- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1735-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arifarma“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vudimeksus“
- Kategorijos
- 2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arifarma“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vudimeksus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arifarma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vudimeksus“ dėl skolos, palūkanų, išieškojimo išlaidų priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Vudimeksus“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Arifarma“ dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo išsivežti medienos skiedras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arifarma“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vudimeksus“ (toliau – atsakovas) ieškovo naudai 8285,00 Eur skolos, 7,19 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė biokuro – medienos skiedros, pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas laikotarpiu 2017 m. spalio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. atsakovo nurodytu adresu: Sandėlių g., Kauno m., pristatė viso 14 krovininių automobilių su medienos skiedromis. Jais buvo atvežta 1245 erdmetrių medienos skiedrų. Atsakovas pateiktas medienos skiedras priėmė, ką patvirtina atsakovo atstovų parašai krovinių važtaraščiuose be pastabų. Už pateiktą skiedrą ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2017 m. lapkričio 03 d. PVM sąskaitą-faktūrą ARF Nr. 2388, 6847,50 Eur sumai, kas su PVM sudaro 8285,48 Eur. Šalys nebuvo susitarusios dėl apmokėjimo termino, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu komercinėje sutartyje tarp subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Atsakovas, praėjus 30 dienų, su ieškovu neatsiskaitė. 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo ragino atsakovą padengti susidariusį 8285,48 Eur sumos dydžio įsiskolinimą iki 2017 m. gruodžio 12 d. ir įspėjo, kad to nepadarius nustatytu terminu, bus kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovas 2017 m. gruodžio 19 d. į ieškovo raginimus atsiskaityti pateikė atsakymą elektroniniu paštu, nurodė, kad ieškovas neva pristatė atliekas, ir kad jų nepasiėmus, kreipsis į Regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl jų utilizavimo. Į ieškovo prašymus pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją, kad patiekta medienos skiedra yra nekokybiška, atsakovas nepateikė jokio atsakymo. Ieškovui nepavykus atgauti įsiskolinimo savo jėgomis, ieškovas 2017 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo kompaniją su prašymu padėti atgauti skolą iš atsakovo. Pažymėjo, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl kiekio ar kokybės nereiškė iki tos dienos, kol ieškovas pareikalavo atsiskaityti. Ieškovas 2018 m. sausio 4 d. atsakovo dar kartą raštu paprašė pateikti įrodymus, kad atsakymuose minimas statybines ir baldines medienos atliekas atsakovui pristatė būtent ieškovo įmonė. Tuo tarpu atsakovas į šį prašymą 2018 m. sausio 4 d. raštu atsakė, kad buhalterijoje ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra ARF Nr. 2388 nėra apskaityta ir kad ruošia prašymą Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūrai dėl ieškovo galimai neteisėtos veiklos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas UAB „Vudimeksus“ gamina, perka ir prekiauja medienos biokuru. Vienas iš atsakovo tiekėjų yra ieškovas. Ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad ieškovas 2017 m. spalio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. atsakovo nurodytu adresu Kauno m. pristatys 1245 erdmetrių medienos skiedrų. Ieškovas minėtu adresu sutartu laiku pristatė viso 14 krovininių automobilių medienos skiedrų. Ieškovo atgabentas medienos skiedras atsakovo darbuotojai – krovikai priėmė, pasirašydami krovinių važtaraščiuose. