą. Taip pat prašė NŽT įvertinti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautą 2019 m. kovo 5 d. pažymą, tačiau NŽT savo pareigų neatlieka, nuosavybės teisių atkūrimą be teisėto pagrindo vilkina. Aplinkybę, kad pareiškėjos senelė valdė 22,97 ha žemių, patvirtina pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnį vėliausiai išduotas archyvinis dokumentas – 1942 m. arklių sąrašas, kurį 1992 m. iš archyvo gavo ir slėpė NŽT. Administracinėje byloje Nr. I-36-423/11 teismas atnaujino praleistą terminą būtent minėtam dokumentui pateikti. Pareiškėjos teigimu, šis aktas laikytinas nuosavybę patvirtinančiu dokumentu tiek pagal Įstatymą, tiek pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, tačiau NŽT be teisėto pagrindo juo nesivadovauja.
2.3. NŽT nepagrįstai rėmėsi Prienų rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi jie yra klaidinantys ir neturi juridinės galios, dėl jų nustatymo pareiškėja kreipėsi ne savo valia, o NŽT išaiškinimu. Juridinis faktas negalėjo būti nustatytas, nes byloje pakako nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
2.4. NŽT neteikia pareiškėjai išsamios ir aiškios informacijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Neaišku, dėl kokių priežasčių neatkuriamos jai, kaip vienintelei paveldėtojai, nuosavybės teisės į senelių valdytą žemę, neaišku, kas šią žemę valdo. Pareiškėja nebuvo kviečiama į pretendentų susirinkimus, ji nebepasitiki institucijos tarnautojais, kurie ją klaidina. Pažeistos jos teisės ir įstatymų nustatytos procedūros.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Kauno apskrities viršininkas 2007 m. spalio 15 d. įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 15 d. sprendimais atkūrė nuosavybės teises pareiškėjai ir kitiems asmenims į buvusio savininko valdytą žemę bei mišką. Tačiau šie administraciniai aktai Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio sprendimais panaikinti. Teismai nustatė, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į asmens, kuris nacionalizacijos metu nebuvo ir negalėjo būti nekilnojamojo turto savininkas, nekilnojamąjį turtą.
4.2. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad pareiškėjos minimas arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, o pareiškėja nepateikė objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad iki žemės nacionalizacijos viena jos senelė buvo visos 21,23 ha žemės savininkė. Todėl NŽT galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į pareiškėjos senelės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės bei 0,75 ha miško atkūrimo klausimą pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 7 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydama panaikinti NŽT skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 10VĮ-609-(14.10.2 E) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ (toliau – ir Įsakymas). NŽT skyrius 2023 m. sausio 13 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir informavo, kad panaikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja nenurodė argumentų dėl teisės aktų pažeidimų priimant šį raštą, tik formaliai prašo jį panaikinti kaip sukeliantį teisines pasekmes.
4.4. NŽT nesutiko su argumentais, kad nuosavybės atkūrimo procedūra yra vilkinama ir nurodė, kad NŽT sprendžia nuosavybės teisių į pareiškėjos senelės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško pareiškėjai atkūrimą. Buvo parengtas Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, pareiškėja įtraukta į pretendentų sąrašą 6,0575 ha žemės sklypui gauti, tačiau kviečiama į pretendentų susirinkimus neatvyksta, atvykusi atsisako pasirašyti.
II
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. 10SD-134-(14.10.104), NŽT 2023 m. kovo 15 d. raštą Nr. ISS-369-(7.5) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą (reg. Nr. 10FP-3107), jai pateikiant motyvuotą atsakymą.
6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėja 1992 m. sausio 20 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos nurodyto asmens iki nacionalizacijos valdytą žemę (apie 20 ha su mišku). 1996 m. gruodžio 30 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, t. y. žemę atsiimti natūra (pridėta nuosavybės teisių atkūrimo byla).
6.2. Pareiškėja kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės ir 1,74 ha miško. Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, o likusią pareiškėjos patikslintą pareiškimo dalį atmetė. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško.
