- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-367-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00183-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas, Stasė Kupčiūnienėir
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-485/2015
Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00183-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.5.;
2.4.7.
2015 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo
V. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str., pripažintas kaltu ir nuteistas 10 MGL (376 Eur) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 str., dėl to, kad jis 2013 m. vasario 13 d., apie 13 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros patalpose, vestibiulyje, užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais: “tu ta S., kandžiulnykų globėja“ išplūdo pareigas einančią (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorę V. S., tokiu būdu įžeidė valstybės tarnautoją atliekantį savo pareigas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir jį išteisinti, neesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo vienoda teismų praktika. BK 290 str. nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – savo pareigas einančio tarnautojo asmens įžeidimas. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje jie ištarti. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str., BPK 44 str. 6 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., reiškia, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, todėl kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės yra aiškinamos jo naudai. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta nepakanka išvadoms dėl asmens kaltumo padaryti ir pakaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Skunde nurodoma, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. buvo prokuratūros patalpose ir kalbėjosi su nukentėjusiąja nurodytu laiku. Liudytojos Š. parodymai, nes pirminėje apklausoje ji nurodė, kad matė kaip nukentėjusioji priėjo prie V. K. ir girdėjo kaip jam prisistatė, tačiau liudytoja negirdėjo ką V. K. sakė nukentėjusiajai, nors pastarasis garsiai rėkė. Nesuprantama, kaip galėjo girdėti nukentėjusiosios prisistatymą, tačiau negirdėjo to, ką rėkė V. K. Pakartotinėje apklausoje liudytoje jau nurodė, kad girdėjo žodis „girtuoklis“ ar panašiai ir iš to suprato, kad V. K. įžeidinėja nukentėjusiąją. Raštinės darbuotojai apklausti kaip liudytojai taip pat patvirtino, kad buvo kilęs triukšmas, garsiai šnekama, todėl liudytoja Š. turėjo aiškiai girdėti ar V. K. įžeidinėjo nukentėjusiąją.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismas rėmėsi specialisto išvada, nes specialistas nepatvirtino, kad tai įžeidimas, o vertino tai labiau kaip nekultūringos kalbos vartojimą. Pati nukentėjusioji per jautriai reagavo į išsakytą frazę, nes jokių objektyvių įrodymų, kad buvo siekiama ją įžeisti nėra. Atsižvelgiant į tai, kad teismas rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, formaliai vertino įrodymus, nesirėmė neabejotinais įrodymais, o tik prieštaringais liudytojų parodymais, darytina išvada, kad apeliantas turi būti išteisintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pripažindamas V. K. kaltu rėmėsi nukentėjusiąja pripažintos prokurorės V. S. parodymais, taip pat liudytojų prokurorės A. A., prokuratūros raštinės darbuotojos R. K., tyrėjos R. Š. parodymais bei Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvados duomenimis. Remdamasis šiais liudytojų parodymais Alytaus rajono apylinkės teismas nurodė, jog jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, objektyvių duomenų, kad liudytojai turėjo pagrindo apklabėti V. K. nėra, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Iš šių parodymų matyti, jog 2013-02-13 apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje apeliantas V. K. viešai užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidė valstybės tarnautoją – prokurorę, atliekančią savo pareigas. Įvykio metu prokurorė V. S. tyrė kaltinamojo V. K. pareiškimą, tai yra atliko valstybės tarnautojo – prokuroro pareigas. V. K. išsakyta frazė „tu ta S. kandžiulnykų globėja“ remiantis specialisto išvadomis turi tam tikrą įžeidžiantį atspalvį. Nukentėjusioji nurodė, kad V. K. išsakyti žodžiai