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo darbuotojų – krovikų pareigos neapima patikrinti atvežto krovinio atitikties kokybės reikalavimus. Atsakovo darbuotojai ieškovo atvežtas medienos skiedras patalpino atsakovui priklausančioje sandėlio teritorijoje. Ieškovui pristačius į atsakovo sandėlio teritoriją visas sutartas medienos skiedras, atsakovo direktoriaus pavaduotojas L. M., apžiūrėjęs atvežtas ieškovo medienos skiedras, pastebėjo, kad ieškovas pristatė medienos skiedras, kuriose gausu klijų, dažų, metalo bei mineralinių medžiagų, dėl to nedelsiant susisiekė telefonu su ieškovo direktoriumi S. D., ir apie tai pranešė bei paprašė, kad ieškovas šias medienos skiedras išsivežtų iš atsakovo sandėlio teritorijos. Ieškovas atsakovo žodinius raginimus išsivežti medienos skiedras ignoravo bei už jas ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ARF Nr. 2388, 6847,50 Eur sumai, kas su PVM sudaro 8285,48 Eur. Ieškovas atsakovui siuntė tris nuotraukas, kuriose vaizduojamos atgabentos smulkintos medienos skiedros; įsižiūrėjus atidžiai galima pamatyti, kad tai yra smulkintos medienos skiedros, kuriose gausu dažytų medienos skiedrų, smulkintos baldinės plokštės, o taip pat ant smulkintos medienos pastebimos klijų, dažų, metalo liekanos. Atsakovas į ieškovo raginimus atsiskaityti pateikė atsakymą elektroniniu paštu, pakartotinai informuodamas ieškovą, kad jo įmonė pristatė medienos skiedras – smulkintas medienos atliekas ir paprašė per protingą laiką išsivežti atliekas iš atsakovo teritorijos bei įspėjo ieškovą, kad, priešingu atveju, kreipsis į Regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl šių atliekų utilizavimo. Atsakovas kreipėsi į Kauno Regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl ieškovo galimai vykdomos neteisėtos veiklos bei pagalbos siekiant priversi ieškovą utilizuoti smulkintas medienos atliekas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šį prašymą Kauno Regiono Aplinkos departamentas pradėjo tyrimą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovui 254,83 Eur nuostolių, patirtų dėl UAB „Arifarma“ priklausančių medienos skiedrų saugojimo, paskaičiuotų iki 2018 m. kovo 6 d.; įpareigoti ieškovą sumokėti už kiekvieną medienos skiedrų saugojimo dieną (2,70 Eur + PVM vienos dienos kaina) iki tol, kol ieškovas įvykdys reikalavimą išsivežti medienos skiedras; įpareigoti ieškovą išsivežti jam priklausančias medienos skiedras iš atsakovo teritorijos. Nurodė, kad ieškovo atsakovui atvežtos atliekos turi esminių kokybės trūkumų ir neatitinka įprastų reikalavimų, dėl to, kad minėtos medienos skiedros negali būti naudojamos ne tik atsakovo veikloje, bet apskritai tokių atliekų, kuriose gausu klijų, dažų, metalo bei mineralinių priemaišų deginimas yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas elgėsi kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, t. y. tinkamai informavo ieškovą dėl atvežtų medienos skiedrų kokybės trūkumų tiek telefonu nedelsiant po minėtų medienos skiedrų pristatymo atsakovo teritorijoje, tiek vėliau raštiškuose pranešimuose ieškovui, todėl turėjo pagrindą reikalauti išsivežti ieškovo atgabentas netinkamos kokybės medienos skiedras. Ieškovas gi priešingai, nesielgė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, t. y. nepateikė jokių argumentų ir (ar) pasiaiškinimų atsakovui dėl atgabentų nekokybiškų medienos skiedrų (atliekų) po to, kai atsakovas telefonu bei raštu pranešė ieškovui apie jo atgabentų medienos skiedrų trūkumus. Be to, ignoravo atsakovo prašymą išsivežti atgabentas minėtas medienos skiedras bei nedėjo jokių pastangų, kad būtų mažinami ieškovo patiriami nuostoliai dėl medienos skiedrų sandėliavimo atsakovo teritorijoje. Ieškovui be pagrindo ignoruojant atsakovo prašymus išsivežti atgabentas netinkamos kokybės medienos skiedras, atsakovas savo sandėlio teritorijoje nuo 2017 m. spalio mėn. iki priešieškinio pateikimo dienos saugoja ieškovui priklausančias minėtas medienos skiedras. Pažymėjo, kad ieškovui priklausančios medienos skiedros užima didelį atsakovo sandėlio teritorijos plotą. Vieno mėnesio UAB „Vudimeksus“ sandėlio teritorijos (350 kv. m.) adresu Švenčionių g. 16, Kaunas, kurią užima UAB „Arifarma“ medienos skiedros, nuomos kaina - 80 Eur + PVM, tai sudaro 2,70 Eur + PVM vienos dienos kainą. Iš viso 254,83 Eur (kartu su PVM) už saugojimo laikotarpį, kas sudaro 78 dienas, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 19 d. (data, kada atsakovas pateikė ieškovui pirmąją rašytinę pretenziją dėl atgabentų medienos skiedrų kokybės trūkumų ir pateikė prašymą jas išsivežti) iki 2018 m. kovo 6 d.