6.3. Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I3-4375-505/2020, kurioje pareiškėja prašė panaikinti NŽT 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10S-84-(14.10.3.), ir 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Teismas konstatavo, kad skunde minimas 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, nes, kaip jau konstatavo Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, šis sąrašas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos ir nepatvirtina, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Be to, į civilinę bylą (kaip ir į nagrinėjamą administracinę bylą) nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, kad iki žemės nacionalizavimo viena pareiškėjos senelė buvo visos 21,23 ha žemės ir 1,74 ha miško savininkė. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjos reikalavimas šioje byloje skiriasi nuo skunde administracinėje byloje Nr. I3-4375-505/2020 suformuluoto dalyko, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės sutampa ir jos nebegali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą jų vertinimą ir ginčo teisinių santykių reglamentavimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti imperatyvūs Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo ir vykdymo. Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad NŽT privalo vadovautis 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašu kaip nuosavybės teises pagrindžiančiu dokumentu nuosavybės teisių atkūrimo procese. Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje pasisakė, jog nėra praleistas įstatymo nustatytas terminas jį pateikti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, šios išvados nepaneigia. Pareiškėjos minimas 1939 m. balandžio 25 d. teismo sprendimas teismo buvo išanalizuotas ir įvertintas kaip įrodymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinio fakto nustatymo (nuosavybės teisių atkūrimo byla), todėl nėra teisinio pagrindo jį vertinti iš naujo. Į bylą pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. kovo 5 d. pažyma patvirtina tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos teismo įsiteisėjusiais teismų sprendimais (sudarant pažymą pagrindu nurodytas tas pats dokumentas – 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašas bei duomenys iš minėto Alytaus apylinkės teismo 1939 m. balandžio 25 d. sprendimo ir civilinėje byloje esamų dokumentų).
8. Remdamasis įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad NŽT galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į 5,3075 ha žemės, bei 0,75 ha miško atkūrimo klausimą, o ne į 22,97 ha žemės, kaip nurodė pareiškėja.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. ISS-369-(7.5) priimtas atsakant į pareiškėjos 2023 m. vasario 8 d. prašymą NŽT direktoriui, kuriuo ji kėlė klausimą, kad nebuvo atsakyta į 2022 m. gruodžio 7 d. (NŽT atsakyme, nurodant 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą, padaryta rašymo apsirikimo klaida) pareiškėjos prašymą NŽT skyriui Įsakymo panaikinimo. Nesulaukusi atsakymo į 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą, pareiškėja kreipėsi į NŽT skyrių dar kartą su 2023 m. sausio 30 d. prašymu, pakartotinai prašydama atsakyti į 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą. NŽT 2023 m. kovo 15 d. rašte nurodė, jog į 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėjos prašymą buvo išsamiai atsakyta NŽT skyriaus 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. 10SD-134-(14.10.104), todėl NŽT darė išvadą, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas.
10. Teismas nurodė, kad NŽT skyriaus 2023 m. sausio 13 d. atsakyme Nr. 10SD-134-(14.10.104) išsamiai išdėstyti argumentai, susiję su teismų sprendimais ir jų nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjos siekio ir atsakovo pagrįsto atsisakymo atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės ir miško plotą, tačiau jokių paaiškinimų dėl Įsakymo minėtame rašte nepateikta, neišdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai, tik abstrakčiai nurodyta, jog panaikinti minėtą Įsakymą nėra teisinio pagrindo. NŽT nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymų yra atliekama procedūra į 5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miško nuosavybės teisių atkūrimą, parengtas Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas, pareiškėja įtraukta į Pretendentų sąrašą 6,0575 ha žemės sklypui gauti, tačiau pati savo veiksmais stabdo procedūrą, neatvyksta į pretendentų susirinkimus.