viešoje vietoje, prokuratūros patalpose, girdint pašaliniam asmeniui, ją stipriai sujaudino, ji įsižeidė, kadangi buvo įžeistas ne tik jos, bet ir profesinis orumas. Šiuo parodymus patvirtino ir liudytojos prokurorė A. A. ir raštinės darbuotoja R. K., kurios patvirtino, kad po pokalbio su V. K. prokurorė V. S. atrodė įžeista ir sukrėsta, triukšmas koridoriuje buvo toks didelis, kad jos girdėjo jį net pro uždarytas raštinės duris. Liudytoja R. Š. taip pat patvirtino, kad pokalbis tarp V. K. ir prokurorės V. S. vyko prokuratūros vestibiulyje, ji buvo netoliese, girdėjo V. K. sakant kažką „pijokų, kandžiulnykų“, jis kalbėjo piktai, visų žodžių atkartoti negalinti, kadangi pokalbio nestebėjo. Įvertindamas visus šiuo duomenis apylinkės teismas konstatavo, kad V. K. suprato, jog viešai, užgauliai išsakydamas žodžius, menkina ir įžeidžia savo pareigas vykdančio prokuroro autoritetą, dalykinę reputaciją, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu apeliantas tiek skunde, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme neigė savo kaltę ir tvirtino, kad jis nesiekė įžeisti ar pažeminti prokurorės. Jis įvykio dieną jai tik pasakė, kad ji naudojosi girtuoklių paslaugomis, o tai pasakė dėl to, kad kai ši prokurorė kontroliavo ikiteisminį tyrimą, kur 2007 m. jo sūnus buvo kaltinamas pasipriešinimu, jis kreipėsi su skundais į įvairias instancijas, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog jo buvusi žmona D. K. yra „valkata", neprižiūri vaikų. Asmeniškai prokurorei V. S. būdamas prokuratūroje ir su ja bendraudamas pro langą parodė savo žmoną D. K., kuri buvo neblaivi, tačiau prokurorė į tai nesureagavo ir nekreipė tuo metu nei į vieną jo parašytą skundą dėmesio. Todėl dėl šios visos situacijos prokurorei 2013-02-13, būdamas prokuratūroje ir pasakė, jog ši naudojasi girtuoklių paslaugomis, jos įžeisti tikrai nenorėjo, o tik konstatavo patį faktą, kuris buvo prieš kelis metus ir dėl kurio jam vis dar yra pikta, kad į jo nuomonę atsižvelgta taip ir nebuvo. Tikslo įžeisti V. S. neturėjo, į prokuratūrą ėjo tik išsiaiškinti, kada bus atsakymas į jo prašymą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendis dėl V. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 290 str. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl naikintinas ir jo atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).
BK 290 str. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Be to, vertinant BK 290 str. numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013).
Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog V. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros patalpose, vestibiulyje, užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais: “tu ta S., kandžiulnykų globėja“ išplūdo pareigas einančią Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorę V. S. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, analizuojant pasakytos frazės turinį, matyti, kad junginys „kandžiulnykų globėja“ turi įžeidžiantį atspalvį ir gali būti vertintinas kaip nemandagus asmens apibūdinimas, tačiau, kaip patvirtino ir Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvada, pareigūnė nebuvo įvardinta žodžiu „kandžiulnykas“, jai tik buvo prikišama tokių asmenų globa, todėl šio žodžių junginio pavartojimas, bendraujant su oficialias pareigas einančiu asmeniu yra nemandagumo išraiška, bet ne asmens įžeidimas. Remiantis teismų praktika ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-396/2009), svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. S. parodė, kad ji kaip prokurorė, nagrinėjo V. K. prašymą dėl 1999 m. atlikto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. V. K. 2013-02-13 atvyko į prokuratūrą ir ji nusileido į vestibiulį, prisistatė, kad yra prokurorė V. S., nurodė, kad nagrinėja jo prašymą ir, kad yra ruošiamas atsakymas raštu. Tuo metu netoliese stovėjo tyrėja Š. V. K. paklausė prokurorės „kas ji tokia“, jai prisistačius, jis pakeltu ir įžeidžiančiu tonu pasakė „A, tai čia tu ta S. kandžiulnykų globėja“. Nenorėdama toliau girdėti V. K. įžeidžiančių žodžių, apsisuko ir nuėjo į raštinę. Apie įvykį informavo prokuratūros vyriausiąjį prokurorą. Jos, kaip pareigūnės, nagrinėjančios V. K. skundą, atžvilgiu išsakyti V. K. žodžiai ją labai įžeidė.