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad priešieškinys nepagrįstas, nes atsakovas yra verslininkas, besiverčiantis medienos biokuro gaminimu, taip pat biokuro perpardavimu, taigi, šios srities profesionalas, dėl ko jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Atsakovas kaip rūpestingas pirkėjas, priimdamas skiedrą, turėjo patikrinti jos kokybę ir pretenzijas, pastebėjus kokybės neatitikimus, pareikšti pretenziją iš karto. Pažymėjo, kad ieškovą ir atsakovą sieja nevienkartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai: 2017 m. balandžio mėn. atsakovas įsigijo tokios pačios medienos skiedros 368 erdmetrius. Atsakovas jokių pretenzijų dėl kokybės tuo metu nereiškė, už patiektą skiedrą ieškovui sumokėjo. Tai, kad atsakovas neilgai trukus užsakė dar medienos skiedros ir žymiai didesnį kiekį, rodo, kad atsakovas skiedros kokybe buvo patenkintas. Atsakovo nurodomas skiedros neatitikimas reikalavimams niekuo neįrodytas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo pristatyta medienos skiedra atsakovo darbuotojų (krovikų) patalpinta saugoti atsakovo teritorijoje, kas reiškia, jog atsakovas pripažįsta, kad atsakovas darė fizinį poveikį (valdė kaip nuosavą) ieškovo pristatytą skiedrą. Atsakovas nepateikė jokios informacijos, kaip pas jį sandėliuojama medienos skiedra. Tikėtina, kad taupydamas vietą, atsakovas skirtingų tiekėjų pristatytą medienos skiedrą talpina į tas pačias krūvas. Dėl to atsakovo nekokybiška laikoma medienos skiedra galėjo būti pristatyta kitų tiekėjų. Pažymėjo, kad šioje situacijoje medienos skiedra buvo tiekiama ne vienu kartu, bet pristatyta atsakovui per dviejų mėnesių laikotarpį atvežant 14 krovininių automobilių, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas nebūtų pastebėjęs kokybės trūkumų per tiek laiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 5 dalis nustato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Šiuo atveju yra būtent taip, kadangi gavęs medienos skiedrą atsakovas nesiėmė jokių veiksmų informuoti ieškovą apie tariamus jos trūkumus. Tokias pretenzijas atsakovas pradėjo reikšti tik ieškovui pareikalavus atsiskaityti. Pažymėjo, kad atsakovas nusipirkta skiedra disponuoja daugiau nei 5 mėnesius. Atsakovas savo neva patirtas skiedros saugojimo išlaidas grindžia paskaičiavimais, nors jokių įrodymų apie tai, kad teritorijoje saugo galimai ieškovo patiektą skiedrą, atsakovas nepateikė. Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas ir atsakovo teiginys, kad ieškovui neva priklausančios medienos skiedros užima 350 kv. m. atsakovo sandėlio adresu Švenčionių g. 16, Kaunas. Nors atsakovo priešieškiniu prašoma priteisti 254,83 Eur suma įvardijama kaip išlaidos už saugojimą, iš tolesnio šios sumos skaičiavimo paaiškinimo galima suprasti, kad atsakovas prašo patirtų išlaidų už dalies teritorijos nuomą atlyginimo. Šis atsakovo reikalavimas nepagrįstas ir turi būti atmestinas ir tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad sandėliavimo teritoriją atsakovas nuomojasi, kokio dydžio teritorija yra nuomojama ir iš ko, bei kokiomis sąlygomis. Taigi, atsakovo reikalavimas atlyginti atsakovo patiriamas išlaidas už teritorijos nuomą yra nepagrįstas.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Ieškovo argumentai, jog jis pristatė atsakovui tinkamos kokybės prekę, prieštarauja bylos medžiagai, liudytojų paaiškinimams. Ieškovo pristatytų medienos skiedrų netinkamą kokybę įrodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros (toliau – Kauno RAAD) atliktas atsakovo vykdomos veiklos patikrinimas bei jo pagrindu surašytas patikrinimo 2018 m. kovo 21 d. aktas Nr. KP-177, kuriame nurodyta, jog vizualiai patikrinus medienos skiedrų – atliekų sudėtį nustatyta, kad sandėliuojama medienos skiedrų – pjuvenų mišinys su priemaišomis iš smulkintų medienos drožlių pjuvenų plokščių, smulkintos dažytos (naudotos) statybinės medienos, smulkintų lakuotų ir laminuotų plokščių, tekstolito danga dengtų atliekų, sausų medienos drožlių plokštės pjuvenų ir kitų priemaišų; patikrinimo aktą atlikę ir surašę Kauno RAAD vyriausieji specialistai D. U. ir A. K. patikrinimo akto išvadas patvirtino teisme, duodami paaiškinimus, papildomai nurodę, jog aplinkybę, kad atliekas atvežė UAB „Arifarma“ nurodė UAB „Vudimeksus“ atstovai ir ši aplinkybė patikrinus pateiktus krovinio važtaraščius sutapo su UAB „Arifarma“ atvežtu atliekų kiekiu; medienos skiedrų netinkamą kokybę patvirtina ir ieškovo direktoriaus atsakovo direktoriui į mobiliąją aplikaciją „Viber“ siųstos nuotraukos, kuriose nufotografuotos ieškovo atgabentos medienos skiedros, kurias padidinus mobiliojo ryšio telefono ekrane matyti įvairios priemaišos; atvežtų skiedrų netinkamą kokybę patvirtino tiek atsakovo direktorius J. Č., tiek liudytoju apklaustas atsakovo įmonės direktoriaus pavaduotojas L. M.;