11. Teismo teigimu, iš Įsakymo turinio matyti, kad juo patvirtintame sąraše išvardytiems asmenims iki 2022 m. gruodžio 16 d. numatoma suprojektuoti žemės, miško sklypus ir parengtus projektinių sprendinių planus perduoti Prienų ir Birštono skyriui, tačiau iš skundžiamų atsakymų ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nėra aišku, ar buvo suprojektuotas žemės sklypas pareiškėjai, jei taip, kokio dydžio, kurioje vietoje ir pan. Įsakyme nurodyta, kad minėtoje kadastro vietovėje fizinių ir juridinių asmenų prašymų dėl valstybinės žemės sklypų nagrinėjimas atidėtas iki kito žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo. Byloje skundžiamame NŽT 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. ISS-369-(7.5) pareiškėjai atsakyta, kad NŽT skyriaus specialistams naujai paskelbus Birštono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamo plano rengimo darbus „būsite kviečiama į organizuojamą pretendentų susirinkimą“. Todėl, teismo teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra aišku, ar atliekama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, ar ji sustabdyta, dėl kokių priežasčių ji neužbaigta. Teismo vertinimu, nuosavybės teises atkuriančiai institucijai neteikiant išsamios informacijos, pareiškėja patenka į neapibrėžtą situaciją. Be to, prieš tai nuosavybės teises atkuriančios institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismine tvarka jau buvo panaikinti.
12. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, gero administravimo principą, nes neatliko objektyvaus ir visapusiško įrodymų vertinimo pateikto prašymo kontekste. NŽT patvirtino, kad pareiškėja kreipėsi būtent dėl Įsakymo, tačiau nepateikdama jokios teisinės ir faktinės motyvacijos pareiškėjo prašymą atmetė. NŽT, ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka, 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. ISS-369-(7.5) objektyvaus ir visapusiško tyrimo dėl pareiškėjos prašymo neatliko, trūkumų neištaisė, tik formaliai nurodė, jog į prašymą buvo atsakyta skundžiamu NŽT skyriaus raštu, kuriame minėtu aspektu nėra pateikta jokių motyvų. Todėl iš esmės nepaneigti pareiškėjos argumentai, kad NŽT neteikia jai išsamios ir aiškios informacijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pagal ginčo pobūdį – dėl 5,3075 ha žemės, bei 0,75 ha miško), kad pareiškėjai neaišku, ar bus atkurtos nuosavybės teisės natūra buvusių savininkų valdytoje žemėje pagal pareiškėjos įstatymo nustatytu terminu pateiktuose 1992 ir 1996 m. prašymuose išreikštą valią.
13. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą teismas konstatavo, kad skundžiami raštai yra neteisėti ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nesilaikyta gero administravimo principų. Tai sudaro pagrindą pareiškėjos skundą patenkinti, skundžiamus raštus panaikinti ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą (reg. Nr. 10FP-3107), jai pateikiant motyvuotą atsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl 5,3075 ha žemės bei 0,75 ha miško.
III
14. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha pareiškėjos senelės iki nacionalizacijos valdytos žemės.
15. Pareiškėja pakartoja faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha pareiškėjos senelės iki nacionalizacijos valdytos žemės, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą, nemotyvuotą ir šališką sprendimą.
15.2. NŽT delsia atkurti nuosavybės teisės į pareiškėjos seneliams priklausiusią žemę, nors tiek jos pateikti įrodymai, tiek įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina šią jos teisę. Visus būtinus įrodymus NŽT turėjo. Pirmosios instancijos teismas neatsakė, ar NŽT pareiškėjai pateikė tinkamą ir motyvuotą atsakymą į jos paklausimus, ar NŽT tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pozicija ir nevertino pareiškėjos argumentų.
Šalies argumentai
16. Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
17. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku ir neobjektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Šalies argumentai
17.2. Pareiškėja, kreipdamasi į NŽT dėl Įsakymo panaikinimo, nurodė pageidavimą, kad NŽT vadovautųsi 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašu ir atkurtų nuosavybės teises į 22,97 ha žemės. NŽT skyriaus rašte išsamiai išdėstyti argumentai susiję su teismų sprendimais ir jų nustatytomis aplinkybėmis dėl siekio atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės. Atitinkamai NŽT rašte šios aplinkybės yra išsamiai aprašytos ir argumentuota, kodėl NŽT gali spręsti tik nuosavybės teisių į pareiškėjos senėlės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės bei 0,75 ha miško atkūrimo klausimą, o ne 22,97 ha žemės.