Tuo tarpu V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta, žodžių, kur nurodyta kaltinime „ta S. kandžiulninkų globėja“ nesakė, nieko neįžeidė. 2013 m. sausio mėnesio pareiškimu kreipėsi į prokurorę S., prašė pateikti tyrimo medžiagą susipažinimui. Prokuratūros darbuotojos paaiškino, kad prokurorė S. jau nedirba, todėl pakvietė prokurorę, kuriai paskirtas prašymas. Atėjo prokurorė, kaip paaiškėjo V. S., kuri paaiškino, kad medžiaga sunaikinta, ir jis gaus atsakymą raštu. Šią prokurorę jis žinojo iš ankstesnių jos darbų, ji atliko tyrimą, vadovaudamasi visiškai girtos liudytojos D. K. parodymais. Prokurorė neatliko savo, kaip pareigūnės, pareigų, toleravo ir naudojosi girtos liudytojos paslaugomis. Globoti prisigėrusį, degradavusį asmenį yra neetiška. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, t.y. kad jis niekuomet nieko gyvenime visų pirma „netujina", gerbia bet kokį žmogų, ir prokurorės jis įžeisti visai nenorėjo, tuo labiau „kandžiulnykų globėja" jos nevadino. Jis jai tik pasakė, kad ji naudojosi girtuoklių paslaugomis, o tai pasakė dėl ikiteisminio tyrimo, kuris vyko 2007 m. jo sūnaus atžvilgiu, ir jo nuomone, prokurorė tinkamai neatliko savo pareigų. Todėl dėl šios visos situacijos prokurorei 2013-02-13 būdamas prokuratūroje ir pasakė, jog ši naudojasi girtuoklių paslaugomis, jos įžeisti tikrai nenorėjo. Po šios jo frazės prokurorė apsisuko ir nuėjo į savo kabinetą.
Kaip matyti iš bylos duomenų prokurorė V. S. atliko ikiteisminį tyrimą ir 2007-06-13 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 64-1-00353-07 kaltinamojo sūnaus M. K. atžvilgiu BK 38 str. pagrindu (t. 1, b. l. 67-77). 2013-01-29 vyriausiasis prokuroras pavedė prokurorei V. S. nagrinėti V. K. prašymą dėl 1999 m. atlikto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, t.y. 2013-02-13 V. S. atliko valstybės tarnautojo – prokuroro pareigas. Dėl šio prašymo nagrinėjimo rezultatų 2013-02-13 ir kreipėsi V. K. į prokurorę V. S..
Byloje esantis apžiūros protokolas, fotonuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad veiksmai, už kuriuos nuteistas V. K., įvykio dieną (2013-02-13) truko trumpą laiko tarpą, minėtą frazę V. K. pasakė tik vieną kartą. Be to, nei liudytoja R. Š., kuri stovėjo netoliese V. S. ir V. K., nei liudytojos A. A. ir R. K. negalėjo nurodyti kokius tiksliai įžeidžiančius žodžius V. K. vartojo prokurorės atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustatyta, kad V. K. pareigūnės adresu pasakytus įžeidžiančius žodžius būtų girdėję kiti asmenys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tokiais V. K. veiksmais pareigūnei buvo padaryta didelė moralinė žala, nes civilinio ieškinio ji nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. K. pasakytų žodžių turinį, jų vartojimo intensyvumą (frazė buvo pasakyta tik vieną kartą) ir tų veiksmų padarymo aplinkybes (nėra duomenų, kad žodžius girdėjo dar kažkas išskyrus prokurorę), konstatuoja, jog padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Toks veikos vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pateiktą ne viename nutarime, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą, jog negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, būtina įvertinti padarytą veiką pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje už V. K. pasakytus žodžius prokurorei nėra pagrindo taikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (paskutinės priemonės), nes išsakyti žodžiai neturėjo realaus žeminančio ir įžeidžiančio poveikio asmeniui, kuriam jie buvo taikomi.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. K. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad V. K. paskirta gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 69,48 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. K. gynė advokatas Anatolijus Novikovas, su kuriuo V. K. sudarė susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidoms, be to, šiuo atveju buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis V. K. atžvilgiu, todėl išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d.,
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti.
V. K. pagal BK 290 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu V. K., netenkinti.