7.2. Teismas nevertino teismo paskirtos ir 2018 m. spalio 22 d. G. Š. atliktos ekspertizės akto, kadangi jis neatitiko eksperto išvadai keliamų reikalavimų, nes nėra atsakyta į teismo suformuluotus klausimus;
7.3. Teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nebepalaikė, nes nepateikė nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų ir savo procesinėmis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 – 140 straipsniuose nepasinaudojo. Teismas konstatavo, jog nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovo atvežtų prekių užimamą plotą, nesant įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio nuomos mokestį moka atsakovas nuomotojui už nuomojamą žemės sklypą, negalima nustatyti ir nuostolių dydžio, todėl šie atsakovo reikalavimai buvo atmesti kaip neįrodyti;
7.4. Teismas netenkino atsakovo prašymo įpareigoti ieškovą išsivežti jam priklausančias medienos skiedras iš atsakovo teritorijos. Teismas rėmėsi CK 6.222 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jei ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa, ką buvo iš pastarosios gavusi, tik tada, kai sutartis yra nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimo atveju abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo. Taigi, esant reikalavimui taikyti restituciją, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu turi būti pareikštas reikalavimas dėl sutarties atsisakymo ar nutraukimo. Tokio reikalavimo atsakovas nereiškė, nors teismas tiek nutartyje atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovui tokią pareigą išaiškino
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovė UAB „Arifarma“ apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Nors pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta jokių objektyvių apelianto medienos skiedros trūkumus pagrindžiančių įrodymų, teismas priėmė sprendimą, neva apelianto pristatyta prekė buvo nekokybiška, dėl ko reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, dėl ko turi būti panaikintas;
9.2. Atsakovas pateiktą medienos skiedrą tinkamai priėmė, ką patvirtina be pastabų atsakovo pasirašyti krovinių pristatymo važtaraščiai, o priėmus prekę be išlygų, atsakovui kilo pareiga už ją tinkamai atsiskaityti;
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nebuvo nustatyta, kokios kilmės medienos skiedrą patikrinimo metu apžiūrėjo RAAD pareigūnai. Be to, pats apeliantas nedalyvavo patikrinime, nebuvo informuotas apie jo laiką ir vietą. Atsakovas pareigūnams galėjo nurodyti bet kurią jo teritorijoje esančią medienos skiedros krūvą;
9.4. Atsakovas turėjo nevaržomas galimybes daryti poveikį apelianto pristatytam kroviniui, t. y. įmaišyti į jį bet kokių papildomų medžiagų arba jį pakeisti kita medienos skiedra, nes patikrinimas ir atsakovo teritorijoje sandėliuojamų medienos skiedrų krūvų apžiūra įvyko praėjus maždaug trims mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas prieš atsakovą iškeltoje administracinėje byloje Nr. A11.-539-518/2018 2018 m. kovo 27 d. nutarime nurodė, jog viename iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų buvo laikoma apie 900 kubinių metrų nerūšiuotų gamybinių atliekų, klijuotos faneros atliekos buvo malamos mobiliu įrenginiu. Šios aplinkybės pagrįstai leido spręsti apie tai, jog pats atsakovas užsiima neleistinos sudėties biokuro gamyba;
9.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas yra verslininkas, kuris pats verčiasi medienos skiedros pirkimo – pardavimo veikla, medienos biokuro gaminimu, o apeliantas buvo tik vienas iš atsakovo tiekėjų. Atsakovas, kaip rūpestingas pirkėjas, priimdamas medienos skiedrą, turėjo patikrinti jos kokybę ir pastebėjęs neatitikimus, iškart reikšti pretenzijas;
9.7. Iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, kad jose užfiksuota medienos skiedra būtų nekokybiška ar turėtų kokių nors neleistinų priemaišų.