17.3. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų ir argumentų, kad skundžiami raštai parengti nesilaikant VAĮ. Teismas nurodė, kad iš raštų nėra aišku „<...> ar buvo suprojektuotas žemės sklypas pareiškėjai, jei taip, kokio dydžio, kurioje vietoje ir pan.“, tačiau pareiškėja skunde teismui ir kreipdamasi į NŽT nekėlė klausimo, ar jai suprojektuotas ir kokio dydžio žemės sklypas į jos senelės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reguliavimą pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji nuolat kviečiama į organizuojamus žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo plano pretendentų susirinkimus, kuriuose pareiškėjai siūloma pasirinkti žemės, miško sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Tačiau pareiškėja kaip pretendentė į buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą, neatvykdama į pretendentų susirinkimus arba atvykusi nepasirinkdama žemės plotų iš laisvos žemės nuosavybėms atkurti, pati savo neveikimu stabdo nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja papildomai informuota, kad naujai paskelbus žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo plano rengimo darbus, ji kaip pretendentė bus kviečiama į organizuojamą pretendentų susirinkimą. Pareiškėjai neatvykus ar nepasirinkus žemės sklypo (-ų) iš siūlomo laisvos valstybinės žemės fondo, pareiškėjos vardu bus parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.
17.4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-4375-505/2020 nurodė, kad 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises. NŽT negalėjo kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių.
Atsiliepimas
18. Pareiškėja atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja faktines aplinkybes ir pažymi, kad NŽT nepagrįstai vilkina atkurti pareiškėjai teises į žemę.
19. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NŽT pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje konstatuota, kad pareiškėjos minimas 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises. Todėl NŽT gali spręsti tik dėl nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės bei 0,75 ha miško atkūrimo klausimą, o ne į 22,97 ha žemės.
19.2. NŽT nevilkina nuosavybės teisių atkūrimo proceso, o pati pareiškėja kaip pretendentė kviečiama į organizuojamus pretendentų susirinkimus neatvyksta ir nepasirenka žemės sklypo (-ų) iš siūlomo laisvos valstybinės žemės fondo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėti priėmė tris pareiškėjos reikalavimus:
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. raštą Nr. ISS-369-(7.5);
- panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. 10SD-134-(14.10.104);
- įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Birštono seniūnijoje, Birštono sav..
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. 10SD-134-(14.10.104), NŽT 2023 m. kovo 15 d. raštą Nr. ISS-369-(7.5) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą (reg. Nr. 10FP-3107).
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėja, kuri prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha pareiškėjos senelės iki nacionalizacijos valdytos žemės, tiek atsakovas, kuris prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja O. M. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės U. Ž. nuosavybėje turėtą žemę bei mišką, esančius esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Birštono sen., Birštono sav.. Pareiškėjos O. M. teigimu, ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 21,23 ha žemės ir 1,74 ha miško.
25. NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjas 2022m. lapkričio 22d. priėmė įsakymą Nr. 10VĮ-609-(14.10.2E.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kurio priede „Pretendentų, pageidaujančių žemę, mišką, vandens telkinius gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirki, nuomoti, sąraše“ pareiškėja nurodyta kaip asmuo pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,0575 ha žemės (miško) (t. 2 b.l. 12-15).
26. Pareiškėja O. M. 2022m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą NŽT direktoriui, kuriame ji prašė panaikinti NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022m. lapkričio 22d. įsakymą Nr. 10VĮ-609-(14.10.2E.), nes pareiškėjos teigimu ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Birštono sen., Birštono sav. (t. 1 b.l. 186-201).
