Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (kaltinamojo) – V. K. pareiškimą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-87-482/2014, kurioje V. K. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-05 Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo (kaltinamojo) V. K. pareiškimas, kurį, kaip nurodo pareiškėjas, sudarančios dvi dalys. Susipažinus su pareiškimo turiniu, nustatyta, kad dalis pareiškimo teiginių yra susiję su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjos Aksinijos Žemantauskienės, kurios žinioje yra baudžiamoji byla Nr. 1-87-482/2014, administracine – organizacine veikla nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir nagrinėtini apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų administracinės veiklos priežiūros (išorinio administravimo) tvarka (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 104 str. 1 d. 1 p., Teisėjų tarybos 2011-03-25 nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 6.1 p.). Kita vertus, pareiškime pareiškėjas (kaltinamasis) V. K. taip pat formuluoja prašymą nušalinti visą Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, t. y. šio teismo teisėjus nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. išimtiniais atvejais leidžia baudžiamąją bylą perduoti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu tai yra reikalinga užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus ir jei byla nėra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minėto straipsnio 2 d. 1 p. klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui sprendimą priskiria apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai, pirmininko arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai.

Pareiškėjas (kaltinamasis) V. K. pareiškimą dėl visų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo grindžia tuo, kad kaip liudytoja baudžiamojoje byloje dalyvauja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorė – A. A.. Pareiškėjas (kaltinamasis) nurodo, kad abejonių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų objektyvumu nagrinėjant baudžiamąją bylą jam kelia faktas, jog liudytojos – A. A. sutuoktinis A. A. yra teisėjas, ilgą laiką dirbęs Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, o taip pat šiam teismui vadovavęs. Pareiškėjas nurodo, kad lankantis Marijampolės rajono apylinkės teisme, kuriam ši baudžiamoji byla teisminga pagal teismingumo taisykles, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai nuo jos nagrinėjimo nusišalino motyvuodami esantys pažįstami su nukentėjusiąja byloje pripažinta Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurore V. S., jam yra tekę matyti fotografijas, kuriose užfiksuoti teismų darbuotojų rengiami bendri susitikimai, kultūros ir sporto renginiai, kuriuose apylinkių teismų darbuotojai dalyvaujantys kartu su savo šeimų nariais, todėl pareiškėjas daro prielaidą, jog liudytoja – A. A. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjams gali būti pažįstama kaip teisėju šiame teisme dirbusio – A. A. šeimos narys (sutuoktinė) ir teisėjai gali būti neobjektyvūs vertindami šios liudytojos parodymus ir nustatydami jų įrodomąją vertę sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese yra grindžiamas laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, jog joks įrodymas neturi teismui iš anksto nustatytos galios bei tai, kad teismas, vertina įrodymus vadovaudamasis įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimais, t. y. nustatydamas, ar įrodymai gauti teisėtai ir, ar yra susiję su byla, bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu. Aplinkybė, kad liudytoja A. A. yra Vilkaviškio rajono apylinkės teisme teisėju dirbusio ir šiam teismui vadovavusio teisėjo A. A., šiuo metu einančio Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, sutuoktinė pašaliniam (objektyviam) stebėtojui gali kelti abejonių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu vertinant šios liudytojos parodymus. Juo labiau, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros interneto tinklapyje yra skelbiama informacija, jog nors prokurorės A. A. darbo vieta yra Marijampolėje, ji taip pat vadovaujanti ir Vilkaviškio teritorijai. Taigi, pašaliniam (objektyviam) stebėtojui abejonių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu gali kelti ir tai, kad liudytojai A. A. su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjais galimai tenka bendrauti tarnybiniais (darbiniais) klausimais, jie pažįstami su liudytoja savo tarnybinės veiklos srityje.

Kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę išimtiniais atvejais perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu toks procesinis sprendimas priimamas tikslu užtikrinti svarbius teisingumo interesus. Šiuo atveju svarbiu teisingumo interesu yra laikytinas siekis sukurti garantijas, kad nekiltų jokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo objektyvumo ir jo neutralumo bylos dalyko ir proceso dalyvių atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numato bylos perdavimo kitam teismui galimybę, kol byla nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2014-02-19 nutartimi, tačiau 2014-03-27 posėdyje jos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas ir atidėtas 2014-05-05 neatvykus kaltinamojo gynėjai. Taigi, pripažintina, kad teisiamajame posėdyje nagrinėti iš esmės byla nėra pradėta ir perduodant bylos nagrinėjimą kitam apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numatytos sąlygos bus įgyvendintos.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiam apylinkės teismui perduoti skundo nagrinėjimą, nutartina jo nagrinėjimą perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui. Pirma, šio teismo veiklos teritorija ribojasi su Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorija, kuriam baudžiamoji byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles (Vilkaviškio rajono apylinkės teismui byla perduota Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjams nusišalinus nuo jos nagrinėjimo), Marijampolės mieste yra pareiškėjo (kaltinamojo) V. K. gyvenamoji vieta, todėl atvykimas į teismą tiek kaltinamajam, tiek ir kitiems proceso dalyviams nesukels nepatogumų ir nereikš didelių kelionės išlaidų. Antra, tai yra ne Marijampolės, o Alytaus apylinkės prokuratūros teritorija, todėl manytina, kad Alytaus rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjų tiek su liudytoja A. A., tiek ir su nukentėjusiąja V. S., kurios yra Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorės, nesieja bendravimas dalykiniais klausimais. Trečia, Alytaus rajono apylinkės teismas yra vienas iš didesnių Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančių apylinkių teismų, jame dirba santykinai nemažas teisėjų skaičius, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutarė

baudžiamąją bylą Nr. 1-87-482/2014 (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00183-2013-0), kurioje V. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Patvirtintą kaltinamojo V. K. pareiškimo, kuriame suformuluotas pareiškimas dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kopiją prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Bylą su šia Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi siųsti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą pranešti proceso dalyviams.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismą apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti pasiunčiant patvirtintą nutarties kopiją.

Nutartis neskundžiama.