Atsiliepimas
10. Atsakovas UAB „Vudimeksus“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
11.1. Byloje šalių pateikta medžiaga (2017 m. gruodžio 19 d. rašytinės atsakovo pretenzijos siųstos apeliantui dėl apelianto darbuotojų atvežtų medienos skiedrų – atliekų kokybės trūkumų ir reikalavimo atvykti bei išsivežti jas iš atsakovo teritorijos) patvirtina, kad apeliantas nuo pat pradžių buvo tinkamai informuotas apie tai, kad atvežė ne sutartą biokurą, o medienos – skiedras atliekas bei jo buvo prašoma/reikalaujama atvykti į atsakovo veiklavietę ir išsivežti atvežtas medienos skiedras – atliekas. Be to, atsakovas rašytinėse pretenzijose siųstose apeliantui įspėjo, kad dėl atvežtų medienos skiedrų – atliekų kreipsis į Kauno RAAD;
11.2. Atliekant patikrinimą, tikrinamų medienos skiedrų – atliekų kiekis buvo identifikuotas – 1245 erdmetriai, o tai yra identiškas apelianto atsakovui sąskaitoje pateiktam pirkto biokuro kiekiui. Atsižvelgiant į išrašytus apelianto popierinius važtaraščius, identifikuotą medienos skiedrų – atliekų kiekį, kuris sutapo su apelianto popieriniuose važtaraščiuose nurodytu kiekiu bei į atsakovo teigimą, kad būtent šias medienos skiedras – atliekas atvežė apeliantas, kompetentingos institucijos vyriausieji specialistai padarė pagrįstas ir nenuginčytas išvadas, t. y. medienos skiedros – atliekos priklauso apeliantui;
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas pagrįstai įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus bei tiek apelianto, tiek atsakovo pusėje liudijusių asmenų parodymus teisme nustatant medienos skiedros krūvos kilmę;
11.4. Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog apskritai aplinkybė, jog atsakovo darbuotojai pasirašė ant apelianto vairuotojų pateiktų važtaraščių, nepatvirtina, jog šiuo pasirašymu atsakovas priėmė atvežtą produkciją, kadangi, kaip aukščiau minėta, į bylą pateikti ranka pildyti važtaraščiai neatitinka važtaraščiams keliamų reikalavimų. Todėl apelianto išdėstytus argumentus, jog nei viename iš 14 (keturiolikos) krovinių pristatymo važtaraščių nėra įrašų apie apelianto pristatytos medienos trūkumus, teismas pagrįstai vertino kaip neįrodytus.
Šalies argumentai
12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą išsivežti jam priklausančias medienos skiedras iš atsakovo teritorijos netenkinimo ir įpareigoti ieškovą išsivežti jam priklausančias medienos skiedras iš atsakovo teritorijos; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
13.1. Teismas netenkindamas priešieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo ieškovą išsivežti jam priklausančias medienos skiedras iš atsakovo teritorijos, nurodė, kad pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, esant reikalavimui taikyti restituciją, remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu turi būti pareikštas reikalavimas dėl sutarties atsisakymo ar nutraukimo, o tokio reikalavimo atsakovas nereiškė. Šie teismo argumentai nėra teisingi ir pagrįsti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir į bylą pateiktą įrodomąją medžiagą;
13.2. Atsakovas iškart apžiūrėjęs atvežtas medienos skiedras ir pastebėjęs, kad jos turi esminių kokybės trūkumų, iškart tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie pristatytas medienos skiedras – atliekas (o ne biokurą) bei paragino kelis kartus medienos skiedras – atliekas išsivežti tiek žodžiu, tiek raštu. Be to, atsakovas iškart informavo ieškovą ir apie tai, kad ieškovo atvežtų medienos skiedrų – atliekų disponavimas, transportavimas ar smulkinimas yra griežtai reglamentuojamas teisės aktais ir kontroliuojamas atsakingų institucijų, dėl to atsakovas ir kreipėsi į Kauno RAAD dėl Ieškovo galimai vykdomos neteisėtos veiklos. Atsakovas aiškiai ir akivaizdžiai išreiškė savo valią nutraukti su ieškovu žodinę sutartį ir (ar) jos atsisakyti bei tinkamai apie tai informavo ieškovą;
13.3. Sprendime konstatuodamas, jog ieškovas atsakovui atvežė netinkamos kokybės skiedrą, todėl negali reikalauti apmokėti prekės, turinčios esminius trūkumus, kainos, netiesiogiai patvirtino/pripažino, kad atsakovas teisėtai nutraukė žodinę sutartį, dėl to ir atsakovas neprivalo mokėti kainos už netinkamos kokybės skiedrą;
Atsiliepimas