27. Atsakymą į pareiškėjos 2022m. gruodžio 7 d. prašymą pateikė NŽT prie Aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2023m. sausio 13d. raštu Nr. 10SD-134-(14.10.104.) (t. 1 b.l. 157-158). Šiuo raštu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022m. lapkričio 22d. įsakymo Nr. 10VĮ-609-(14.10.2E.) panaikinimo ir nurodyta, kad įsiteisėjusiais ir galiojančiais Prienų rajono apylinkės teismo 2012m. gruodžio 27d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno apygardos teismo 2013m. gegužės 15d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 0,75 ha miško (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje, Birštono savivaldybėje.
28. Pareiškėja O. M. 2023m. vasario 8d. prašymu kreipėsi į NŽT prie Aplinkos ministerijos direktorių ir nurodė, kad 2022m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą NŽT direktoriui dėl NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022m. lapkričio 22d. įsakymo Nr. 10VĮ-609-(14.10.2E.) panaikinimo, tačiau atsakymo negavo. Šiame prašyme taip pat pateikė savo argumentus, kodėl jos manymu ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 1 b.l. 149-156).
29. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. ISS-369-(7.5) buvo atsakyta į pareiškėjos 2023m. vasario 8d. prašymą. Atsakyme pareiškėjai paaiškinta, kad jos 2022m. gruodžio 7 d. prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti NŽT Prienų ir Birštono skyriui, kuris į pareiškėjos prašymą išsamiai atsakė 2023m. sausio 13d. raštu Nr. 10SD-134-(14.10.104.). NŽT prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. ISS-369-(7.5) taip pat pateikta nuosavybės teisių atkūrimo pagal pareiškėjos prašymą eigos apžvalga, aptarti aktualūs teismų sprendimai bei paaiškinta kodėl pareiškėja turi teise atkurti nuosavybės teises į 5,3075 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 0,75 ha miško (duomenys neskelbtini) kaime, o ne į didesnį žemės plotą (t. 1 b.l. 9-11).
30. Pirmosios instancijos teismas NŽT prie Aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2023m. sausio 13d. raštą Nr. 10SD-134-(14.10.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. raštą Nr. ISS-369-(7.5) panaikino, nes padarė išvadą, kad skundžiami raštai yra neteisėti ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nesilaikyta gero administravimo principų. Teismas nurodė, kad NŽT skyriaus 2023 m. sausio 13 d. atsakyme Nr. 10SD-134-(14.10.104) nepateikta paaiškinimų dėl NŽT skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 10VĮ-609-(14.10.2 E) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, neišdėstyti faktiniai ir teisiniai argumentai, o tik abstrakčiai nurodyta, jog panaikinti minėtą įsakymą nėra teisinio pagrindo, iš skundžiamo atsakymo nėra aišku, ar buvo suprojektuotas žemės sklypas pareiškėjai, jei taip, kokio dydžio, kurioje vietoje ir pan. Iš NŽT 2023 m. kovo 15 d. rašto Nr. ISS-369-(7.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nėra aišku ar atliekama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, ar ji sustabdyta, dėl kokių priežasčių ji neužbaigta.
31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jame įtvirtintą gero administravimo principą, nes neatliko objektyvaus ir visapusiško įrodymų vertinimo pateikto prašymo kontekste. Atsakovė skundžiamame rašte nepateikdama jokios teisinės ir faktinės motyvacijos pareiškėjos prašymą NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 10VĮ-609-(14.10.2 E) panaikinimo atmetė. Nacionalinė žemės tarnyba, ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka, 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. ISS-369-(7.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ objektyvaus ir visapusiško tyrimo dėl pareiškėjos prašymo neatliko, trūkumų neištaisė, tik formaliai nurodė, jog į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta skundžiamu NŽT Skyriaus raštu, kuriame minėtu aspektu nėra pateikta jokių motyvų.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
33. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
34. Pareiškėjos O. M. 2022m. gruodžio 7 d. ir 2023m. vasario 8d. prašymuose pagrindinis ir iš esmės vienintelis argumentas kodėl prašoma panaikinti NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022m. lapkričio 22d. įsakymą Nr. 10VĮ-609-(14.10.2E.) yra tai, kad pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos vadovautųsi 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašu ir jame pateikta informacija. Įvertinus šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo 2023m. sausio 13d. rašte Nr. 10SD-134-(14.10.104.) ir 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. ISS-369-(7.5) teisėtai ir pagrįstai yra koncentruojamasi į faktines ir teisines aplinkybes patvirtinančias kodėl nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjai yra galimas tik į U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Birštono sen., Birštono sav., bei 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) k., Birštono sen., Birštono sav., atkūrimo klausimą, o ne 22,97 ha žemės.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo ginčo raštuose nėra informacijos ar pareiškėjai buvo suprojektuotas žemės sklypas, jei taip, tai kokio dydžio, kurioje vietoje ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR Žemės ir miškų ūkio ministro 1998m. balandžio 23d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos IV skyriaus antrojo skirsnio nuostatas žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui projektuojami po to, kai konkretus pretendentas pretendentų susirinkime pasirenka žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės plotų. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ne kartą buvo kviečiama į pretendentų susirinkimus, kuriuose turėjo galimybę pasirinkti atitinkamą žemės sklypą, tačiau pareiškėjas į susirinkimus neatvykdavo arba atvykusi nepasirinkdavo jai projektuotino žemės sklypo.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, susijusiais su pareiškėjos ginčijamu aspektu dėl žemės ploto, į kurį pareiškėjai gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Akcentuotina, kad įsiteisėjusiais ir galiojančiais Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvusi savininkė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Birštono sen., Birštono sav. ir 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) k., Birštono sen., Birštono sav. Tuo tarpu pareiškėjos O. M. nurodomas 1942 m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu buvusio savininko nuosavybės teises, nes šis dokumentas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos ir nepatvirtina, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d.. Kartu pažymėtina ir tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje buvo įvertinti 1942m. sausio 20 d. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašas, Alytaus apylinkės teismo 1939m. rugsėjo 16 d. sprendimas (t. 2 b.l. 168-175, 176-183).
37. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje ginčijami atsakovo 2023m. sausio 13d. raštas Nr. 10SD-134-(14.10.104.) ir 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. ISS-369-(7.5) yra parengti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų ir principų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl pagrindo juos naikinti nėra. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos atsakovo raštus panaikino.
38. Pasisakant dėl pareiškėjos iškelto reikalavimo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha iki nacionalizacijos valdytos žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Birštono seniūnijoje, Birštono sav., apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad tokio reikalavimo tenkinimui nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė. Kaip jau minėta šios nutarties 34, 36 punktuose, pareiškėjai yra pripažįstama teisė atkurti nuosavybės teises į 6,0575 ha žemės (miško). Atsakovas ir jo teritoriniai padaliniai šią pareiškėjos teisę realizuoja, ką patvirtina ir NŽT prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2022m. lapkričio 22d. įsakymas Nr. 10VĮ-609-(14.10.2E.) „Dėl Kauno apskrities Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kurio priede „Pretendentų, pageidaujančių žemę, mišką, vandens telkinius gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirki, nuomoti, sąraše“ pareiškėja nurodyta kaip asmuo pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,0575 ha žemės (miško). Tačiau šį pareiškėjos teisė nėra įgyvendinta išimtinai dėl pačios pareiškėjos veikos, nes ji žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu arba nedalyvauja pretendentų susirinkimuose arba nepasirenka žemės ploto, kuriame jai galėtų būti suprojektuotas grąžintinas žemės sklypas (t. 2 b.l. 12-15).
39. Apibendrinant išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos O. M. skundas ir buvo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2023 m. sausio 13 d. raštas Nr. 10SD-134-(14.10.104) „Dėl prašymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. ISS-369-(7.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 7 d. prašymą (reg. Nr. 10FP-3107), panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos O. M. skundą atmesti.
Likusioje dalyje Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.