14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė UAB “Vudimeksus” 2019 m. kovo 13 d. apeliacinį skundą atmesti ir 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą UAB “Vudimeksus” skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą; priteisti iš UAB “Vudimeksus” UAB “Arifarma” naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
15.1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovas jokių pretenzijų dėl pristatytos medienos skiedros kokybės iš apelianto negavo nei prekių pristatymo eigoje, t. y. laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., nei po prekių pristatymo. Nei viename medienos skiedros pristatymo važtaraštyje taip pat nebuvo pažymėta apie prekių kiekio ir/ar kokybės trūkumus, nors apelianto teigimu, medienos skiedros trūkumai buvo akivaizdūs ir juos buvo galima pamatyti paprastai pasižiūrėjus;
15.2. Pažymėtina, jog dėl prekių kokybės apeliantas jokių pretenzijų nereiškė nei 2017 m. lapkričio 3 d. pateikus jam apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, nei suėjus PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminui, nei 2019 m. gruodžio 5 d. pateikus pranešimą dėl skolos apmokėjimo. Pirma apelianto pretenzija buvo pateikta 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. po 46 dienų nuo paskutinio prekių pristatymo dienos. Apeliantas per visą šį laikotarpį tiek su ieškovo pristatyta medienos skiedra, tiek su visa kita medienos skiedra, kuri buvo sandėliuojama jo teritorijoje, galėjo elgtis savo nuožiūra, t. y. daryti poveikį ieškovo pristatytam kroviniui;
Šalies argumentai
15.3. Apeliantas, neigdamas prievolės atsiskaityti su ieškovu egzistavimą, teigė, jog apelianto pristatyta medienos skiedra yra nekokybiška. Ieškovo teigimu, apeliantas neįrodė prekių kokybės trūkumų, t. y. nepateikė nei vieno patikimo įrodymo apie pristatytos medienos skiedros netinkamą kokybę. Byloje yra tik deklaratyvūs apelianto teiginiai apie atitinkamas aplinkybes ir teismo posėdžių metu atsakovo darbuotojų duoti parodymai;
15.4. Pirmos instancijos teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja restitucijos taikymui būtinos sąlygas (sutarties nutraukimas), nors pirmosios instancijos teismas atsakovui buvo nurodęs, jog šalis, reiškianti reikalavimą dėl restitucijos, turi atsisakyti/nutraukti sutartį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo UAB „Arifarma“ ieškinys ir atsakovo UAB „Vudimeksus“ priešieškinis, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Ginčo dėl to, jog buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medienos skiedrų – biokuro pirkimo – pardavimo bei 1245 erdmetrių medienos skiedrų – biokuro pristatymo į atsakovės veiklavietę, esančią Švenčionių g. 16, Kaune, tarp šalių iš esmės nekilo.
19. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo direktorius S. D. ir atsakovo direktorius J. Č. 2017 m. spalio mėnesį žodžiu susitarė dėl 1245 erdmetrių medienos skiedrų biokuro – medienos skiedros pirkimo pardavimo, t. y. kad ieškovas per tam tikrą laikotarpį pristatys atsakovui, adresu Švenčionių g. 16, Kaunas, medienos skiedrų – biokuro. Žodinio susitarimo metu ieškovo įmonės direktorius telefonu pasiūlė atsakovo įmonės direktoriui medienos skiedras – biokuro, kurių nuotraukas atsiuntė per „Viber“ programą. Konkreti susitarimo kaina byloje nenurodyta, tačiau ginčo dėl ieškovo reikalaujamo 8285,00 Eur skolos dydžio byloje nėra. Ieškovas laikotarpiais 2017 m. spalio 23, 24, 25, 26, 30 d. ir lapkričio 1 d., 3 d. tiekė atsakovui produkciją ir išrašė 14 krovinio važtaraščių, iš kurių 3 važtaraščiai buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) elektroninių važtaraščių posistemiui. Ieškovas 2017 m. lapkričio 3 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą ARF Nr. 2388, 6847,50 Eur sumai (su PVM sudaro 8285,48 Eur). Atsakovas su reikalavimu mokėti skolą nesutiko, nurodydamas, jog ieškovas atvežė netinkamos kokybės skiedrą. Ieškovas atsikerta, jog atsakovas skiedrą priėmė, jo darbuotojai ant pateiktų važtaraščių pasirašė, per protingą terminą pretenzijų nereiškė, todėl turi sumokėti skolą.
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl ieškovo UAB „Arifarma“ apeliacinio skundo argumentų
20. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Arifarma“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš esmės nesant jokių objektyvių apelianto medienos skiedros trūkumus pagrindžiančių įrodymų. Dėl išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, todėl turi būti panaikintas.
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ginčijamo sprendimo turiniu, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas jos ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė neturėdamas patikimų įrodymų dėl atsakovui pristatytos medienos skiedros trūkumų. Byloje nustatyta, kad sprendime pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno RAAD atliktu atsakovo vykdomos veiklos patikrinimu bei jo pagrindu surašytu patikrinimo 2018 m. kovo 21 d. aktu Nr. KP-177, kuriame nurodyta, jog vizualiai patikrinus medienos skiedrų – atliekų sudėtį nustatyta, kad sandėliuojamas medienos skiedrų – pjuvenų mišinys su priemaišomis iš smulkintų medienos drožlių pjuvenų plokščių, smulkintos dažytos (naudotos) statybinės medienos, smulkintų lakuotų ir laminuotų plokščių, tekstolito danga dengtų atliekų, sausų medienos drožlių plokštės pjuvenų. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ir patikrinimo aktą surašiusių specialistų paaiškinimais teisme bei ieškovo direktoriaus atsakovo direktoriui į mobiliąją aplikaciją „Viber“ siųstomis nuotraukomis, kuriose nufotografuotos ieškovo atgabentos medienos skiedros, kurias padidinus mobiliojo ryšio telefono ekrane matyti įvairios priemaišos. Bylos nagrinėjimo metu atvežtų skiedrų netinkamą kokybę taip pat patvirtino atsakovo direktorius J. Č., taip pat liudytoju apklaustas atsakovo įmonės direktoriaus pavaduotojas L. M.. Patikimų duomenų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes bei teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių visumos. Be to, remiantis apelianto nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti tiek atsakovo vadovo, tiek dėl įmonės darbuotojų paaiškinimų nepatikimumo, juo labiau, kad išvadas dėl medienos skiedrų kokybės, teismas grindė ne vien tik jų paaiškinimais, bet įvertinęs visumą įrodymų, įskaitant minėtą 2018 m. kovo 21 d. aktą Nr. KP-177, taip pat liudytojų parodymus dėl medienos skiedrų krūvos kilmės, jos vietos.
24. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nebuvo nustatyta, kokios kilmės medienos skiedrą patikrinimo metu apžiūrėjo RAAD pareigūnai. Pasak apelianto, atsakovas pareigūnams galėjo nurodyti bet kurią jo teritorijoje esančią medienos skiedros krūvą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
25. Byloje nustatyta, kad Kauno RAAD vyriausioji specialistė D. U. 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus ir patvirtino, jog patikrintos medienos skiedros kiekis sutapo su ieškovo pristatytu medienos skiedros kiekiu, kuris buvo nurodytas ieškovo atsakovui išrašytoje sąskaitoje (1245 erdmetriai); kad ieškovo pristatyta medienos skiedra buvo atskiroje aikštelės dalyje, t. y. atskirta nuo normalaus biokuro. Be to, apeliantas nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių dėl medienos skiedrų atsiradimo kilmės ir vietos, kuri nustatyta remiantis apelianto vairuotojų, atsakovo, priėmusio krovinį, darbuotojų duotais parodymais, atsakovo nubraižyta sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), schema bei nufotografuotais vietovės vaizdais (1 t., b. l. 186-190), taip pat apklaustų Kauno RAAD darbuotojų parodymais.
26. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog atsakovas turėjo nevaržomas galimybes daryti poveikį apelianto pristatytam kroviniui, t. y. įmaišyti į jį bet kokių papildomų medžiagų arba jį pakeisti kita medienos skiedra, nes patikrinimas ir atsakovo teritorijoje sandėliuojamų medienos skiedrų krūvų apžiūra įvyko praėjus maždaug trims mėnesiams. Tačiau apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytus teiginius bei teismas galėtų daryti patikimą išvadą dėl faktų buvimo ar jų nebuvimo. Apelianto teiginiai grindžiami išimtinai tik subjektyviu situacijos vertinimu, kurių pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų.
27. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas yra verslininkas, kuris pats verčiasi medienos skiedros pirkimo-pardavimo veikla, medienos biokuro gaminimu, o apeliantas buvo tik vienas iš atsakovo tiekėjų. Apelianto teigimu, atsakovas, kaip rūpestingas pirkėjas, priimdamas medienos skiedrą, turėjo patikrinti jos kokybę ir pastebėjęs neatitikimus, iškart reikšti pretenzijas.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovui, kaip verslo subjektui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau pažymi, jog galimybę atsakovui patikrinti ieškovo pristatytos medienos skiedros kokybę apsunkino faktas, kad dėl medienos skiedros pristatymo buvo susitarta žodžiu, nenumatyti jokie konkretūs prekių pristatymo terminai, ieškovas produkciją vežė etapais (medienos skiedros buvo pristatytos 2017 m. spalio 23, 24, 25, 26, 30 d.; lapkričio 1 d., 3 d.), o paaiškėjus kokybės trūkumams, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant informuoti ieškovą dėl netinkamos kokybės prekės. Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pretenzijos dėl prekės kokybės reikalavimo neatitikimo pareikštos per neprotingai ilgą laiką.
29. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei pagrįstai sprendė, jog ieškovui atvežus netinkamos kokybės prekes, ieškovas negali reikalauti apmokėti prekės, turinčios esminius trūkumus, kainos. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
30. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad esant reikalavimui taikyti restituciją, atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl sutarties atsisakymo ar nutraukimo. Apelianto teigimu, jis tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie pristatytas medienos skiedras bei kelis kartus paragino medienos skiedras išsivežti tiek žodžiu, tiek raštu, todėl laikytina, kad atsakovas aiškiai ir akivaizdžiai išreiškė savo valią nutraukti su ieškovu žodinę sutartį ir (ar) jos atsisakyti bei tinkamai apie tai informavo ieškovą.
31. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas teisingai pacitavo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tačiau netinkamai jas taikė byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog medienos skiedros neatitiko šalių aptartos kokybės reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo. Taip pat nustatyta, jog atsakovas atsisakė mokėti už prekes, ragino ieškovą jas pasiimti bei pareiškė priešieškinį dėl medienos skiedrų išsivežimo. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog atsakovas iš esmės aiškiai išreiškė valią dėl atsisakymo nuo žodinės sutarties vykdymo, o tai atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto vieną iš sąlygų, o pinigų grąžinimo klausimas nagrinėjamu nespręstinas, kadangi už prekes atsakovas dar nebuvo sumokėjęs. Kita vertus, nagrinėjamu atveju esant situacijai, kuomet teismas konstatavo, kad prekės neatitiko kokybės reikalavimo, net ir nesant atsakovo reikalavimui nutraukti sutartį, priešieškinio reikalavimas išvežti ieškovui priklausančias netinkamos kokybės skiedras, neprieštarauja CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms ir toks teisių gynimo būdas yra galimas (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju apelianto vairuotojų duotais parodymais, atsakovo darbuotojų, leidusių išpilti krovinį, taip pat atsakovo nubraižytą sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), schema bei nufotografuotas vietovės vaizdas (1 t., b. l. 186-190), apklaustų Kauno RAAD darbuotojų parodymai, įrodo atvežtų medienos skiedrų vietą iš kurios atsakovas prašė ieškovo išsivežti.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl medienos skiedrų išsivežimo iš atsakovo teritorijos.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti skolą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) reikalavimo dėl medienos skiedrų išsivežimo, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste, todėl nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl medienos skiedrų išsivežimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria netenkintas atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) reikalavimas dėl medienos skiedrų išsivežimo, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti atsakovo reikalavimą dėl skiedrų išvežimo iš atsakovo teritorijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
39. Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
40. Teismui tenkinus atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) apeliacinį skundą, spęstinas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
41. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacija).
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. 2019 m. spalio 28 d. atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apelianto atsakovo naudai 2147,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog atsakovės reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Todėl prašymas dėl atstovavimo išlaidų (2147,00 Eur) ir žyminio mokesčio (90,00 Eur) priteisimo tenkintinas. Viso iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2237,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo UAB „Arifarma“, juridinio asmens kodas 110759737, apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo UAB „Vudimeksus“, juridinio asmens kodas 126288799, apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Arifarma“, juridinio asmens kodas 110759737, ieškinys dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą, o teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „Vudimeksus“, juridinio asmens kodas 126288799, priešieškinys, dalyje, kurioje pareikštas reikalavimas įpareigoti ieškovą išsivežti jam priklausančias medienos skiedras iš atsakovo teritorijos, panaikinti ir priimti naują sprendimą –atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovę UAB „Arifarma“, juridinio asmens kodas 110759737, išsivežti jai priklausančias medienos skiedras iš atsakovės UAB „Vudimeksus“, juridinio asmens kodas 126288799, teritorijos.
Priteisti atsakovei UAB „Vudimeksus“, juridinio asmens kodas 126288799, iš ieškovės UAB „Arifarma“, juridinio asmens kodas 110759737, 2237,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.